Skalūnų revoliucija nuodija vandenį

Anot išplatintos metinės ataskaitos apie pramonės perspektyvas, šiais metais JAV dėl savo skalūnų išteklių aplenks Rusiją ir Saudo Arabiją ir taps pasaulio lydere „juodojo aukso“ gavybos srityje. Todėl jau 2015 m. naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC bus priversta sumažinti per dieną išgaunamos naftos kiekį iki 6 mln. barelių ir taip užkirsti kelią kainų nuosmukiui.

Ekspertai sutinka, kad dabar JAV atsivėrė ryški perspektyva atgauti dalį prarasto vadovavimo pasaulio ekonomikai, jei bus sukurta veiksminga dujų ir naftos gavybos iš skalūnų uolienų technologija. Šalis šiuo metu atsidūrė pačiame pasaulinės energijos revoliucijos įkarštyje. Ji suteiktų progą JAV Vyriausybei pakelti šalies ekonomiką. Tikimasi, kad jau 2020 metais JAV bus per dieną išgaunama daugiau kaip 6 mln. barelių skalūnų naftos.

Nežinia, sutapimas tai ar ne, tačiau trečiosiose šalyse ieškant skalūnų uolienų taip pat dominuoja amerikietiškos kompanijos. Ne išimtis ir Lietuva. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad tik viena įmonė panoro ieškoti skalūnų dujų Tauragės-Šilutės regione - tai JAV energetikos įmonė „Chevron“.

Preliminariais geologų skaičiavimais, Vakarų Lietuvoje gali būti iki 585 mlrd. kubinių metrų skalūnų uolienų, iš kurių būtų galima išgauti apie 120 mlrd. skalūnų dujų. Tokio kiekio dujų esą užtektų šalies poreikiams patenkinti bent 30 metų, o išteklių vertė gali siekti 30 mlrd. JAV dolerių.

- Amerikiečiai visaip liaupsina skalūnų „revoliuciją“, o savarankiškai nepratę mąstyti mūsiškiai tokia propaganda naudojasi, juolab kad Lietuvoje skalūnų klodų žvalgybą vykdys amerikiečių kompanija „Chevron“. Kokia nauda Lietuvai iš tokių „žvalgytuvių“? - „Respublika“ klausė Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko Rimanto Braziulio.

- Nematyčiau nieko blogo, jei mūsų ištekliai būtų išgaunami su kažkokia aiškia ekonomine nauda Lietuvai, nedarant žalos gamtai. Tačiau visi žinome, kad tokiose atsilikusiose trečiojo pasaulio šalyse kaip mūsų tie ištekliai yra paprasčiausiai išvagiami, pasiimami veltui. Nė viena išteklių turinti trečiojo pasaulio šalis gerai negyvena. Kita vertus, visos kalbos, kad dėl skalūnų „revoliucijos“ reikės mažiau naftos išgauti, yra skirtos žmonėms mulkinti. Nes naftos išgavimas tėra nekaltas vaikų žaidimas, palyginti su skalūnų dujų išgavimu.
- Kitaip sakant, tai yra ekologiškai kenksminga procedūra?

- Amerikoje skalūnus išgauna didžiuliuose retai gyvenamuose plotuose, prerijose, kur ūkininkai gyvena kelių-keliolikos kilometrų atstumu vienas nuo kito. Tuo tarpu gręžinius reikia gręžti vieną greta kito. Jeigu Lietuvoje būtų pradėta skalūnų gavyba Amerikos pavyzdžiu, tai tos teritorijos tiesiog taptų negyvenama zona. Juk norint gauti apčiuopiamą rezultatą, reikia daryti daug gręžinių, tačiau svarbiausia, kad pagal dabartines technologijas šiam reikalui naudojama mažiausiai 500 rūšių įvairiausių chemikalų, iš kurių yra daugybė pavojingų tiek žmonių sveikatai, tiek gamtai.

- Tais chemikalais jie užteršia gruntinius vandenis?

