Asociacija „Lietuvos tėvų forumas“ bei Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija kreipėsi į 1920 bendrojo lavinimo mokyklų ir vaikų darželių bei į 903 nevyriausybines organizacijas, ragindamos jas susipažinti su stumiama konvencija dėl smurto prieš moteris. Pasak visuomenininkų, konvencijoje deklaruojamas siekis mažinti smurtą prieš moteris tėra priedanga siekiant įteisinti lyties pasirinkimą, o ne įgimtumą ir privilegijas netradicinių lytinių orientacijų atstovams.
Taptume beveide minia
Užvakar minėtos asociacijos prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikė kreipimąsi su argumentais, kodėl Lietuva neturėtų ratifikuoti 2011 metų Europos Tarybos Konvencijos dėl smurto prieš moteris ir šeimyninio smurto prevencijos. Taip pat jos kreipėsi į nevyriausybines organizacijas, ugdymo įstaigas. Dalis jų taip pat nepritarė konvencijai, taip prisidėdamos prie 18 Europos šalių, neskubančių ratifikuoti konvencijos, piliečių. Vakar visuomenininkai savo argumentus pristatė visuomenei.
Asociacijos „Lietuvos tėvų forumas“ atstovas Renaldas Jančiauskas tvirtino, kad ratifikavusi konvenciją Lietuva įsipareigotų diegti lyčių vaidmenų ir stereotipų ideologiją švietimo įstaigose, taip pat vaikų darželiuose, privalėtų skatinti moterų ir vyrų elgesio modelių pokyčius, taip diegiant suvokimą, esą lytis yra ne įgimta, o pasirenkama.
„Priėmę konvenciją, liksime belytė, beveidė net ne tauta, o minia, kur jaunuoliai ir vaikai bus skatinami išbandyti visus tarpusavio bendravimo lytinius būdus su bet kuo ir bet kaip ir tik tada rinktis. Tai veda į moralės žlugdymą, vertybių žlugdymą. Niekam nėra paslaptis, kad kai vertybės yra sutrypiamos, belieka tik instinktai. O tada nematau perspektyvos tokios šalies“, - dėstė R.Jančiauskas.
Didelis palaikymas
Pasak jo, nors kreipimasis mokykloms ir vaikų darželiams išsiuntinėtas visai neseniai, iš 69 ugdymo įstaigų jau gautas palaikantis atsakymas.
„Tai yra gana daug. Aš tuos žmones laikau drąsiais, nes tam, kad dirbdamas valdiškoje įstaigoje prieštarautum prezidentės ir Seimo iniciatyvai, reikia turėti drąsos. Pritarė ir 68 nevyriausybinės organizacijos. Tačiau tie pritarimai vis plaukia ir savaitės gale jų turėsime dvigubai daugiau“, - įsitikinęs R.Jančiauskas.
Didžiausias pavojus konvencijoje, kurį įžvelgia Lietuvos tėvų forumo nariai, yra genderizmo ideologija.
„Socialinė lytis - tai idėja, kad lytis nėra nulemta biologiškai, bet yra pasirinktinas dalykas. Ir viskas taip klastingai padaryta, kad šitie žodeliai 25 lapų tekste yra tiktai keliose vietose, bet jie keičia iš esmės viską“, - tvirtino R.Jančiauskas.
Nebeaišku, kas yra vyras
Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Birutė Obelenienė baisėjosi, kad lyties supratimas keičiasi, o tą grėsmingą supratimo dinamiką puikiai iliustruoja minėta konvencija. Pavyzdžiui, 2006 m. Lietuvoje buvo priimta smurto prieš moteris mažinimo strategija, 1996 m. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminavimo panaikinimo. Nė viename šių dokumentų nebuvo lyties apibrėžimo, o naujojoje konvencijoje jau yra.
„Iki šiol turbūt niekam nekilo klausimų, kas yra vyras, kas yra moteris. Turbūt niekam nekilo klausimų, kad yra lytis, kad lytis yra nulemta. O dabar pasirodo, kad lytis yra vaidmuo, kurį visuomenė priskiria kaip tinkamus vyrui ar moteriai. Esą gali pasirinkti, kuo nori būti“, - baisėjosi profesorė.
Anot mokslininkės, konvencijoje daroma išvada, kad pagrindinė smurto priežastis yra lyčių lygybės nebuvimas. Suprask: jei vyras pradės nešioti sijoną, tikimybė, kad jis smurtaus, smarkiai sumažės. A.Obelenienė tvirtino, kad kaip tik yra atvirkščiai: būtent lytinio identiteto trūkumas yra pagrindinė smurto priežastis, todėl konvencijos ratifikavimas tik padidins smurto protrūkių skaičių, nes praktika rodo, kad šeimoje dažniausiai smurtauja būtent nevyriški vyrai ar nemoteriškos moterys.
Su smurtu reikia kovoti kitaip
Psichologas praktikas Andrius Atas tvirtino, kad su smurtu kovoti reikia, tačiau tik ne tokiomis priemonėmis, kokios yra numatytos konvencijoje, ir ne tokiomis, kokios yra įteisintos Lietuvos įstatymais.
„Šitų įstatymų siūlytojai ir gynėjai bando pateikti, kad jie nori kovoti prieš smurtą, o kita pusė lyg ir gina smurtą. Bet tai yra melas. Pati idėja, kad reikėtų ką nors daryti, dirbti smurto mažinimo klausimais, yra neginčytina. Mes esame linkę su tuo dirbti, linkę bendradarbiauti, esame visiškai atviri pasiūlymams ir norime dirbti su oponentais vardan smurto mažinimo. Tačiau stebina tam tikra agresija, su kuria bandoma greitai šiuos įstatymus prastumti“, - stebėjosi A.Atas.
Pasigenda prevencijos
Psichologo teigimu, priemonės kovai su smurtu, numatytos konvencijoje ir įstatymuose, tėra deklaratyvios, nėra keliamas klausimas, kaip dirbti su smurto prevencija, konvencija orientuota ne į reiškinio priežastis, o į pasekmes. A.Atas pastebėjo, kad konvencija ir Lietuvos įstatymai numato vienintelę priemonę prieš smurtautoją, prieš agresorių - agresiją ir smurtą prieš jį patį. Pavyzdžiui, besimušantį vyrą atskiriant nuo aukos, tačiau neugdant jo, kaip būti kartu nesimušant. Jokio darbo su prevencija nėra.
„Tada kyla klausimas, kokia prasmė yra tokių teisės aktų. Jei mes neteikiame pagalbos žmonėms, kad šie susitvarkytų su savo problemomis, jei priimame visas šitas konvencijas, tai reikštų, kad mes nemokančiam žmogui iškeliam tokias sąlygas ir paliekame jį vieną. Tai tas pats, kaip pradinukui duoti brandos egzaminą, ir jei jis neišlaiko (o jam, aišku, sunku bus išlaikyti) - už tai jį bausti“, - tvirtino A.Atas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
