Valstybiniai auditoriai namų nesirenovuotų

Baigsime XXIV amžiuje

Įvertinę, kaip Lietuvoje vyksta daugiabučių namų atnaujinimas, valstybiniai auditoriai konstatavo: per 5 metus pavyko modernizuoti tik 1,5 proc. planuotų namų, o norint atnaujinti 70 proc. iki 1993-iųjų pastatytų daugiabučių (maždaug 24 tūkst. jų), kaip yra suplanuota, kasdien turėtų būti atnaujinama ne mažiau nei po 10 pastatų. Jei procesas vyktų dabartiniu greičiu, planas būtų įvykdytas ne 2020-aisiais, o tik XXIV amžiuje - 2338-aisiais arba 2339-ųjų pradžioje.

Tokias liūdnas išvadas padarė auditoriai. Anot jų, programą baigti laiku neįmanoma.

“Gyventojus nuo aktyvaus įsitraukimo į programą sulaiko nežinomybė, ar daugiabučių atnaujinimas tikrai pasiteisins, ar neišaugs šildymo kainos. Valstybės paramos teikimo tvarka turėtų būti lankstesnė, turėtų skatinti gyventojus sutaupyti kuo daugiau šilumos energijos”, - konstatavo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Anot jos, žmonės taip pat turi turėti galimybę kiekviename bute patys reguliuoti šilumą. Priešingu atveju renovacija jiems nebūtų naudinga.

Nėra kontrolės

Auditoriai nekvestionuoja paties renovavimo reikalingumo, nes senesniems namams šildyti sunaudojama 1,5-2 kartų daugiau energijos. Tačiau dabartinis procesas yra visiškai nepriimtinas.

“Dėl modernizacijos apsisprendę gyventojai neturi jokių garantijų, kad darbai bus atlikti kokybiškai ir leis sutaupyti tiek šilumos, kiek numatyta projektuose. Visų pirma dėl to, kad neveikia darbų vykdymo kontrolės sistema, nevykdoma analizė, projektų kokybė. Tuo turėtų užsiimti Aplinkos ministerijai pavaldi Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, tačiau ji yra tik koordinatorė”, - “Vakaro žinioms” sakė Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento vyresnysis valstybinis auditorius Valdemaras Bačiauskas, kuris vadovavo darbo grupei, atlikusiai daugiabučių apšiltinimo programos auditą.

Žmonės maustomi

Pasak jo, dėl projektų nerealumo žmonės dažnai būna apgauti. Pavyzdžiui, atrankos būdu įvertinus 61 atnaujintą daugiabutį, 23-uose pastatuose sutaupomos energijos kiekis du kartus skyrėsi nuo žadėtojo. Būta net atvejų (Panevėžyje), kai po renovacijos sutaupytos energijos kiekis buvo 15 kartų mažesnis nei deklaruotas projekte.

“Iki šiol buvusiomis sąlygomis nė už ką nesutikčiau renovuoti savo daugiabučio, nes net nėra garantijų, kad tai kada nors atsipirks”, - neslėpė V.Bačiauskas.

Liūdna pradžia

“Vakaro žinios” primena, kad iki 2009-ųjų rugsėjo patvirtintiems projektams valstybė žadėjo padengti 50 proc. išlaidų. Dabar - tik 15 proc. Anot Valstybės kontrolės, šiuo metu iš viso įgyvendinta arba įgyvendinama vos 720 daugiabučių apšiltinimo projektų. Per 5 programos veikimo metus renovuota 1,43 proc. daugiabučių, o per kitus 10 metų reikės renovuoti 98,57 proc.

“Jei ir toliau tokiais tempais vyks renovacija, per dieną bus privaloma nebe po 10, o po 20 pastatų renovuoti”, - įspėjo V.Bačiauskas.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas neturi kuo pasiteisinti.

“Situacija iš tiesų nėra džiaugsminga. Pasidžiaugti nėra kuo”, - dar vykstant Valstybės kontrolės auditui sakė jis.

1,64 - tiek milijonų Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, statytuose iki 1993 m.

VŽ Trigrašis

Mokslininkai nustatė, kad įvykdžius daugiabučių renovaciją neįmanoma sutaupyti daugiau nei 70 proc. šildymui skirtos energijos. Tačiau yra patvirtintų projektų, kuriais numatyta sutaupyti iki 80, iki 100 ar net iki 500 proc. energijos.

Pelijantis namų modernizavimas

Edvardas ŽAKARIS - Seimo narys:

Ar realu renovacijos programą baigti iki 2020-ųjų? Kol valstybė žadėjo padengti 50 proc. renovacijos išlaidų, norinčiųjų buvo daug, tačiau valstybė kažkodėl neskirdavo pinigų, todėl procesas stovėjo. Net ir šiandien yra žmonių, kurie padarė projektus ir savo įnašus įmokėjo, tačiau iš valstybės pinigų negavo. O dabar, kai valstybė siūlo 15 proc., o tas tėra katino ašaros, tų norinčiųjų nebeliko. Bet ir tie 15 proc. - tik su tam tikromis sąlygomis, kurių Vyriausybė garsiai neskelbė. Tik dabar Seime pateiktas projektas, kad tie 15 proc. - bet kokiais atvejais.

Kad kuo daugiau būtų norinčiųjų, Vyriausybė išbandė viską. Net prievartą norėjo taikyti - kad 25 proc. namo gyventojų kitiems primestų savo valią. Kam to reikia? Manau, kad viskas daroma komerciniams bankams ir nekilnojamojo turto statytojams padėti: juk žmonės tiek pinigų nenorės ir skolinsis iš bankų.

Juk ne veltui Vyriausybė atmetė tokį siūlymą: tegul žmonės nemoka nė cento, viską finansuoja specialus fondas. O tas fondas po to susigrąžintų pinigus už sutaupytą šilumą. Akivaizdu, jog Vyriausybė nesitiki, kad pinigai grįš, nes viešai žadama dėl renovavimo sutaupyti daug daugiau, nei realiai įmanoma.

Beje, būna, kad žmonės net ne sutaupo, o pralošia. Darbų tokia kokybė, kad po modernizavimo viskas ima pelyti.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"