Šiukšlių vamzdžiai laiptinėse bus užvirinti

Vilniaus miesto savivaldybės Atliekų tvarkymo poskyrio vedėjas Valdas Juodis patvirtino, kad po naujųjų metų atliekų tvarkymo sistema bus pertvarkyta:

„Naujose taisyklėse, kurios įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d. yra numatyta, kad daugiabučiam namui ar namų grupei įrengus požeminių ar pusiau požeminių konteinerių aikštelę, šiuose namuose esančios šachtinės atliekų surinkimo sistemos praėjus 1 mėnesiui nebeaptarnaujamos, jose esantys antžeminiai konteineriai po šio termino išimami ir išvežami“. Kitaip tariant, senos statybos daugiabučių laiptinėse esantys atliekų vamzdžiai bus užvirinti.

Pasak jo, tokie vamzdžiai yra namo priklausinys, bendrąja nuosavybės teise priklausantis visiems butų savininkams, tad uždarymo klausimus turi spręsti bendrasavininkiai ir apmokėdami su tuo susijusias sąnaudas.

Savivaldybės teigimu, po reformos mažės taršos taškų skaičius, daugiabučiuose nebeliks nemalonių kvapų šaltinių ir netvarkos. Be to, bus sudarytos geresnės sąlygos rūšiavimui, aptarnavimas taps greitesnis.

Paklausus, ar esamų aikštelių tikrai visiems užteks, buvo atsakyta, jog skaičiavimus atliko „Vilniaus plano“ specialistai. Šios įmonės atstovas Alvydas Karalius teigė, kad pagrindiniai naujų konteinerių aikštelių kriterijai yra ekologiškumas ir ekonomiškumas, o jos buvo įrengiamos atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip: pas gyventojus sukaupiamų atliekų kiekiai ir struktūra; atliekų iš konteinerių išvežimo dažnumas; aikštelių įrengimo vietos, atstumai nuo laiptinių (namų) ir kt.

Tiesa, savivaldybės atstovai pripažino, kad su gyventojais pokyčiai nebuvo derinti.

Priminsime, kad dalis Fabijoniškių gyventojų jau praėjusiais metais buvo gavę namus administruojančios įmonės anketas, kuriose buvo bandoma sužinoti jų požiūrį į šiukšlių šalintuvų užvirinimą. Tuomet paaiškėjo, kad savo iniciatyva administratorius negali užvirinti šiukšlių vamzdžių. Tačiau, jeigu prie daugiabučio atsiras nauji konteineriai, vargu, ar gyventojų nuomonės dėl šalintuvų užvirinimo kas nors antrą kartą klaus.

Preliminariai vieno mazgo užvirinimas ir nudažymas kainuoja 20 eurų. 9 aukštų pastato gyventojams tai kainuotų apie 140 eurų.


Teisininko komentaras

Kiek kitokią nuomonę išsakė advokatas Mažvydas Misiūnas, kurio vertinimu, naujosios taisyklės suteikia teisę gyventojams rinktis - nori jie keisti turimą atliekų surinkimo tvarką ar ne, o konteinerių vietas su gyventojų įgaliotais atstovais reikėjo suderinti.

„Jei patys namo gyventojai ar bendrija nusprendžia, jog šachtinės atliekų šalinimo sistemos nebereikalingos, jie gali kreiptis į savivaldybę ir pastaroji gali juos panaikinti, užsandarinti, išvežti konteinerius kaip nenaudojamus.

Ir tik aptarus bei suderinus su gyventojais ar bendrija, galima įrengti naujas atliekų surinkimo aikšteles bei statyti konteinerių komplektus numatant jų vietą, dydį ir šiukšlių pobūdį. Tai galima daryti tik su gyventojų, bendraturčių leidimu ir sutikimu.

Sprendžiant iš to, kad naujos aikštelės jau įrengtos, o savivaldybė aiškiai pasakė, kad 2020 m. sausį tvarka keisis, darytina prielaida, kad naujų šiukšlių konteinerių tvarkos niuansai nebuvo tinkamai aptarti“, - situaciją įvertino teisininkas.

Pasak jo, kai tvarka pasikeis, ne vienam daugiabučio gyventojui gali kilti klausimas - kodėl viskas buvo nuspręsta be jų žinios? Darytina prielaida, kad tai numatė ir savivaldybė, todėl taisyklėse buvo palikta galimybė kai kuriuos klausimus spręsti be gyventojų leidimo. Numatyta, jog nepavykus tvarkos pakeitimo klausimo suderinti, atliekas surenkanti įmonė pati nusprendžia, iš kur ir kaip bus surenkamos šiukšlės.

„Be to, nauja tvarka, panašu, labiau palankesnė atliekas tvarkančioms įmonėms, negu gyventojams.

Atliekas išvežančių įmonių poreikiai ir gyventojų supratimas apie tai skiriasi iš esmės, nes skiriasi jų interesai. Viena pusė stengiasi uždirbti, kita nori gauti paslaugą už optimalią kainą.

Įvertinus tai, labai tikėtina, kad naujajai tvarkai įsigaliojus ir tinkamai nesuderinus jos su gyventojais, kas privalėjo būti padaryta, savivaldybė sulauks ne tik skundų, bet ir teisminių procesų“, - galimas pasekmes prognozavo pašnekovas.

Dažniausios ir aršiausios problemos kyla, jei gyventojai yra neaktyvūs, neiniciatyvūs ir daugelį metų nesprendžia klausimų, o vėliau teigia, kad jiems įsigaliojusi tvarka neva niekada netiko ir yra žalinga.

Bendrijos dažnai tampa susidorojimo su oponuojančiais kaimynais įrankiais ar pasinaudojus jomis gali būti inicijuojami ilgi ir nesibaigiantys ginčai tarp namo gyventojų ir paslaugų teikėjų. Tai galėtų pasikeisti, jei namo gyventojai būtų aktyvūs ir iniciatyvūs, o ne „atsibustų“ po laiko ir imtų triukšmauti, kad jų niekas neinformavo ar slėpė informaciją.