Miškininkų profesinė sąjunga įvertino tyrimą dėl tarnybinio būsto

Pasak LMPF pirmininkės Ingos Ruginienės, nors Aplinkos ministerija skelbia apie aptiktus pažeidimus, tarnybiniai butai urėdijose buvo išnuomojami pagal Vyriausybės ir ministerijos patvirtintą tvarką, o urėdijos griežtai tos tvarkos laikėsi.

„Dabar Aplinkos ministerija turi visas galimybes tvarką patobulinti. O tie pažeidimai, tai žinote, visada, kai darai kokį nors tyrimą, gali vieną ar kitą pažeidimą rasti, o jeigu yra tokių piktybiškų atvejų, reikia juos viešinti. Jeigu yra pažeidimai, žmonės turi būti baudžiami“, - ketvirtadienį naujienų agentūrai ELTA sakė I. Ruginienė, kritiškai įvertinusi duomenis, kad būstas urėdijose kartais nuomojamas ir baigusiems tarnybą darbuotojams ar apskritai pašaliniams asmenims.

Federacijos pirmininkė teigia, kad tarnybiniai butai vis dėlto yra viena iš priemonių pritraukti į regionus kompetentingų specialistų, o tokia praktika taikoma ir kituose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sistemoje.

„Miškų sektoriuje atlyginimai nėra dideli, ir jeigu atimsime dar ir galimybę žmogui įsikurti su šeima ir įleisti šaknis kaimo vietovėje, na, tai tada apie regionų plėtrą nėra ką šnekėti - tiesiog regionai eis mirties keliu. Toks paskatinimas jaunimui važiuoti ne į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą, o į kaimišką vietovę, privalo išlikti“, - sakė I. Ruginienė.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas ketvirtadienį išsakė nuomonę, kad tarnybinės patalpos turi būti užtikrinamos tik išskirtiniais atvejais, t.y. kai girininkijos ypač nutolusios nuo gyvenamųjų centrų. Tad tarnybinis būstas galėtų būti priemonė pritraukti darbuotojus į konkretų tašką. Kitais atvejais darbuotojai turėtų nuomotis būstą iš atlyginimo lėšų.

Aplinkos viceministras kartu atkreipė dėmesį, kad vykdant valstybinių miškų ūkio pertvarką nuo gruodžio 31 d. visi 42 urėdai neteks savo pareigų ir bus organizuojami konkursai į vienos įmonės padalinių vadovus.

LMFP pirmininkė I. Ruginienė teigia, kad iš principo neprieštarauja tokiai reformos eigai, bet ragina Aplinkos ministeriją būti objektyvią ir pasistengti išsaugoti vertingus specialistus.

„Man labiau rūpi likimas tų 4 tūkst. žmonių, kurie dirba sistemoje, ir koks bus jų likimas, - žinių apie tai neturiu. O dėl urėdų - tai nėra blogai, bet būtų neteisinga teigti, kad visi 42 vadovai yra korumpuoti ir nesąžiningi, tarp jų yra gerų specialistų, ir tokiais specialistais mums nereikėtų mėtytis“, - sakė I. Ruginienė.

Miškininkų atstovė taip pat priminė valdžios ketinimus pristatyti reformą urėdijoms, aptarti socialinius klausimus.

„Tikiuosi, kad Premjeras, aplinkos ministras laikysis savo žodžio ir nepradės jokių reformos veiksmų, prieš tai nesuderinę su profesine sąjunga. Mes tikimės, kad po to, kai Prezidentė pasirašė (Miškų įstatymą - ELTA), kad tie pažadai nebus pamiršti. Reaguosime, jeigu kartais Premjeras užmirštų pažadą“, - sakė I. Ruginienė.

LMPF pirmininkė pakartojo, kad vadinamoji urėdijų reforma turi būti naudinga ne tam tikroms „verslininkų grupuotėms“, o sistemoje dirbantiems žmonėms bei darbo vietų kūrimui regionuose.

Kaip jau ketvirtadienį skelbta, 2017 m. gegužės 9 d. aplinkos ministro įsakymu buvo sudaryta komisija, ji šalies mastu užfiksavo kelias dešimtis pažeidimų, susijusių su urėdijų turto panaudojimu.

Komisija nustatė 46 atvejus, kai urėdijoms priklausančios gyvenamosios patalpos buvo nuomojamos buvusiems darbuotojams, dar 5 - miškų urėdijose nedirbantiems asmenims. Aplinkos ministerija pažymi, kad miškų urėdijose plačiai paplitusi praktika tarnybines gyvenamąsias patalpas išbraukti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų ir šias patalpas išnuomoti pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tretiesiems asmenims. Tokių atvejų komisijos pateiktoje ataskaitoje buvo užfiksuota 26.

Remdamasi aptiktais šiais ir kitais pažeidimais komisija pateikė siūlymų, kaip tobulinti valstybinio turto valdymą.


Aplinkos ministerija: urėdijose pažeidžiama turto nuomos tvarka

Speciali aplinkos ministro įsakymu sudaryta komisija visose miškų urėdijose aptiko joms priklausančio turto nuomos pažeidimų: būstas nuomojamas jau buvusiems darbuotojams ar apskritai pašaliniams asmenims. Ši informacija bus pasitelkta vykdant valstybinių miškų ūkio pertvarką. Kartu ministerija pažymėjo, kad metų pabaigoje dabartinių urėdijų vadovai neteks darbo.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas teigia, kad gegužę buvo suformuota komisija, kuri turėjo įvertinti, kaip iš tiesų naudojamos tarnybinės patalpos miškų urėdijose. Aptikta įvairių turto nuomos pažeidimų.

