Prie Šiaulių vyksta vabalų sąskrydis

Važiuojant šiuo žavingu automobiliu, kuris vadinamas tiesiog vabalu, jausmas išties nepaprastas - tarsi sėdėtum naujausiame ferario modelyje.

Prieš tarptautinę šventę „Didysis Vabalų sąskrydis“, šiemet vykstančią birželio 6-8 d. Kurtuvėnuose (Šiaulių r.), VW vabalų entuziastas Danas BABENSKAS tvarkė ne tik savo, bet ir draugų automobilius.

„Šventės organizuojamos skirtingose ir erdviose vietose, kad galėtų suvažiuoti daug mašinų ir atitinkamai daug ekipažų. Vabalų mylėtojų tikrai daugėja. Ne tik Lietuvoje. Daugiau atvažiuoja iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos, netgi iš Ukrainos. Mūsų šventės visą laiką būna labai šiltos ir jaukios“, - pasakoja užkietėjęs VW vabalų mylėtojas D.Babenskas.

„Šioms mašinoms dėmesio netrūksta“, - pripažįsta Danas. Kelyje išvydę šį legendinį automobilį, aplinkiniai šypsodamiesi iš tolo moja ir nulydi akimis. O jeigu jų daug ir skirtingų vienoje vietoje - tikra šventė! Pirmąjį birželio savaitgalį - „Didysis Vabalų sąskrydis“, kai draugėn susiburia labiausiai užkietėję vabalų mylėtojai iš visos Lietuvos ir užsienio šalių.

„Vabalai buvo mano svajonė nuo studentavimo laikų, kai visi važinėdavo dar senais zaporožiečiais - kupriukais. O aš norėjau vabalo! Jį nusipirkti tais laikais buvo praktiškai neįmanoma. Savo svajonę įgyvendinau 1992 metais: susiradau ir iš Vokietijos atsivariau patinkančią mašiną. Vėliau įsigijau didesnę. O vabaliukas liko išeiginė mašina, su kuria važinėjuosi savaitgaliais arba vykstu į šventes“, - pasakoja Lietuvos VW Vabalų klubui priklausantis D.Babenskas.

Kad ir kur vyktų, su šiuo automobiliu važinėjantis vyras sulaukia tik šypsenų. „Vieną kartą buvau sustojęs prie senamiesčio kavinės. Šalia stovėjo naujausias „Aston Martin” modelis - cabrio. Prie staliukų sėdėję žmonės pasakojo: į naują mašiną niekas nežiūri, bet tavo dar apeina aplinkui“, - prisimena Danas. O kaip kelyje yra sutinkamas policininkų? Irgi su šypsena? „Policininkai, kurie buvo ne kartą sustabdę, reaguoja labai geranoriškai. Kai kurie net prašydavo parodyti, kaip atrodo variklis. O linksmiausiai storija buvo nutikusi labai seniai, kai iš Vokietijos dar tik parsivariau savo mašiną... Muitinėje forminau dokumentus ir reikėjo sutikrinti kėbulo ir variklio numerius. Aš atidariau galinį mašinos dangtį, o muitininkas atsistojo prie mašinos priekio ir pasakė: parodyk variklį. Atsakiau, kad jau rodau. Bet jis, matyt, nesuprato. Tada aš priėjau ir atidariau mašinos priekį, o ten - nėra variklio. Muitininkas nusistebėjo: kurgi variklis? Galiausiai supratęs, dokumentus baigė pildyti labai suirzęs. O aš grįžęs, į bagažinę prikišau šieno. Ir visą mėnesį jį vežiojausi. Kai kas nors prieidavo prie vabalo priekio ir prašydavo parodyti variklį, aš atidarydavau ir jie pamatydavo, kad ten - šienas. (Šypsosi.)