Artėjant Kovo 11-ajai - Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dienai - apie šalies skaudulius prabyla ekspertai. Mūsų valstybės išlikimui gresia pavojai, kuriems atslinkti į Lietuvą leidžia ne kas kitas, o mūsų valdžia. Tuo neabejoja Nepriklausomybės Akto signataras, ekonomistas Audrius Rudys.
- Po Nepriklausomybės atkūrimo praėjo daugiau nei du dešimtmečiai, kokia linkme, ir ar tinkama, eina mūsų valstybė? - „Vakaro žinios“ paklausė A.Rudžio.
- Man nepatinka tai, kas dabar vyksta Europos Sąjungoje ir kaip ji kinta. Yra naikinamas valstybių suverenitetas. O tai kelia grėsmę mažoms tautoms, ypač toms, kurios neturi gilių valstybinių tradicijų. Jeigu šitie procesai toliau tęsis, po 50 metų Lietuvoje nebebus arba beveik nebebus lietuvių. Bus taip pat, kaip Jakutijoje, kurioje jakutų liko 30 procentų ir iš jų dauguma kalba rusų kalba.
- Kokį vaidmenį vaidina mūsų valdžia?
- Mūsų valdantis elitas arba tie, kurie realiai priima sprendimus, yra visiški „klapčiukai“. Štai Danijoje - monarchija, ši valdančioji dinastija valdo apie 1000 metų. Ten susiformavusi atsakinga valdančiųjų klasė, kuri neturėjo didelių revoliucijų ir sugebėdavo pereiti į kiek-vieną naują fazę, išlaikydama valstybingumo supratimą ir atsakomybę už tuos žmones, kurie toje valstybėje gyvena. O danų tik porą milijonų daugiau nei mūsų. Kai mes tampame savo valstybės naikinimo entuziastais, tai to aš niekaip nesuprantu.
- Juk turime valstybingumo tradicijas.
- Lietuvių tauta valstybingumo tradicijas kūrė 20 metų tarpukaryje ir praktiškai jų nebeturi nuo XVI a. vidurio. Tuo laiku bajorija, tai yra valdanti klasė, sulenkėjo ir atitrūko nuo savo šaknų. Lietuvis gyveno valstietišką uždarą gyvenimą ir į jokius valstybės klausimus nesikišo. Tik XIX a. pabaigoje- XX a. pradžioje atsiradus jau iš valstiečių kilusiai inteligentijai buvo pasinaudota tautų pavasariu. 1990 metais mums pavyko atkurti savo valstybę, nes byrėjo viena iš tokių imperijų, kurios paneigė nacionalines valstybes.
- Bet negalėjome atkurti valstybinio strateginio mąstymo.
- Mūsų valdžia elgiasi kaip gubernijos valdžia, ji sprendžia šios dienos klausimus. Ir visiškai nemato ar nenori matyti, kas bus su mūsų valstybe ir tauta po 20 metų.
- Kodėl ji taip elgiasi?
- Todėl, kad mąstyti nereikia, už ją sprendžia kiti. Atvažiuoja emisarai iš Briuselio, Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio Banko, pagaliau iš Lenkijos, Rusijos, duoda nurodymus, o mes vykdome. Sovietų sąjungos rėmuose Lietuva buvo ta Respublika, kurioje socializmas buvo švariausias. Estai, latviai truputį kitaip elgėsi, o Lietuvoje buvo socializmo grynuolis - todėl, kad geriau vykdėme nurodymus. Lygiai ta pati situacija ir dabar: štai ateina iš Briuselio rekomendacinio pobūdžio direktyva ir mes padarome kaip rekomenduota, ir dar kiečiau - tai yra dar pirmyn nušokame 10 metų.
- Ką paprasti piliečiai gali padaryti, kad mūsų valstybė neišnyktų?
- Mūsų žmonės kilę iš valstiečių ir neturi valstybinio mąstymo įgūdžių, jie gyvena irgi šia diena. Jeigu raida nesikeis, manau, Lietuvos po 30 metų neliks. Tik pavadinimas.
- Tačiau didelėms tautoms išnykti negresia?
- Be abejo, didžiosios valstybės ir didžiosios tautos šiuo atveju gali net atsisakyti savo valstybės. Pavyzdžiui, Vokietijos ir Prancūzijos susiliejimas į vieną valstybę nepavojingas nei vokiečiams, nei prancūzams, todėl kad jie turi tam tikrą kritinę masę.
- Juk yra ir gerasis scenarijus mūsų valstybės klausimu?
- Taip. Štai Anglija jau nori trauktis iš Bendrijos, kitos šalys taip pat nenori atiduoti savo suvereniteto. Pasauliui gresia nemaži ekonominiai sunkumai, o tam tikrame integracijos lygyje ekonominiai sunkumai veda prie dezintegracijos. Yra tikimybė, kad ES kaip valstybė nustos funkcionuoti. ES raida į vieningą valstybę gali sustoti - ir viskas gali pasisukti atgal.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
