Neužmirštas ir nenugalėtas A.Kraujelis-Siaubūnas

Tose pačiose Našlaičių kapinėse pernai vasarą buvo atrasti ir sovietų nužudyto partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai, kurie spalio mėnesį iškilmingai palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse, Valstybės vadovų panteone. Jau tuomet tyrėjai tikėjosi, kad tose pačiose kapinėse gali būti užkasta ir daugiau garsių Lietuvos partizanų kūnų, tarp jų ir A.Kraujelio-Siaubūno.

A.Kraujelis buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupantais kovojusių Lietuvos partizanų. Jis kovojo iki 1965 metų kovo, kuomet saugumiečiams apsupus namą, kuriame jis slapstėsi, nenorėdamas pasiduoti, nusišovė.

Teismo medicinos ekspertai patvirtino, kad nebeveikiančiose Vilniaus Našlaičių kapinėse atrasti legendinio kovotojo už Lietuvos laisvę, paskutinio Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuojamuose, Vilniaus universiteto archeologo dr.Gintauto Vėliaus vykdomuose tyrimuose Našlaičių kapinėse aptikti 5 asmenų palaikai su šautiniais sužalojimais. Genetiniai tyrimai patvirtino vieno iš jų tapatybę - tai su ginklu rankose žuvusio partizano A.Kraujelio-Siaubūno palaikai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istoriko Daliaus ŽYGELIO komentaras:

Aš nežinau tokios antros šeimos, kuri taip ieškotų savo žuvusio sūnaus, brolio, tėvo. Kraujelių šeima labai daug pastangų įdėjo nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo pradžios - jie ieškojo legendinio partizano, gaudė kiekvieną informacijos kruopelytę, bandė tikrinti, konsultuotis su ekspertais.

Taip, kagėbistų apsuptas partizanas nusišovė Utenos rajone, Papiškių kaime. Kaip palaikai atsidūrė Našlaičių kapinėse? Turėjome iškėlę versiją ir tai, kad jį radome, nebuvo atsitiktinumas - A.Kraujelio-Siaubūno palaikų ieškojome kryptingai. Išanalizavę Našlaičių kapinių situaciją, įrodėme, kad kapinėse yra užkasti politinių kalinių palaikai, kuriems įvykdyta mirties bausmė KGB rūmuose, egzekucijų vykdymo kameroje.

Tyrimų metu radome vienus palaikus su diržu. Žinoma, kad kalėjimuose diržai yra griežčiausiai nuimami. O mes randame palaikus su šūvio sužalojimu galvoje, ant diržo sagties išgraviruotas Geležinis vilkas, Gedimino stulpai, kitaip sakant, sagtis neatsitiktinė. Padarėme išvadą, kad tie palaikai yra ne iš KGB kalėjimo, o, tikėtina, kokio nors rezistento ar ryšininko, žuvusio galbūt arešto metu, galbūt kautynių miške metu. Tas sužeidimas - paleistas kontrolinis šūvis į viršugalvį.

Bet tai nebuvo A.Kraujelio palaikai. Tiesiog mums tada paaiškėjo, kad Našlaičių kapinėse yra užkasti ir galbūt netoli Vilniaus žuvusių kitų rezistentų palaikai. Iškėlėme versiją, kad, tikėtina, jog ir A.Kraujelio palaikai 1965 m. kovo antroje pusėje nebuvo užkasti kažkur Utenos apylinkėse, o atvežti į Vilnių. Nusprendėme, kad vykdysime tikslines A.Kraujelio-Siaubūno palaikų paieškas. Su archeologu dr. Gintautu Vėliumi padarėme kapinių planų, įrašų kapinių knygose analizes, lokalizavome 1965 m. kovo antrosios pusės užlaidojimo vietas ir, nustatę, kurie kauburėliai neaprašyti kapinių knygoje, tyrėme tas vietas.

Ne iš karto radome legendinį partizaną. Visas vietas patikrinome, radome jį paskutinėje vietoje.

Kadangi A.Kraujelis-Siaubūnas yra vienas iš Lietuvos partizaninio pasipriešinimo simbolių, mes tikrai skyrėme visą dėmesį jo palaikų paieškai. Ir jau vykdant rastų palaikų ekshumaciją, buvome beveik įsitikinę, kad tai A.Kraujelio palaikai, nes iš KGB bylų turėjome patalogoanatomo išvadas, darytas 1965 m. kovo 18 d. - buvo labai detaliai aprašyti visi jo sužeidimai.

Ekshumaciją atliko bioarcheologė dr.Justina Kozakaitė. Ji jau ekshumacijos metu nustatė, kad patalogoanatomo išvados atsispindi rastame skelete. Mes tuomet neįvardinome, kad tai Kraujelio skeletas, bet ant palaikų matėsi sužeidimai ir galvoje, ir šonkauliuose - mes tikėjomės, kad ir DNR tyrimai tai patvirtins.

