Valstybinė lietuvių kalbos komisijos konsultantai praėjusį mėnesį Registrų centrui suteikė daugiau nei 2000 konsultacijų dėl įmonių pavadinimų. Atlikus apžvalgą, paaiškėjo, kad daugiau nei 40 proc. įmonių pavadinimų neatitiko bendrinės lietuvių kalbos normų.
Nepasidomi, kaip rašyti
Dažniausiai pasitaikiusios klaidos - tiesioginių ir simbolinių pavadinimų neskyrimas, rašybos, skyrybos klaidos, nenorminė leksika ir pan. Kasmet kalbos specialistams atliekant įmonių pavadinimų vertinimą prieš registravimą matyti, kad klaidų mastas sudarant pavadinimus išlieka panašus, - mažiausiai 30 proc. neatitikimų būna visuomet.
Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyriausiosios specialistės Sigitos Sereikienės, vis dar dalis suinteresuotų asmenų nepasidomi, kaip turi būti parašytas įmonės pavadinimas, kad atitiktų kalbos standartus.
„Dalis įsivaizduoja, kad pavadinimas gali būti bet koks, kokį tik sugalvoja, - teigė ji. - Patikra yra įmonių registravimo proceso dalis. Prieš priimant sprendimą registruoti ar neregistruoti įmonės, mes atliekame kalbinę patikrą. Tačiau teisės aktuose numatyta ir išimtis įmonėms, susijusiomis su anksčiau registruotais juridiniais asmenimis arba su užsienio juridiniais asmenimis. Pavyzdžiui, užsienio juridinis asmuo sutinka, kad pavadinimas iš dalies ar visiškai sutaptų su jų pavadinimu, tada pasirašo atitinkamą dokumentą. Tokiu atveju toks pavadinimas nesiunčiamas mums tikrinti“, - aiškino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyriausioji specialistė.
Pasak jos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos specialistai sulaukia skambučių iš verslininkų, kurie klausia, ar jų sugalvotas įmonės pavadinimas yra taisyklingas. Jeigu pavadinimas angliškas, vokiškas, prancūziškas ar kt., jis iš principo yra negalimas.
„Jeigu pavadinimas dirbtinis, žodį galima sutvarkyti taip, kad jis būtų linksniuojamas, gramatiškai panašus į lietuvišką žodį, tuomet toks pavadinimas tinkamas, - aiškino S.Sereikienė. - Dar yra galimi lotyniški pavadinimai, tačiau vėlgi turi būti suderinta pagal lotynų kalbos taisykles.“ Gana dažnai pasitaiko, jog verslininkai savo įmonės pavadinime pageidauja nenorminės leksikos, pavyzdžiui, žodžių „gaspadinė“, „gerbūvis“, „bravoras“, tokiu atveju būtina galvoti kitą pavadinimą, atitinkantį bendrinės lietuvių kalbos normas.
Išlaikykime valstybinės kalbos abėcėlę
Jau seniai diskutuojama apie tai, kad verslui taptų naudinga, jog įmonių pavadinimuose būtų įteisintos lietuvių abėcėlėje nesančios raidės w, q ir x. Esą taip įmonių pavadinimai būtų lengviau suprantami užsieniui. Tačiau ar kalba turėtų pataikauti verslui? Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyriausioji specialistė S.Sereikienė sako, jog teisės aktai gina mūsų šalies piliečio teisę suprasti pavadinimą. „Yra įvairių poreikių, vieni norėtų angliškų pavadinimų iš principo, kiti kaip tik derina lietuviškus“, - sakė vyriausioji specialistė.
Seimą jau pasiekęs Vyriausybės siūlymas keisti Valstybinės kalbos įstatymą bei Civilinį kodeksą, kad įmonių pavadinimuose būtų įteisintos nelietuviškos w, q ir x. Kada įvyks svarstymas, neaišku. „Mano pozicija tokia - lietuvių Tauta paremta istorija, tradicija ir kalba, štai ir viskas. Daugiau komentarų nereikia“, - savo griežtą nuomonę įmonių pavadinimų liberalizavimo klausimu išsakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Arūnas Gumuliauskas. Kalbininkas Kazimieras Garšva tikina, kad esmė ne tik tos trys raidės (w, q ir x). „Supraskite, kad raidės ir skirtingai tariamos, taigi keistųsi skaitymo ir rašymo principai. Reikia išlaikyti įprastą valstybinės kalbos abėcėlę“, - teigė kalbininkas.