Valstybė pradėjo karą prieš tėvus

Kaunietės advokatas Ruslanas Mazurovas, vertindamas valstybės berniukui paskirtos advokatės ieškinį, neslėpė nuostabos: „Taip išeina, kad mama savo vaikui, kurį išlaiko, dar turėtų sumokėti. Reikalaujama 1000 eurų. Kodėl tiek, aš nežinau. Išeitų, kad mama turėtų sumokėti pati sau perdėdama pinigus iš vienos kišenės į kitą. Tai yra absurdiška. Manau, tai yra valstybės tarnautojų formalus požiūris į savo darbą. Vaiko interesų čia nėra. Man tai atrodo kaip teisinis nihilizmas.“

Gali būti, kad tai precedento neturintis atvejis Lietuvoje. Kaip ir neseniai teismus pasiekusi žinia, jog šeima iš Kretingos ketina reikalauti žalos atlyginimo už nepagrįstai iš šeimos paimtus vaikus. Į „Vakaro žinias“ jau kreipėsi dar viena mama, iš laikinai iš šeimos paimto vaiko globėjo išgirdusi grasinimą teikti tokį patį žalos iš tėvų atlyginimo reikalaujantį ieškinį. Kas tai - institucinis kerštas tėvams?

Su šeimomis, iš kurių paimti vaikai, dirbanti advokatė Rūta Visočnik „Vakaro žinioms“ sakė, kad toks ėjimas prieš mamą byloje primena viešųjų ryšių akciją. „Tai labiau rodo bendradarbiavimą su prokuratūra nei rimtą žingsnį, ginant vaiko interesus. Net jei pinigai būtų priteisti, jie bus mokami iš šeimos biudžeto. Taip išeitų, kad priteistus pinigus šeima turėtų sumokėti sau. Tokiu atveju tai būtų visiškai tuščias ėjimas. Kyla klausimas: kam toks veiksmas reikalingas? Gal tam, kad prokuroras turėtų argumentą, neva žala padaryta, ieškinys yra pareikštas. Taip jam palengvintų byloje ginti savo poziciją. Kitos šeimos iš Kauno byloje prokuratūra taip pat imasi daugiau viešuosius ryšius primenančių veiksmų nei proceso vedimo. Čia įžvelgčiau kažką panašaus“, - sakė R.Visočnik. Ji mano, kad toks ieškinys prieš mamą yra vienas iš tėvų žlugdymo elementų.

Advokatė neslepia, jog patenkinus kaunietei pateiktą ieškinį, tokių Lietuvoje galime sulaukti ir daugiau: „Taip, tai gali tapti pavyzdžiu kitiems atvejams. Tačiau techninis klausimas, kaip būtų sumokėta priteista suma, išlieka. Dabar turbūt tik ieškinį pateikusi advokatė gali paaiškinti, ko norėjo tokiu ieškiniu pasiekti. Vaiko atstovo interesas turėtų būti siekis, kad bylą išnagrinėtų kuo greičiau. Ieškinys pateiktas per posėdį ir vien dėl to reikėjo atidėti bylą. Nieko naujo byloje neįvyko, tad kodėl pateikti tokio reikalavimo nebuvo galima anksčiau? Tai atrodo kaip vilkinimas, ieškant procesinių kabliukų.“

Regis, artimiausiu metu Lietuvos teismams darbo su šeimomis, iš kurių galimai nepagrįstai buvo paimti vaikai, netrūks. Viena šeima jau pateikė ieškinį, reikalaudama atlyginti jai neturtinę žalą, siekiančią 120 tūkst. eurų dėl iš šeimos nepagrįstai paimtų vaikų. R.Visočnik sako, kad tokių bylų tik daugės. „Turiu tokių atvejų, ruošiamės teikti ieškinius dėl įvairių pagrindų, ne tik dėl vaikų paėmimo. Pavyzdžiui, kai po paėmimo pažeidžiamos vaiko teisės matytis su tėvais, kai po paėmimo nepagrįstai ilgai vaikas negrąžinamas į šeimą, kai išskiriami broliai ar seserys. Beje, ketvirtadienį socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis komitete Seime pasakė, kad kai tik išnyksta vaikų paėmimo priežastys ir visos sąlygos yra įvykdytos, vaikas iš karto turi būti grąžinamas“, - sakė advokatė.

Paklausta, kiek valstybei kainuos institucijų klaidos, vykdant vaikų paėmimus iš šeimos, R.Visočnik sako matanti du galimus scenarijus: „Visos šios bylos kainuos ne kažkam kitam, o mums, mokesčių mokėtojams. Gali būti teismams centralizuotai valstybės iškomunikuotas, švelniai tariant, pageidavimas priteisti tik labai mažas žalas. O jeigu procesai vyks teisingai, mums tai kainuos labai daug. Atvejų yra daug. Iš to, su kokiais atvejais susiduriu, manau, jeigu per kelis mėnesius iš tėvų paimta 1000 vaikų, apie pusė jų tikrai turi pagrindą bylinėtis dėl žalos atlyginimo.“