Medis miške - dar ne prekė

Šešėlis krito ant visų šalies miškininkų.

Kam prireikė šių kaltinimų?

Paskelbė „Verslo žinios“

Pirmosios apie neva danginamus milijonus valstybiniuose miškuose paskelbė „Verslo žinios“. „Kontrolieriams nustačius, kad miškų urėdijose iškertama miško mažiau, nei reikalaujama pagal normatyvus, valstybė šiemet negaus iki 50 mln. litų pajamų“, - gegužės 14 dieną paskelbė jos.

Tą patį jos pakartojo ir liepos 7 dieną.

Anot jų, šalies girininkai, matuodami kirtimams atrėžtas biržes, tai yra dar nenukirstą mišką, tyčia fiksuoja jame esantį mažesnį medienos tūrį, nei jis yra iš tiesų. Tokiu būdu, anot dienraščio, šįmet visuose šalies valstybiniuose miškuose susidarė beveik pusė milijono kubų medienos trūkumas.

Sizifo darbas

Norint suprasti, ar gali dėl matavimo miške atsirasti medienos trūkumas ir nuostoliai, reikia žinoti, kokiu tikslu ir kaip jis matuojamas.

Medienos tūriai miške yra apskaičiuoti miškotvarkos projektuose, kuriuos Valstybinis miškotvarkos institutas urėdijoms pateikia dešimčiai metų į priekį. Tačiau per tą laiką gamtoje gali įvykti nemažai pokyčių: medis ne tik priauga, jis gali ir nudžiūti, jį gali išversti audra, jį gali apnikti ligos, dėl kurių jį teks nukirsti.

Todėl biržės prieš jas kertant pamatuojamos.

Patikimiausias yra ištisinis biržės matavimas. Tuomet matuojamas kiekvienas joje augantis medis. Galima įsivaizduoti, kaip miške atrodo šis procesas. Vidury vasaros, karštyje, eina kraujasiurbių apniktas girininkas ir matuoja kiekvieną medį.

Bet net ir taip matuojant neišvengiama netikslumų. Nepaisant, kas matuos: girininkas ar kontrolierius. „Net tas pats žmogus eidamas antrą kartą gaus kiek kitokius rezultatus“, - įsitikino Jonavos miškų urėdas Rolandas Skuja.

Reikalingas planavimui

Bet svarbiausia, kad šis Sizifo darbas nieko bendra su medienos pardavimu ir pinigais neturi.

Turėtų, jei biržė būtų parduodama nenukirstu mišku.

Tačiau gali kas nori ir kiek nori matuoti tūrius miške, medienos bus tiek, kiek jos prikirs. Ir pajamų gaus tiek, kiek medienos turės, o ne kiek planavo jų turėti. „Nenukirsto miško matavimas neturi ir negali turėti jokios įtakos urėdijų finansinei būklei, nes nenukirstas medis dar nėra prekė. Preke medis tampa tik tada, kai yra nukertamas ir atvežamas į pardavimo vietą - miško sandėlį, kuriame medienos sortimentai yra tiksliai apskaitomi“, - paaiškino šalies urėdų tarybos pirmininkas, Dubravos eksperimentinės mokomosios urėdijos urėdas Kęstutis Šakūnas.

Pavogti, pasak Dubravos urėdo, daug ką galima. Ir iš sandėlio medieną, ir medį iš miško. Tačiau medis iš biržės be pėdsakų nedingsta. Lieka kelmai, taksoraštis, kuriame sužymėti visi medžiai. Taigi vagystė anksčiau ar vėliau išryškės. Tokių faktų iki šiol nebuvo.

Dirbo urėdu

Žurnalistai galėjo ir nesuprasti, kad nenukirsto miško matavimas nieko bendra su medienos prekyba ir pinigais neturi, jie niekur neišgaravo ir nedingo.

Bet vargu ar to nesuprato pats Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktorius Rimantas Prūsaitis. Kaip ir jo kolegos miškininkai, jis baigė aukštuosius miškininkystės mokslus. Be to, prieš tapdamas VMT direktoriumi 16 metų jis dirbo Alytaus miškų urėdijos urėdu. Tuomet iškirstos ir biržėse pamatuotos medienos tūriai taip pat nesutapo.

Kodėl tuometinis Alytaus miškų urėdas nekėlė aliarmo?

Direktorius išsigynė

Kaip valstybiniuose miškuose atsirado 0,5 mln. ktm medienos trūkumas, paklausiau jo.

„Tai yra „Verslo žinių“ interpretacija. Mes niekam nesame pareiškę apie trūkumus“, - išsigynė VMT direktorius.

