Naujus bažnytinius metus Lietuvos vyskupai nusprendė paskelbti Šeimos metais. Visuomenei tai ir proga, ir paskata susimąstyti apie šeimos instituciją ir reikšmę gyvenime. Šiuo metu tai ypač aktualu, kai beįgyvendinant ES direktyvas mūsų šalis iš naujo priversta suvokti šeimos sąvoką. O ji darosi tokia vakarietiškai liberali.
- Kokias grėsmes šeimos institucijai įžvelgia Bažnyčia? Ir į ką mūsų visuomenė turi atkreipti dėmesį, kad šeimos klausimu neišklystų iš kelio? - „Vakaro žinios” paklausė Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus.
- Lietuvos vyskupai 2014 metus ne atsitiktinai paskelbė Šeimos metais. Šeima yra pati svarbiausia institucija, svarbesnė už valstybę. Nesant valstybės visuomenė gali gyvuoti, bet sugriovus šeimą, visuomenė yra pasmerkta sunykti. Bet kuri tauta ar valstybė neturi jokios alternatyvos šeimai. Bažnyčiai šeima rūpi dar ir dėl to, kad ji yra tikėjimo lopšys. Mūsų laikais šeima patiria daug iššūkių. Žmonės kratosi atsakomybės ir siekia kuo daugiau turėti malonių patirčių. Tokia egoistiška laikysena nepasitarnauja šeimai, bet atvirkščiai - ją griauna. Egoizmas išvešėja iki tokio lygio, kad pradedama vengti net santuokinio įsipareigojimo.
- Dabartiniu metu norima išplėsti šeimos sąvoką.
- Visiškai nesinori kalbėti apie dviejų vyrų ar dviejų moterų taip vadinamas šeimas. Jei kokį nors žmonių darinį pavadinsi šeima, tai dar nereiškia, kad ir bus šeima. Šeima yra pašaukta ne tik kurti gyvybę, bet ir padėti jai skleistis bei nešti visuomenei pačius geriausius vaisius. Vaikas, nepatyręs tėvo ir motinos meilės, augs dvasiškai sužeistas. Ir kentės ne tik jis pats, bet kentės ir visuomenė.
Man atrodo, kad mes per daug gąsdinamės prigimtinei šeimai nepalankių ES direktyvų akivaizdoje. Tai tik dalies ES politikų nuostatos, kurios, manau, yra laikinos. Kai Europos žmonės aiškiai susivoks, prie kokios katastrofos artėjame, tokių politikų paprasčiausiai nerinks. Netikiu, kad protingi žmonės norės būti savižudžiais.
Bažnyčia labai nuosekliai laikosi prigimtinės šeimos vertybių. Prigimtinė šeima yra užtvirtinta ir Šventojo Rašto puslapiuose. Todėl šioje vietoje Bažnyčia visuomet buvo ir liks konservatyvi pačia gerąja prasme, nes eksperimentuoti galima tik su pelėmis ir triušiais, bet ne su šeimos institucija.
- Į Lietuvą jau atplūdo genderizmo idėjos, esą pats žmogus gali save priskirti tam tikrai lyčiai, kaip jis pats nori.
- Genderizmo ideologija yra pavojinga ir pragaištinga. Gali būti įvairiausių nukrypimų nuo prigimties, tačiau, kai juos bandoma paversti norma ir primesti visai visuomenei, tuomet reikia skambinti visais pavojaus varpais.
Bažnyčia neniekina nė vieno žmogaus, priešingai, ji su meile ir pagarba žvelgia į visus, kurie iš prigimties yra silpni, tačiau Bažnyčia, mylėdama žmogų, niekuomet negalės pasakyti balta ten, kur yra juoda, niekuomet negalės nuodėmės laikyti dorybe ir ja džiaugtis.
- Kodėl tiek daug šeimų Lietuvoje skiriasi?
