Vaikai - gyvenimo džiaugsmas. Tačiau vis dažniau, ypač artėjant Rugsėjo 1-ajai, ne viena šeima suvokia, kad vaikai yra brangūs ir finansiniu požiūriu. Ruošdami vaikus mokyklai tėvai išleidžia nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų, o ir vėliau pinigai byrėte byra, nors oficialiai mokslas pagrindinėse mokyklose yra nemokamas. Jei abu tėvai dirba, pradinukus tenka leisti į prailgintą grupę. O didesniuose miestuose tai kainuoja 200-400 litų per mėnesį. Norintiems, kad vaikai būtų labiau užsiėmę, dar ir už kai kuriuos būrelius mokėti reikia.
Vien išlaidos
Neturintys vaikų gal ir sunkiai įsivaizduoja, kiek šeimoms kainuoja atžalas paruošti mokyklai. Dažna šeima visus metus taupo, kad tik galėtų parūpinti viską, ko vaikams prireiks mokykloje. Net ir itin taupant be kelių šimtų litų išsiversti neįmanoma. Pati pigiausia minkšta kuprinė kainuoja apie 50 litų, tačiau norint, kad joje nesusilankstytų sąsiuviniai, kad ji nebūtų per sunki ar renkantis ortopedinę kuprinę, kad vaikui neiškryptų stuburas, gali tekti mokėti 4-6 kartus daugiau. Batai, sportiniai bateliai, šokių bateliai - dar keli šimtai litų, tiek pat kainuoja sportinė apranga. Vaikui prireiks ir megztuko, kelnių bei kitų drabužių. O ir mokyklinių reikmenų reikia įvairiausių: spalvoti pieštukai - apie 10 litų, flomasteriai - maždaug tiek pat, akvarelė - 7-9 litai, sąsiuviniai - iki 7 litų. O dar reikia aplankų, rašiklių, segtuvų, kreidelių, teptukų ir galybės kitų daiktų. Sulaukus Rugsėjo 1-osios, išlaidos toli gražu nesibaigia. Pavyzdžiui, pradinukų tėvams kasmet tenka pakloti apie 150 litų už pratybų sąsiuvinius. Nors tai mokomoji priemonė, valstybė jų įsigijimo nefinansuoja.
Bet ir tai dar ne viskas. Pastarosiomis dienomis įvairiose mokyklose rengiami būsimųjų pirmokų tėvų susirinkimai. Turbūt ne vienas nustebo ir išsigando sužinojęs, kad prailgintos ugdymo grupės, kurios dirbantiems tėvams yra būtinos, irgi yra apmokestintos.
Apmokestino ir prailgintas grupes
Prailginto ugdymo grupių kainos ne tik labai svyruoja įvairiose savivaldybėse, bet ir gerokai skiriasi tos pačios savivaldybės mokyklose.
„Pas mus prailginta grupė kainuoja nuo 150 iki 250 litų per mėnesį: priklausomai nuo to, kiek dienų per mėnesį ir kiek valandų per savaitę vaikas ją lankys. Anksčiau tai būdavo finansuojama valstybės ir savivaldybių lėšomis, tačiau dabar nebe. Dabar sutvarkyta taip, kad jei yra grupės poreikis, mokykla samdo mokytoją, kuris yra išsiėmęs verslo liudijimą. Tėvai jam ir sumoka. Dėl mokėjimų ir kainos sutaria tėvai ir mokytojas“, - paaiškino Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktorius Tomas Jankūnas.
Vilniaus Taikos progimnazijoje imamas valandinis mokestis. Valanda prailgintoje grupėje kainuoja 1,7 lito.
„Pas mus irgi patentininkas veda užsiėmimus. Jis sudaro sutartį su tėvais ir darbuojasi“, - teigė progimnazijos direktoriaus pavaduotojas Erikas Černauskas.
Vilniuje populiariausias tarifas - 2 litai už valandą. Tačiau, sostinės savivaldybės žiniomis, kelios mokyklos ima ir po 4 litus, tad per mėnesį šeimai susidarytų apie 400 litų suma. Gyvenančioms nuo algos iki algos šeimoms tai didžiuliai pinigai.
Panašios kainos ir Kaune. Ir čia vyrauja 2 litų už valandą mokestis.
„Pas mus valanda - 2 litai. Gal norėtumėte žinoti kodėl? Todėl, kad pedagogas, dirbantis šitą darbą, turi stažą, kvalifikaciją, o pagal švietimo ministro įsakymą, kaip turi būti skaičiuojami atlyginimai pedagogams, mes apytikriai ir apskaičiuojame, kiek turi kainuoti valanda“, - paaiškino Kauno „Paparčio“ pradinės mokyklos direktorė Lida Keršienė.
Maloni išimtis
Panašios kainos yra ir kitų savivaldybių mokyklose. Tačiau yra ir malonių išimčių.
„Pas mus už prailgintą grupę tėvai turi mokėti po 15 litų per mėnesį. Yra priimtas miesto tarybos sprendimas, kad didžiąją išlaidų dalį finansuoja savivaldybė. Kiek žinau, tik mūsų savivaldybė yra priėmusi tokį sprendimą. Tėvai moka simbolinį mokestį, tada už tuos pinigus nemokamai į prailgintą grupę priimami ir vaikai iš socialiai remtinų šeimų“, - sakė Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos direktorė Aldona Marijona Karalevičienė.
Rasa PAULAVIČIENĖ, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio aktyvistė:
Deja, vaikams valstybės skiriamas dėmesys labai mažas. Ir ne tik todėl, kad apmokestintos prailgintos ugdymo grupės, kad sumažintas finansavimas popamokinei veiklai. Pasibaigus krizei ir pensijos grąžinamos, ir algos teisėjams grąžinamos. Tačiau kažkodėl pamirštama, kad 50 varganų litų, kurie anksčiau būdavo mokami visiems vaikams, dabar mokami tik skurde gyvenantiems ir tik iki mokyklos. Niekur kitur tokių taisyklių nėra. Vaikas mūsų valstybėje yra labai didelė našta. Jie valstybei nerūpi.
Ypač didele našta jie padaryti dirbantiems tėvams. Juk tada reikia ne tik prailgintos grupės. Paradoksas, tačiau būtent dirbančių tėvų vaikai turi mažiau pinigų nei socialiai remtinose šeimose. Valstybė mano, kad vaikui turi būti užtikrinta valstybės remiamų pajamų dalis, lygi 350 litų, bet dirbančių tėvų vaikai to užtikrinti negali. Kai tėvai dirba ir moka mokesčius, vaikams tiek tikrai nelieka. Tėvai mokesčius moka ir nuo šitos skurdo ribą žyminčios dalies, nors niekas daugiau nemoka - nei pensininkai, nei socialiai remtinos šeimos.
Ir iš viso kuo toliau, tuo vaikai yra didesnė našta. Vidutinė alga auga tik vos vos, o kainos auga daug daugiau. Jei dar įvertintume anos valdančiosios daugumos sprendimus sumažinti išmokas vaikams, sumažinti nemokamai maitinamų vaikų skaičių, sumažinti bedarbio pašalpas ir t.t. - situacija vaikus auginančiose šeimose blogėja kasmet, nors pinigų yra. Tik valstybė juos švaisto papildomiems etatams, pirmininkavimui ES ir kitiems dalykams.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