Tuomet kokiu būdu urėdijos, taigi ir valstybė negaus 50 milijonų litų pajamų?

„Tai yra „Verslo žinių“ interpretacija. Piniginio biržių ar galimų piniginių nuostolių VMT nevertino“, - pakartojo R.Prūsaitis.

Tačiau paneigti šias, anot jo, interpretacijas dienraščio jis neprašė.

Įkrito ir pats

Ugnį dėl tūrių miške VMT įskėlė kaip tik tuo metu, kai artėjo valstybės pareigūnų kadencijos pabaiga. Gali būti, kad ji turėjo sudeginti generalinį miškų urėdą Benjaminą Sakalauską, kuris nuo privačių interesų gindamas valstybinius miškus įsigijo nemažai priešų.

Tačiau, kaip sakoma, nekask kitam duobės...

Į ją įkrito ir VMT direktorius R.Prūsaitis: aplinkos ministras Valentinas Mazuronis nepratęsė ir jo kadencijos.

Kvepia privačiais interesais

Šis dėl nenukirsto miško matavimo sukeltas skandalas galėjo turėti ir kitų - konkrečių privačių tikslų.

Mediena Lietuvoje, kaip ne vienoje Europos šalyje, matuojama ir permatuojama ne vieną - keletą kartų. Matuojamas nenukirstas miškas, matuojama mediena. Dabar ją jau sumatuoja kertančių miškakirčių kompiuteriai, bet vis dar permatuoja girininkai. Matuoja ją priimdami iš rangovo, matuoja išduodami pirkėjui. Matuoja ir pirkėjai, kartais - nepriklausomi medienos matuotojai, kartais - kontrolieriai...

Matuoja Valstybinis miškotvarkos institutas, matuoja VMT. Vienas rengia miškotvarkos projektus, kitas - nacionalinę miškų inventorizaciją. Ir dar yra vykdoma brandžių medynų atrankinė inventorizacija.

Medienos ir miško matavimams reikia nemažai lėšų. Vien tik brandžių medynų inventorizacijai Aplinkos ministerija per trejus pastaruosius metus VMT skyrė 1,8 mln. litų. O kas ją vykdė? Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, treji metai iš eilės VMT skelbtus konkursus laimėjo dvi tos pačios bendrovės: UAB „Miškotvarkos sprendimai“ ir UAB „Forest IT“. Už daugiau nei pusę milijono litų darbų jos laimėjo ir šįmet.

UAB „Miškotvarkos sprendimai“ steigėjas ir vienintelis akcininkas, Registrų centro duomenimis, - Andrius Kuliešis. Kontrolierių kontrolieriaus - VMT Miško naudojimo ir statistikos skyriaus vyriausiojo specialisto Andriaus Kuliešio - sūnus.

„Ar VMT Miško naudojimo ir statistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Kuliešis deklaravo jums viešuosius ir privačius interesus?“ - paklausiau VMT direktorių R.Prūsaitį.

„VMT Miško naudojimo ir statistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Kuliešis neprivalo deklaruoti viešųjų ir privačių interesų, nes nėra valstybės tarnautojas“, - atsakė VMT direktorius.

Šit kaip: VMT Miško naudojimo ir statistikos skyriaus vyriausiasis specialistas, medynų augimo ir našumo modeliavimo bei reguliavimo žinovas profesorius Andrius Kuliešis rengia visas medynų inventorizacijos metodikas, kontroliuoja visų valstybinių miškų inventorizacijas, medynų tūrius, rengia kontroles organizuojančiam VMT direktoriui raštus ir sprendimus, juos komentuoja ir pateikia visuomenei, bet jis - ne valstybės tarnautojas. Todėl jam netaikytinas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas.

Tačiau sūnus A.Kuliešis brandžių medynų inventorizaciją vykdė ir tada, kai jo tėvas, A.Kuliešis, buvo valstybės tarnautojas - konkursus rengiančios VMT direktorius. Pavyzdžiui, 2009 metais.

Tada darbus iš jo bendrovės pirko ne tik tėvo vadovaujama VMT, bet ir pati Aplinkos ministerija (AM). 2009 metais - VMT už 90 tūkst. litų, 2010-aisiais - AM už 100 tūkst. litų.

Bet nuo viešųjų ir privačių interesų konflikto ir atsakomybės buvusį VMT direktorių A.Kuliešį šiandien saugo senatis ir naujos - ne valstybės tarnautojo pareigos. Geros pareigos.

Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos pirmininkas Edmundas Petrauskas: kai atsiranda neskaidri valia, išpučiamas burbulas.