„Tyrimas dar kartą pagrindžia, kad buvo reikalinga pačios sistemos pertvarka ir tai bus padaryta pereinant į vieną įmonę. Nustatyta, kad yra du atvejai, kai tarnybinės patalpos nuomojamos buvusiems darbuotojams, ir vienas - kai nuomojamos žmonėms, nesusijusiems su sistema“, - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo M. Norbutas, pabrėžęs, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos gali būti suteikiamos tik įmonės darbuotojams.

Vertindama disponavimą valstybiniu turtu, komisija nustatė, kad tarnybinių patalpų paskirtis keičiama į kitas gyvenamosios paskirties patalpas ir jos taip pat nuomojamos. 44 atvejais tokios patalpos nuomojamos buvusiems darbuotojams ir 4 kartus buvo išnuomotos kitiems, su sistema nesusijusiems, asmenims. Pasak M. Norbuto, tai rodo, kad urėdijos užsiėmė joms nebūdinga veikla - gyvenamųjų patalpų nuomos veikla.

Aplinkos viceministras, be kita ko, pastebėjo, kad dalyje urėdijų nebuvo tinkamai nustatomas gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis.

„Buvo sudarytos palankesnės sąlygos tam tikriems darbuotojams ir ne sistemoje dirbantiems žmonėms disponuoti valstybės turtu už mažesnę negu rinkos kaina“, - aiškino viceministras.

Generalinė miškų urėdija, kurios viena iš pagrindinių funkcijų - užtikrinti, kad valstybės turtas būtų naudojamas skaidriai, - neatliko savo funkcijų, t. y. nebuvo pakankamos kontrolės.

Pasak Aplinkos ministerijos, stebina faktas, kad darbuotojai kreipdavosi į įmonių vadovus, prašydami tarnybinio būsto, bet nenurodydavo priežasties, kodėl būtent jiems jis turi būti suteikiamas. Neaišku, kaip organizuota atranka ir kokiu būdu buvo sudaromos sutartys nusprendžiant, kuris iš darbuotojų (ar net kitų asmenų) galėjo naudotis tarnybinėmis patalpomis. Savo ruožtu, bent dalis sutarčių būdavo neterminuotos, nors tokio sprendimo argumentai neaiškūs.

Aplinkos ministro padėjėjas Juozas Širvinskas pažymėjo, kad reikalingas dar išsamesnis tyrimas dėl urėdijų turto, jį numatoma atlikti. Urėdijos pristačiusios ne visus dokumentus.

„Problema artimiausiu metu bus išspręsta visam laikui, o su naujos įmonės steigimu, manau, bus inventorizuotas visas turtas miškų urėdijose. Tarnybinių ir gyvenamųjų patalpų skaičius urėdijose labai skiriasi. Tai buvo vieša paslaptis, jų naudojimas. Tačiau pirmą kartą turbūt įvardytos tos problemos, susijusios su tarnybiniais butais urėdijose“, - kalbėjo J. Širvinskas, pasak kurio, didžiausią skaičių tarnybinių butų turi Šilutės urėdija - 32 butus, Vilniaus urėdija - 27, kitos - kur kas mažiau.

Ministro padėjėjas pažymėjo, kad tyrimą paskatino būtent žiniasklaidos dėmesys Vilniaus miškų urėdijos gyvenamosioms patalpoms Smolensko gatvėje, bet ten gyvenamųjų patalpų nebus, dabar bandoma jas perduoti Turto bankui.

J. Širvinskas paantrino viceministrui, kad tarnybinių butų neturėtų likti iš viso, nebent išskirtiniais atvejais. Ministro padėjėjas tai įvertino „palikimu iš gilios praeities“.

Beje, viceministras M. Norbutas taip pat atkreipė dėmesį, kad, pertvarkant valstybinių miškų ūkį, dabartiniai urėdai neteks darbo.

„Nuo gruodžio 31 d. visi urėdai neteks savo pareigų, ir bus organizuojami konkursai į vienos įmonės padalinių vadovus. Ir atitinkamai bus vertinami visų kandidatų gyvenimo aprašymai, ir spręsime, kurie bus pajėgūs vadovauti“, - kalbėjo M. Norbutas, teigdamas, kad kandidatuojant buvusiems urėdams bus įvertinta jų ankstesnė darbo kokybė, taip pat didelis dėmesys bus kreipiamas į kandidatų vadybos gebėjimus. Generalinės miškų urėdijos, kaip žinoma, neliks, atitinkamai, bus atleisti ir šios įmonės vadovas bei pavaduotojai.

2017 m. gegužės 9 d. aplinkos ministro įsakymu sudaryta komisija, kuriai pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl miškų urėdijoms priklausančiose patalpose nuomojamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų ir kitų gyvenamųjų patalpų sutarčių sudarymo bei nuomos kainos apskaičiavimo pagrįstumo, pateikti išvadas ir pasiūlymus.

Kaip žinoma, šiuo metu Vyriausybė vykdo valstybinių miškų ūkio pertvarką, vadinamąją urėdijų reformą. Prezidentei pasirašius liepos mėnesį Seimo priimtas Miškų įstatymo pataisas, Aplinkos ministerija šią savaitę pranešė pradėjusi rengti būtinus teisės aktus, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 d. ir būtų galima sklandžiai į vieną įmonę sujungti dabartines 42 urėdijas. Naujoji įmonė, kaip planuojama, turės 25 padalinius.

Ministerija ketina steigti valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ centrinę būstinę Panevėžio rajone.