Kultūros ministerija siūlo didinti atlyginimų koeficientus kultūros ir meno darbuotojams, tačiau tam jokių papildomų lėšų skirti nenumato. Pasirodo, bibliotekininkai, muziejininkai, ne vienus metus laukę darbo užmokesčio padidėjimo, tokiais siūlymais viliojami į spąstus. Jų atlyginimai didėtų tik mainais į ilgesnes darbo valandas ir sumažėjusį darbuotojų skaičių.
Pažadų neištesėjo
2009 metais sumažintus biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus Vyriausybė į buvusį lygį turėjo grąžinti iki 2011 metų sausio 1 dienos. Tai buvo įtvirtinta Vyriausybės, profesinių sąjungų, verslo ir darbdavių organizacijų pasirašytame Nacionaliniame susitarime.
Praėjo pusantrų metų, o biudžetininkų - bibliotekininkų, muziejininkų ir kt. - atlyginimai taip ir nepadidėjo. Net prezidentė Dalia Grybauskaitė, praėjusią savaitę skaitydama metinį pranešimą, akcentavo, kad bibliotekininkai dirba už pašalpos dydžio algą.
Šių metų kovą Lietuvos bibliotekininkų draugija kreipėsi į Kultūros ministeriją, prašydama padidinti kultūros darbuotojų atlyginimų koeficientus. Pasak Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkės Alinos Jaskūnienės, bibliotekininkų atlyginimai šiuo metu patys mažiausi tarp biudžetinių ir net tarp kultūros įstaigų darbuotojų.
Kultūros darbuotojams dar kartą ant nuospaudos užminta, kai šiemet nuo gegužės 1 dienos įsigaliojo pataisyti Finansų ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų koeficientai. A.Jaskūnienei atrodo neteisinga, kad vienų biudžetininkų atlyginimams didinti lėšų rasta, o kitų ne. Neteisinga dar ir todėl, kad pažadais apie garbingesnį atlygį kultūros darbuotojai maitinami dar nuo ankstesnės Vyriausybės laikų. Tada žadėta darbo užmokestį kelti 30 proc., o dabar nė nesiteikiama grąžinti to, kas priklausė iki krizės.
Tvarką keičia
Neaišku, ar reaguodama į Lietuvos bibliotekininkų draugijos prašymus, ar į artėjančius Seimo rinkimus, Kultūros ministerija ėmėsi rengti Kultūros ir meno įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tobulinimo tvarką. Jos tikslas - priartinti kultūros darbuotojų atlyginimų dydžius prie pedagogų.
Tačiau projektą rengusi ministerijos Finansų ir turto valdymo skyriaus vedėja Veronika Virganavičiūtė teigė, kad dėl pasikeitusios tvarkos kultūros darbuotojų atlyginimai nebūtinai didės.
„Didėja tik teisinės galimybės“, - akcentavo ji. Kitaip tariant, ar atlyginimai didės, priklausys nuo kultūros ir meno įstaigų biudžetų lėšų ir vadovų valios.
Siūloma nauja tvarka panašesnė į sūrį pelėkautuose, mat atlyginimus didinti leidžiama mainais į ilgesnes darbo valandas ar optimizuojant įstaigų struktūrą - t.y. mažinant darbuotojų skaičių.
Projekte nurodoma, kad kultūros ir meno įstaigų ir organizacijų vadovų maksimalūs atlyginimai galėtų būti nebe 2670, o 4660 litų, jų pavaduotojų - 4135 vietoj 2366 litų. Skyrių ir kitų padalinių vadovų - nebe 2307, o 3579 litai. Tuo tarpu specialistų, įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą, didžiausi atlyginimai galėtų siekti 3409, kai iki šiol maksimalus leistinas buvo 2293 litai.
Anot V.Virganavičiūtės, projektą dar turi patvirtinti Vyriausybė. Jei jam bus pritarta, nauja tvarka įsigalios nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos. O projekto įgyvendinimas valstybės biudžetui nekainuos nė lito.
Siūlymai tik teoriniai
Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Danguolė Abazoriuvienė Kultūros ministerijos rengiamu projektu per daug nesidžiaugia ir sako, kad atlyginimai didės tik teoriškai.
Pasvalio Mariaus Katiliškio viešajai bibliotekai vadovaujanti D.Abazoriuvienė įsitikinusi, kad galimybe didinti darbo užmokestį didžioji dalis kultūros įstaigų nepasinaudos, mat tą daryti tiesiog nėra iš ko.
„Jei projektas būtų patvirtintas, yra du būdai: arba dirbti už tiek pat, arba mažinti darbuotojų skaičių ir tada kelti atlyginimus. Neįmanoma kelti atlyginimų, kai tam nėra numatyta papildomo finansavimo“, - įsitikinusi ji.
D.Abazoriuvienės žodžiais, bibliotekų padėtis šiemet ypač prasta. Taupydamos savivaldybės sumažino bibliotekoms asignavimus, todėl darbuotojai gali būti priversti eiti nemokamų atostogų.
„Jau ir mūsų bibliotekoje buvo tariamasi su darbuotojais. Ko gero, teks tą daryti, nes šiuo metu darbo užmokesčio fonde trūksta lėšų maždaug 2,3 mėnesio - savivaldybė sumažino finansavimą 20 proc. Mąstome, kad gali tekti eiti nemokamų atostogų arba trumpinti darbo dieną. Tą daro ir Pakruojo rajono, Zarasų, Biržų viešosios bibliotekos. Padėtis labai prasta“, - kalbėjo įstaigos vadovė.
Pasak jos, sumažinti algas darbuotojams jau nebeįmanoma, nes jos ir taip menkos. Bibliotekininko, turinčio aukštąjį išsilavinimą, vidutinis atlyginimas siekia vos 1200 litų, o mažiausias - tik šiek tiek didesnis už minimalią algą.
„Aš stebiuosi bibliotekininkų kantrybe. Žmonės tiek metų kantriai dirba už mažą atlyginimą. Niekada atlyginimai nebuvo dideli. Deja, biblioteka ir kultūra valdžiai iki šiol nėra prioritetinė sritis“, - kalbėjo D.Abazoriuvienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad mokytojai vis dėlto sugebėjo išsikovoti didesnius atlyginimus, o bibliotekininkai ir muziejininkai šios progos vis dar nesulaukia.
„Gal tai dėl stipresnių, aktyvesnių profsąjungų. Kai streikuoja mokytojai, valdžia iškart pamato, o jei streikuotume mes, ko gero, nekreiptų dėmesio. Bibliotekininkai nelinkę į gatves eiti, nes tai nėra jokia išeitis. Kultūros darbuotojai stengiasi bėdas spręsti kultūringai ir taikiai“, - mano asociacijos pirmininkė.
A.Jaskūnienė pridūrė, kad kultūros darbuotojų kantrybės taurė jau po truputį senka. Anot jos, dabar rajonų bibliotekų darbuotojai vos galą su galu suduria.
„Mums tik svajonė turėti atlyginimus kaip mokytojų, bet tyliai ramiai kenčiame“, - sakė ji.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