Pagrindinis biržių matavimo tikslas yra ūkinės veiklos planavimas. Bet dabar jis tapo kontrolės sfera. Lietuvoje yra noras kontroliuoti kiekvieną žingsnį. Yra pilna kontroliavimo metodų, jie vieni kitus dengia, persipina, ir galiausiai pasimetama. O jei dar atsiranda neskaidri valia, tada išpučiamas burbulas.

Valstybinės miškų tarnybos funkcijos ir yra kontroliuoti. Bet kontroliuojant biržes reikia rinktis atsitiktinai. Žinoma, galima naudoti tokius metodus, kaip jie panaudojo: paėmė duomenis, kuriuos urėdijos teikia apie nenukirstą mišką, sulygino juos su miškotvarka, pažiūrėjo, kur didžiausi skirtumai, ir nuvažiavo į tas biržes. Na, tie skirtumai pasitvirtino. Bet tada galima kalbėti tik apie konkrečias biržes ir bausti konkretų jas matavusį žmogų. Bet tų skaičių perkelti Lietuvai, kalbėti apie kažkokius mistinius medienos trūkumus negalima.

Neišmatavo - vadinasi, dingo. Nedingo ta mediena, ji tebėra miške.

Miškų departamento prie Aplinkos ministerijos direktorius Valdas Vaičiūnas: nenukirstas miškas matuojamas ir vertinamas siekiant įvairių tikslų ir įvairiais metodais.

Pirmiausiai, valstybei svarbu turėti patikimą informaciją apie miškų ar medienos išteklius. Tai svarbu strateginiam planavimui. Antra, jei miškas parduodamas nenukirstas, biržėje sukaupto tūrio kuo tikslesnis įvertinimas svarbus dėl ekonominių priežasčių. Galiausiai duomenys apie „atrėžtose“ (paruoštose kirtimui) biržėse esantį nenukirsto miško medienos tūrį reikalingi kirtimų ir sortimentinės išeigos planavimui bei leidimų kirsti mišką išdavimui.

Matuojant skirtingais metodais tūriai dažniausiai nesutaps, nes skirtingi yra metodų tikslumai. Be to, įtakos turi ir matuotojų kvalifikacija bei profesiniai įgūdžiai, naudojami taksacijos instrumentai, gamtinės sąlygos. Neabejotinai tiksliausias metodas, kai atliekamas ištisinis medžių permatavimas biržėse. Tačiau šis metodas yra daugiausiai sąnaudų reikalaujantis ir brangiausias. Todėl valstybiniuose miškuose jį privaloma taikyti, kai išimtiniais atvejais parduodamas nenukirstas miškas. Tikslinga jį vykdyti ir po stichinių nelaimių sudarkytuose medynuose ar kitais atvejais, kai po sklypinės miškų inventorizacijos medynuose yra įvykę esminių pokyčių.

Miško ūkinės veiklos ir miško kirtimų planavimui pakanka miškotvarkos duomenų.

Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto profesorius Romualdas Deltuvas: medieną reikia matuoti ne miške, o prie kelio.

Tas skandalas apie dingusią medieną nenukirstame miške man primena brolių Grimų pasaką.

Nusileidusi į rūsį Elzė pamatė virš durų staktos pakabintą kirtiklį ir ėmė galvoti: ištekėsiu, gims sūnus, nusiųsiu jį į rūsį vyno, kirtiklis nukris jam ant galvos, jį užmuš. Panašiai yra ir čia: dar nieko neįvyko, o visi urėdai jau prikalti prie kryžiaus.

Pamatavę statų mišką negalime pasakyti, kiek tiksliai bus medienos. Matuojant nenukirstą mišką, duomenys niekada nebus šimtu procentų tikslūs.

Matuodamas statų mišką gali tik preliminariai planuoti, kiek ten yra medienos. Jos bus tiek, kiek bus. Kiek iškirtę rasime, tiek ir bus.

Todėl medieną reikia matuoti prie kelio, o ne miške. Štai jei čia būtų tūrių neatitikimai, reikėtų urėdus pakarti.

Dabar sukeltas aliarmas apie gaisrą, kurio dar nėra.

Atėjo Prūsaičio kontrolierius, pamatavo kiekvieną medį ir rado jų daugiau. Na ir kas? Ir nieko. Ir iškirs daugiau. Kiek iškirs - tiek. Mažiau ar daugiau, nereikia nieko kaltinti, nes mediena niekur nuo to neprapuolė.

Tas dabar išpūstas burbulas kvepia užsakymu, tik neaišku, kam čia naudinga.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“