Ėmėme DNR pavyzdį iš sūnaus - Antano Snukiškio, nes sovietmečiu jam buvo lengviau gyventi su mamos pavarde. Turėjome ir partizano sesers Janinos Kraujelytės-Šyvokienės seilių mėginį. DNR analizė patvirtino - radome legendinį partizaną.

Faktai apie Antaną Kraujelį (1928-1965):

- 1944 m. Sovietų Sąjungai antrąkart okupavus Lietuvą prasidėjo ginkluotasis pasipriešinimas - partizaninis karas. Kraujelių šeima (tėvai augino dešimt vaikų: septynias dukteris ir tris sūnus, trys vaikai mirė vaikystėje) tapo partizanų rėmėjais, vyresnieji vaikai - Ona, Vitalija ir Antanas - ryšininkais.

- 1947 m. Kraujelių sodyboje (Molėtų rajone Kaniūkų kaime) buvo įrengti du bunkeriai, kuriuose slapstėsi Vytauto apygardos partizanai.

- 1948 m. rudenį A.Kraujelis įstojo į Mykolo Urbono-Liepos partizanų būrį. Pasirinko Pabaisos slapyvardį, vėliau pasivadino Siaubūnu. 1950 m. rudenį A.Kraujelis perėjo į Henriko Ruškulio-Liūto būrį, veikusį Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonų sankirtoje. A.Kraujelis-Siaubūnas buvo paskirtas Žėručio partizanų rajono Žvalgybos skyriaus viršininku, vėliau - Žėručio rajono štabo viršininku.

- Silpstant partizaniniam karui, 1952 m. būryje liko tik du kovotojai - A.Kraujelis-Siaubūnas ir Vladas Petronis-Nemunas. Sovietų saugumas labai stengėsi juos sugauti ir sunaikinti. 1953 m. sovietų saugumas nusamdė artimą A.Kraujelio draugą Edmundą Satkūną, kad šis jį nužudytų. Tačiau pasikėsinimas nepasisekė. Sužeistas A.Kraujelis sugebėjo nušauti E. Satkūną ir pasislėpti.

- 1954 m. pavasarį paskutinis A.Kraujelio-Siaubūno bendražygis V.Petronis-Nemunas pasidavė sovietų saugumui.

- Negalėdami sugauti partizano, okupantai susidorojo su jo šeima - 1951 m. rugsėjo 20 d. į Sibirą buvo ištremta Kraujelių šeima. 1958 m. šeima grįžo į Lietuvą, bet 1960 m. pavasarį ištremta antrą kartą. Iš tremties leista grįžti į Lietuvą tik 1966 metais.

- 1955-1959 m. A.Kraujelis slėptuvę buvo įsirengęs Utenos rajone, Antaninavos (Dubelkos) kaime, Petronių sodyboje. Čia A.Kraujelis susipažino su būsimąja savo žmona Janina Snukiškyte, sodybos šeimininkės dukterėčia. Jaunuolius kunigas sutuokė Smaltiškių miške. 1956 m. gegužės 26 d. Janina pagimdė sūnų Antaną.

- 1960 m. A.Kraujelis naują slėptuvę po krosnimi įsirengė Utenos rajone, Papiškių kaime, pas svainį Antaną Pinkevičių, kuris už partizanų rėmimą jau buvo atkalėjęs 10 metų.

- 1965 m. kovo 17 d. rytą Pinkevičių sodybą apsupo didelės KGB ir ginkluotų kareivių pajėgos. Jie aptiko A.Kraujelio slėptuvę. Šeimininkui A.Pinkevičiui saugumiečiai liepė ją atidaryti. A.Kraujelis iš slėptuvės paleido automato seriją, sužeidė šeimininką ir du saugumiečius. A.Kraujelio mesta granata nesprogo. Saugumiečiai apsupo namą. Į saugumiečių raginimus pasiduoti A.Kraujelis atsakė šūviais. A.Kraujelis-Siaubūnas nusišovė. Kur saugumiečiai paslėpė A.Kraujelio kūną buvo nežinoma iki šiol.

- 1997 m. gruodžio 22 d. A.Kraujelis pripažintas kariu savanoriu, 1998 m. birželio 10 d. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1998 m. gegužės 19 d. A.Kraujelis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu. Apdovanojimą priėmė A. Kraujelio sūnus Antanas ir 96-uosius ėjęs tėvas Steponas Kraujelis. 2010 m. kovo 18 d. krašto apsaugos ministro įsakymu A.Kraujelis apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

- A. Kraujelio sunaikinimo operacijai vadovavo KGB mjr. Nachmanas Dušanskis, atpažinimo aktą pasirašė KGB jaun.lt.Marijonas Misiukonis - vėliau KGB pulkininkas, LSSR vidaus reikalų ministras, generolas-majoras, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministras.