Vėl baudžiava: už maistą reikia atidirbti

Bedarbei marijampolietei buvo pasiūlyta už 315 litų socialinę pašalpą atidirbti, o pašalpą pervesti į apsipirkimo viename prekybos centre kortelę. Moteris pasijuto įžeista. Anot jos, tokios sąlygos yra pasityčiojimas iš žmogaus ir naujų problemų jam sukūrimas.

“Nesu nemąstanti būtybė, kad nežinočiau, ką už varganus pinigus pirkti - brangią dešrą ar pigias dešreles. Nesu asociali, vedžiojama už rankos. Skaičiavau ir skaičiuoju. Jeigu viską pravalgysiu, kuo susimokėsiu už vandenį ir elektrą? Į apsipirkimo prekybos centre kortelę pervestų pinigų grynaisiais pasiimti negalima. Tektų ieškoti turtingų žmonių, kurie kortelę nupirktų, o man atiduotų grynuosius. Kam taip sunkinti paprastam žmogui gyvenimą?” - piktinosi moteris, be pašalpos žiemą neturinti kitų pajamų.

Bandymai su varguoliais

Marijampolietė Zita Asipauskienė praėjusių metų sausio 31 d. neteko darbo. Baigėsi cukrinių runkelių dorojimo sezonas, baigėsi ir darbas. Liko darbo birža. Biržoje Zita darbo negavo, bet gavo pašalpą. Pašalpa moteriai priklausė iki vasario 17 d. O toliau? Toliau teko kreiptis pašalpos į valstybę, kad iš bado nenumirtų ir neįsiskolintų už komunalines paslaugas.

Praėjusią savaitę moteris užsuko į Marijampolės miesto Degučių seniūniją tvarkytis pašalpos gavimo dokumentų, o iš jos išėjo lyg skuduru trenkta. “Nustebau, kai darbuotoja manęs paklausė, ar už pašalpą atidirbsiu. Už 315 litų man priklausytų dirbti per mėnesį dvi dienas. Atidirbti tikrai nesirengiu. Ne todėl, kad esu tinginė, ne tiek sunkių darbų per savo gyvenimą esu nudirbusi, bet iš esmės nesutinku atidirbti už pašalpą, kuri skiriama varguoliui pramisti”, - piktinosi Zita.

Pasak moters, susimokėjus už elektrą, vandenį, dalį šildymo (gaunantiems pašalpą už 38 kv.m. šildomo būsto sumoka valstybė - red.) bei kitas išlaidas, maistui iš šios pašalpos neliks nė 100 litų. “Dar nežinia, kas kruopomis mintantį varguolį darbe vedžiotų: jis kastuvą, ar kastuvas jį?” - pašmaikštavo marijampolietė. Ji sako nesanti pirma ar paskutinė iš tų, kuriems siūloma už pašalpą atidirbti. “Būnant seniūnijoje kelis kartus skambėjo telefonas, žmonės klausė, kada jiems ateiti dirbti. Seniūnijos darbuotojos atsakinėjo, kad kol kas darbo nėra. Ir jiems buvo siūlyta. Kita vertus, jeigu žmogui siūlomas darbas, su juo turi būti pasirašoma darbo sutartis, skiriami darbo drabužiai. Negali juk žmogus, apsiavęs vienintelius savo batus, iš pagriovių šiukšlių rinkti”.

Zita stebėjosi, kodėl žmonės taip ilgai nesipriešina ir leidžia iš savęs tyčiotis. “Pagalvokit, daugiavaikei šeimai visą pašalpą perveda į prekybos centro kortelę. Sako, tėvai prageria vaikams išlaikyti skirtas pašalpas. Ar socialiniai darbuotojai greta stovi, kai tėvai tuos produktus kaime pardavinėja? Ar aš čia naujieną pasakiau? Seniai visi tą žino. Jeigu tik reikėtų, pati susirasčiau turtingų žmonių, kurie mano prekybos centro kortelę nupirktų, bet kam tie žaidimai”, - atsiduso Z.Asipauskienė.

... ir su studentais

Renginių režisierės išsilavinimą turinti Z.Asipauskienė Marijampolėje pagal savo specialybę darbo susirasti nesitiki. Todėl ji seniai įprato dirbti tokius darbus, kokius jai siūlo. Kai darbo neturi, tvarko turtingų žmonių namus, ravi daržus, prižiūri vaikus. Už pinigus, žinoma. Prieš aštuonerius metus žuvus vyrui, Marijampolėje žinomam fotografui Algirdui Asipauskui, moteris tapo vienintelė šeimos maitintoja. Gyvenimas palengvėjo, kai vyresnysis sūnus išvažiavo dirbti į Londoną ir ten liko gyventi. Jaunesnysis Marius, kaip ir tėvai, pasirinkęs menininko kelią, studijuoja Lietuvoje. “Pašalpą gaudama negaliu jam padėti, todėl Mariui teko imti studijų paskolą. Ačiū mūsų švietimo ministrui Gintarui Steponavičiui už “protingą” studijų rotaciją. Marius pirmąją egzaminų sesiją išlaikė dešimtukais, toli paliko savo bendramokslius, bet už mokslą vis tiek turi mokėti ir mokės dvejus metus, kol vyks studentų krepšelių perskirstymas pagal mokymosi rezultatus”, - piktinosi neteisybe motina.

Mokyklą Marius baigė prieš kelerius metus, kai dar mokiniams nereikėjo per galvą verstis už kiekvieną atestato balą. Pagal ankstesnę sistemą Mariui, kaip gerai egzaminus išlaikiusiam studentui, už studijas būtų tekę mokėti pusę metų, o dabar teks pinigus ploti dvejus metus, tegul ir vien dešimtukais mokytųsi.

Klerkus išauklės protestuotojai?

“Su mokesčiu už mokslą tai tas pats, kas su pašalpomis, už kurias prašoma atidirbti. Jeigu esi paprastas žmogus, iš tavęs galima visaip tyčiotis. Jeigu mane būtų vertę už pašalpą atidirbti, būčiau kokią nors protesto akciją sugalvojusi. Mes taip įpratinome savo valdžią su mumis elgtis, kaip nori, gėdijamės protestuoti. Būtų jiems čia karšti italai ar graikai, pamatytų, iš kur kojos dygsta”, - piktinosi moteris.

llgai neradusi darbo Zita kartą jau bandė protestuoti ir išvažiavo į Angliją. Niekas iš valdžios to nė nepastebėjo. Tarsi ne žmogus, o kažkokia musė būtų išskridusi. Anglijoje Zita ilgai neiškentė, grįžo. Vėl niekas nepajuto. Užtat sparnų daugiau kelti nesirengia, vis tiek visiems tas pats. “Anglijoje prasimušti gali tik jauni, o tokie kaip aš gauna tik juodus ir blogai mokamus darbus. Aš nenoriu visam laikui išvažiuoti iš savo šalies, o išlaikyti būsto čia ir svetur nesugebėčiau. Geriau jau juodą duoną krimsiu namuose, bet niekada nepasiduosiu tiems, kurie man ant galvos lipa”, - tvirtino žemaitiško užsiskyrimo nepraradusi moteris.

Prievolės nėra, bet rekomenduojama

- Kas išleido tokį įstatymą, kuriame numatyta atidirbti už socialines pašalpas? Kada savivaldybės gali šeimos pašalpas privaloma tvarka pervesti į korteles maisto produktams įsigyti? - “Respublika” teiravosi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėjos Svetlanos KULPINOS.

- Įstatymuose numatoma, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę darbingus nedirbančius socialinės paramos gavėjus, kurie nedalyvauja aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse (viešuosiuose darbuose, persikvalifikavimo mokymuose ir pan.), nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingiems darbams atlikti. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintoje tvarkoje, pagal kurią visuomenė gali būti telkiama naudingiems darbams atlikti, nėra numatyta, kad socialinė pašalpa gali būti atlygis už dalyvavimą visuomenei naudinguose darbuose. Taigi prievolės atidirbti už socialinę pašalpą nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje tvarkoje yra numatyta galimybė pasitelkti visuomenei naudingiems darbams atlikti ne tik darbingus nedirbančius socialinės paramos gavėjus, nedalyvaujančius aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, bet ir kitus tos savivaldybės teritorijos gyventojus. Šis telkimas yra atliekamas pagal savivaldybės ir jos teritorijos gyventojo tarpusavio susitarimą. Visuomenei naudinga veikla yra nukreipta į piliečių, taip pat ir socialinės pašalpos gavėjų, aktyvumo, bendruomeniškumo, darbinės motyvacijos skatinimą. Pagal savivaldybių 2010 m. pateiktus duomenis, visuomenei naudinguose darbuose dalyvauja apie 7 proc. darbingų nedirbančių socialinės paramos gavėjų.

- Ne vienas socialinės pašalpos gavėjas nustemba, kai vietoj grynųjų jam pasiūloma kortelė apsipirkti prekybos centre. Kodėl ir kada tokia tvarka buvo įvesta?

- Įstatymas numato socialinės pašalpos teikimą nepinigine forma savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinės rizikos šeimoms ar asmenims. Nepiniginė forma gali būti įvairi: maisto produktais, drabužiais ir kitomis reikalingomis prekėmis, kortelėmis, skirtomis pirkti maisto parduotuvėse, maisto talonais, sumokant vaikų maitinimo išlaidas mokyklose ar dienos centruose ir pan. Taip yra siekiama, kad skiriamos lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį, užtikrinant vaikų interesus, nes atsiskaitant tokiomis kortelėmis, negalima įsigyti nei alkoholinių gėrimų, nei tabako gaminių, nei loterijos bilietų ir kt. Taip pat nepiniginė forma taikoma ir tais atvejais, kai bent vienas šeimos narys ar vienas gyvenantis asmuo nevykdo įstatyme nustatytų pareigų. Savivaldybės, savo nustatyta tvarka numatydamos socialinės pašalpos teikimą nepinigine forma (šiuo atveju - kortelėmis, skirtomis pirkti maisto parduotuvėse), organizuoja viešuosius pirkimus.

Skurdo statistika

Per 2010 m. socialinei pašalpai mokėti išleista 510,6 mln. litų, būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms -  116,5 mln. litų, iš savivaldybių biudžetų gyventojams paremti skirta 9,8 mln. litų.