1 nuotr.Prieš du mėnesius pasibaigęs pedagogų streikas, nors jame dalyvavo maža dalis mokyklų ir vaikų darželių, Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai vis dėlto padarė įspūdį. Profsąjungoms jau pavyko suderėti, kad į kolektyvinės sutarties projektą būtų įrašyti pagrindiniai streiko metu iškelti reikalavimai.
„Po streiko grįžome į kolektyvines derybas. Kaip buvome susitarę su premjeru bei švietimo ir mokslo ministre, susitarimas dėl mokytojų algų didinimo artimiausiu metu ir dėl ilgalaikės pedagogų darbo užmokesčio didinimo programos įrašytas į kolektyvinės sutarties projektą. Praėjusią savaitę derybos baigėsi, dabar tekstas koreguojamas ir bus teikiamas Vyriausybei, kad ši ministrę įpareigotų jį pasirašyti“, - sėkmingais derybų rezultatais džiaugėsi Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
Anot jo, sutarta, kad nuo rugsėjo mokytojų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų algos kils maždaug 3 proc., nuo sausio - dar apie 5 proc. ir dar bus panaikintos atlyginimų „žirklės“.
„Kam bus panaikintos viršutinės „žirklės“, atlyginimai kils dar daugiau“, - konstatavo A.Jurgelevičius.
Tiesa, vienam pedagogų norui išsipildyti, atrodo, nebus lemta. Mokytojų profsąjungos jau seniai reikalauja, kad 30 metų ir didesnį stažą turintys pedagogai galėtų gauti kompensacines išmokas, jei išeina iš švietimo sistemos. Tiesa, tai galiotų tik tiems, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau nei penkeri metai.
„Tai atlaisvintų švietimo rinką, kurioje labai trūksta darbo vietų. O mokytojai, išėję iš mokyklos, galėtų dirbti kitą darbą ir gauti algą. Taip pat gautų kompensaciją už tai, kad mokykloje užleido vietą kitiems. Ir senatvės pensijos dydis nuo to nenukentėtų. Bet streiko metu tokio reikalavimo nekėlėme“, - paaiškino A.Jurgelevičius.
Atitinkamas projektas buvo pateiktas Seime, tačiau jam kategoriškai pasipriešino Finansų ministerija.
„Artimiausioje perspektyvoje šalies finansinės galimybės bus labai ribotos dėl nuosekliai kasmet didinamo finansavimo krašto apsaugai, vidaus saugumui stiprinti, dėl įsipareigojimų didinti įmokas į pensijų fondus už pensijų reformos dalyvius, vykdant Konstitucinio Teismo sprendimus kompensuoti sumažintas valstybinio socialinio draudimo ir valstybines pensijas iš valstybės biudžeto, taip pat neproporcingai sumažintą darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų išlaikomiems darbuotojams ir kitus įstatymais įtvirtintus įsipareigojimus“, - argumentus, kodėl nereikėtų mokytojams daryti išlygų, pateikė Finansų ministerija.
O štai Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė sugudrauti. Iš principo ji taip pat pasisako prieš kompensacijas ilgą laiką dirbantiems mokytojams, tačiau, nenorėdama supykdyti švietimo darbuotojų profsąjungų, to tiesiai šviesiai neparodo.
ŠMM apskaičiavo: jei teise gauti kompensacijas pasinaudotų visi 30 metų ir ilgiau išdirbę pedagogai, per metus valstybei tai atsieitų 52,2 mln. eurų. Jei tokia galimybe pasinaudotų tokį pat darbo stažą turintys pedagogai, kuriems iki senatvės pensijos liko mažiau nei penkeri metai, valstybei per metus tai kainuotų 19,9 mln. eurų. Todėl siūloma įtvirtinti: jei mokytojas pasirinktų kompensaciją, jam sumažėtų senatvės pensija - lygiai taip, kaip visiems žmonėms, pasirinkusiems priešlaikinę pensiją.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