- Taip, ir to neneigia netgi tos gavybos entuziastai. Į vieną gręžinį reikia supumpuoti apie 20 mln. litrų vandens su tais 500 rūšių sumaišytų chemikalų. Šitie milijonai litrų tampa nebe vandeniu, o cheminiu tirpalu, turinčiu savo sudėtyje labai pavojingų medžiagų. Šis tirpalas paduodamas į 2-3 km gylį, kur naudojant didžiulį slėgį yra plėšomos tos uolienos. Tada apie pusę to užteršto vandens grįžta į paviršių. Amerikoje tas vanduo saugomas specialiuose dirbtiniuose tvenkiniuose. Įsivaizduokite, kaip tai atrodys Lietuvoje - Šilutėje, Tauragėje ar ant marių kranto duobės, pripildytos nuodingų chemikalų. Nejaugi mums to reikia?

- Nejaugi iki šiol niekas nėra sugalvojęs kokių saugesnių technologijų?

- Ši technologija yra vienintelė, sugalvota amerikiečių ir kanadiečių. Tai vadinamojo hidraulinio laužymo technologija: gręžiamas gręžinys, o paskui su smėliu, vandeniu ir tais chemikalais daužomos, plėšomos uolienos. Tačiau nors cheminė sudėtis yra komercinė paslaptis, dalis komponentų yra ištirta nepriklausomų tyrėjų ir žinoma, kad jos yra kenksmingos aplinkai. Būtent dėl tokios technologijos ir dėl tų chemikalų prancūzai, bulgarai jau uždraudė tokius darbus, nes kenksmingos medžiagos patenka į geriamąjį vandenį. Apskritai visa ši technologija yra pernelyg pavojinga aplinkai. Čia kalbame ne apie gruntinius vandenis, kurie yra 10-20 m gylyje ir kurie be šių technologijų yra ganėtinai užteršti visokiais nitratais. Kalbame apie giluminius, artezinius vandenis, iš kurių maitinasi visa Lietuva ir kuriais mes didžiuojamės. Pas mus šie vandenys yra 50-250 m gylyje. Ten tyvuliuoja požeminės vandens jūros, per kurias reikia pereiti tais grąžtais. Jie sako, kad įleis metalinius vamzdžius ir pereis sandariai, tačiau faktai sako ką kita - joks sandarinimas negelbsti nuo katastrofiškų padarinių.

- Gal turite tokių padarinių pavyzdžių?

- Amerikiečiai patys atliko tyrimus daugelyje tų vietų, kur yra tokie gręžiniai. Nustatė, kad tas vanduo ir dega, ir savaime burbuliuoja, ir smirda. Be to, apylinkėse išmirė ištisos upės. Būtent jie ir nustatė 500 naudojamų chemikalų rūšių, be to, jų yra dar daugiau. Taip pat nustatyta, kad kai kurie jų sukelia vėžį. Dabar pasauliniu mastu dirba didžiulės propagandinės brigados, kurios aiškina, koks neva yra gėris tie skalūnai. Bet pažiūrėkime kad ir į JAV miesto Pitsbergo bei jo apylinkių pavyzdį (o ten iš viso gyvena apie 3 mln. žmonių), kur nuolat įspėjama negerti vandens iš čiaupo, nes tose apylinkėse vyksta skalūnų gavyba ir visi vandenys yra užteršti. Aišku, jiems būtų daug maloniau šitą pramonę perkelti į trečiąsias šalis. Kartoju, mums iš to nebus jokios ekonominės naudos, nes tas dujas parduos lygiai tokia pat kaina kaip „Gazprom“ arba dar brangiau. Jeigu netikite, pažiūrėkite į mūsų naftos gavybą: turime dar sovietmečiu surastus telkinius, kurių žvalgybai net nereikėjo leisti mūsų pinigų, tačiau benzinas pas mus dar brangesnis negu visose aplinkinėse valstybėse. Pelną skaičiuos užsieniečiai, o mes tegalėsime žiūrėti į jų paliktus teršalus. Tai yra viena didžiausių ekologinių avantiūrų pasaulyje ir milžiniškos katastrofos ilgai laukti nereikės.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"