Sostinėje vėl guldomi medžiai

Savivalda kurčia

Žvėryno bendruomenės vadovė Danutė Jokubėnienė piktinosi, jog savivaldybei nerūpi nei medžiai, nei žmonės. „Žvėrynas yra lomoje, čia užterštumas mieste vienas didžiausių, galutinai medžiai kertami, tiesiog rankos svyra. Gobšumas. Ką šiandien žmonės gali padaryti? Savivalda žmonių negirdi, sėdi kokie partijų atstovai, o ne miesto atstovai. Jeigu būtų Žvėryno atstovas, tai vis tiek kažką darytų. Ar nebėra padorių žmonių? Masiškai viskas vyksta. Dabar tokie karščiai, kur tie medžiai? Kiek jų daug buvo, pusė išpjauta Žvėryne“, - emocingai kalbėjo bendruomenės pirmininkė.

Vasarą, per patį medžių žaliavimą, paukščių perėjimą, kertami medžiai. Kelintoje vietoje atsakomybė prieš gamtą? Lietuvos arboristų asociacijos direktorius Renaldas Žilinskas „Vakaro žinioms“ teigė, kad tokia praktika dėl netobulos įstatyminės bazės. Nes savaivaldybių biudžetai būna patvirtinami apie vasario mėnesį, toliau būna konkursai, tai užtrunka kelis mėnesius, o kai pasirašoma sutartis su rangovu, šiuo atveju, medžiams kirsti, prasideda darbai. Matome, darbai vasarą.

„Įsivaizduokite, savivaldybės visus reikalus turi sutvarkyti iki Kalėdų. Geriausias medžių kirtimo laikas yra ne vegetacijos laikotarpiu, vadinasi, kai medžiai numeta lapus ir prasideda šalčiai. Tai yra nuo gruodžio iki vasario. Tuo momentu būna visiškas štilis, kadangi savivaldybės pinigus į biudžetą arba sugrąžinusios, arba sunaudojusios. Dėl to ir turime tokį paradoksą, kad kertami patys žaliausi medžiai, - teigė R.Žilinskas. - Kaip gali vadininkas pareikšti, kad nekirsime medžių, nes čia peri paukščiai? Jam bus pasakyta, kad jeigu nebus vykdoma sutartis, reikės mokėti nevykdymo mokesčius ir panašiai. Įstatyminė bazė netobula. Tai galima sakyti, kad mieste paukščių gyvenimo ir perėjimo nėra.“

Tik išduodame leidimus

„Medžiai kertami pagal išduotus leidimus. Nėra taip, kad vasarą draudžiama kirsti medžius. Mes išduodame leidimus ir būna, kad tas leidimas panaudojamas po dvejų metų ir panašiai. Problemų įvairiausių yra.

Jokio masinio kirtimo nevyksta. Žvėryne yra keli didesni projektai, kurie vystomi“, - „Vakaro žinioms“ sakė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. Paklaustas, kas išdygs guldomų medžių vietoje minėtu atveju, jis tiksliai negalėjo atsakyti, bet patvirtino, kad pastatų paskirtis bus arba komercinė, arba gyvenamoji.

P.Poderskio teigimu, savivaldybė iš gyventojų dėl medžių kirtimo nuolat sulaukia skundų. „Reikia suprasti, kad medžių kirtimas yra tam tikra natūrali miesto gyvenimo dalis. Neišvengiamai nutinka, kad medžiai tampa avariniais arba baigia savo natūralų gyvenimą ir juos reikia pašalinti“, - dėstė savivaldybės administracijos direktorius.

Paklaustas apie medžių atkūrimo proporciją nukirtus, P.Poderskis tikino, kad vieną medį nukirtus, vieną reikia atsodinti. Žinoma, negali lyginti didelio medžio, teikiančio pavėsį, ir mažo medelio. „Tačiau atsodinti maži medžiai taip pat užaugs“, - kalbėjo jis. Ar sostinės savivaldybė nebijo užsitraukti gyventojų nemalonės dėl medžių kirtimo?
P.Poderskis atsakė, jog ne jie medžius kerta, o tik išduoda leidimus. Šiuos realizuoja patys žmonės.

„Medis lietuviams yra šventas dalykas. Mes stengiamės taikyti politiką taip, kad medžių kuo mažiau iškirstų“, - tikino Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius.

Situaciją komentuoja Aplinkos ministras Kęstutis MAŽEIKA:

Mes rengiame ministro įsakymą, kad darbai būtų vykdomi, atsižvelgiant į paukščių perėjimo laikotarpius. Pavyzdžiui, miškuose dabar darbai nevyksta visiškai, o savivaldybėse, rodos, galioja kažkokie kiti įstatymai. Iš tikrųjų taip ir yra.

Savivaldybės turi visą teisę pačios nuspręsti, kada, kokius darbus daryti. Savivaldybės daro atsižvelgdamos į projekto rėmus, kad tik kuo greičiau įgyvendintų projektus. Nepaisydamos, ar paukščiai peri, ar medžiai žaliuoja. Jau dėl Sapiegų parko aiškinausi, kol kas ten darbai nevyksta. O tame parke daug retų paukščių rūšių, kurios įrašytos į Raudonąją knygą. Iki birželio 15 dienos savivaldybė turi susitarti su bendruomene, kol kas derybos vyksta.