- Dėl išaugusių skyrybų yra daug priežasčių. Skyrybas labai nulemia tai, kad daugelis žmonių nebeturi rimto tikėjimo pamato. O ten, kur nėra tikėjimo, nėra lengva savyje nugalėti egoizmą. Jei žmogus mąsto, kad jam duotas tik šis gyvenimas žemėje ir po mirties visiškai nieko nėra, tai kokia jėga jį išlaikys šeimoje, jei šalia šeimos jis tikisi surasti daugiau malonumų ar asmeninės naudos. Šeima visuomet remiasi į pasiaukojamą meilę, tačiau dar negimė toks išminčius, kuris išmokytų žmones aukotis, kai jie netiki į amžinąjį gyvenimą.
Šito mes, krikščionys, mokomės, žvelgdami į Kristaus kryžių. Atsakomybė, įsipareigojimas, priesaika yra brangios vertybės, bet jos turi remtis į kažką nepajudinamą. O tai yra tikėjimas į Dievą ir amžinąjį gyvenimą.
- Psichologai dažnai akcentuoja, jog vaikams tėvai skiria vis mažiau laiko, nes ilgai dirba. Kur tokia situacija veda?
- Tai labai liūdna situacija, kai tėvai vaikams nesuranda laiko. Darant šią klaidą, labai greitai pasirodo apverktini vaisiai. Šiandien daugelis daro pačią esminę klaidą, mąstydami, kad laimę atneš dideli pinigai. Jie neša laimę tik tuomet, kai išlaikomas saikas. Todėl visiškas pasinėrimas į didelių pinigų paieškas, net apleidžiant vaikus, yra vienas iš pragaištingiausių mūsų dienų pasiklydimų.
- Ką kiekvienas galime padaryti, kad sustiprintume santykius su artimaisiais, draugais, kolegomis?
- Taip, kaip rūpinamės savo išvaizda, fizine sveikata, ne mažiau, bet dar daugiau turime rūpintis ir savo dvasine sveikata. Nereikia ieškoti kokių nors rytietiškų meditacijų ar ezoterikos, bet reikia stiprinti savo santykį su Dievu. Tuomet pradės keistis santykiai ir su mus supančiais žmonėmis. Gerbdamas Dievą, negalėsiu negerbti žmogaus, nešiojančio Dievo paveikslą. Mes, krikščionys, puikiai žinome, kad net didžiausias nusidėjėlis ar net mūsų priešas yra atpirktas Jėzaus kraujo kaina ir kad mes į kiekvieną žmogų privalome žvelgti Kristaus akimis. Mūsų nelaimė būna tik tuomet, kai mes nesilaikome nuosekliai savo tikėjimo, o tik vaidiname, kad į kažką tikime.
- Ką patartumėte visos Lietuvos šeimoms, kaip jos turi pasiruošti sutikti šv. Kalėdas?
- Šeimoms, kurios bando rimtai stovėti ant krikščioniško pamato, labai patarčiau Advento metu sudalyvauti kokiose nors gerose kelių dienų ar savaitgalio rekolekcijose. Šiandien jų yra labai daug. Per visą Lietuvą turime daug vietų - Šiluva, Palendriai, Pakutuvėnai, Guronys ir daug kitų, čia žmonės gali atitrūkti nuo kasdienybės, pabūti tyloje ar drauge su kitomis šeimomis pamąstyti apie gyvenimo prasmę. Be šitokio pasitraukimo nuo kasdienybės nelabai matau, kaip galima išvengti reklamos ir interneto keliamo triukšmo ir nepasinerti bedvasėse pramogose. Net Kalėdų eglutės dar prieš Advento pradžią ruošiamos ne tam, kad mus kreiptų į Jėzaus laukimą, bet kad daugiau pirktume ir pramogautume.
Linkiu visiems sulaukti šviesių šv. Kalėdų, kuriose svarbiausias asmuo būtų pats Betliejaus Kūdikis.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
