Vilniaus neūkiškumas bado akis

2017 m. savivaldybė išdidžiai pristatė, kad šiemet įrengs 10 naujų skverų gyventojams. Su pėsčiųjų takais, apšvietimais, su šaligatviais, kai kur bus įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, pastatyti suoliukai, apželdinta teritorija. Per dvejus metus tam buvo skirta apie 3 mln. eurų.

„Mano tikslas, kad kiekvienas vilnietis ne didesniu kaip 500 metrų atstumu nuo namų turėtų jaukią, žalią erdvę poilsiui ir atokvėpiui“, - tada sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Vienas iš šio projekto dalių - Virginijaus Druskio skveru pavadinta žalioji zona Karoliniškių mikrorajone, tarp L.Asanavičiūtės ir V.Druskio gatvių. Pernai daugiau kaip vieną hektarą ploto užimanti teritorija buvo sutvarkyta, kaip savivaldybė ir žadėjo. Tačiau dabar skvere vaizdas ne itin džiugina - pro langus gyventojams į akis krenta aptverta darbų aikštelė, ant krepšinio aikštelės išverstos didžiulės krūvos žemių, kiemuose privežta vamzdžių, iškirsti beržai. Jau kuris laikas čia vyksta šiluminės magistralės rekonstrukcijos darbai.

Tik sutvarkė, jau ardo

Su „Vakaro žiniomis“ susisiekęs skaitytojas Algirdas sakė negalintis suprasti tokio neūkiškumo: „Nejau savivaldybė nežinojo apie „Vilniaus šilumos tinklų“ planus rekonstruoti magistralę? Galbūt buvo galima suderinti abu projektus taip, kad ką tik sutvarkyta erdvė nebūtų gadinama?“

Skaitytojui pritarė ir kiti gyventojai. „Vakaro žinių“ Karoliniškėse kalbinta Albina piktinosi tokiais nesuderintais darbais. Jai labiausiai gaila, kad dėl magistralės rekonstrukcijos buvo nukirsti ilgamečiai beržai. „Kiekvieną kartą praeinant pro tuos kelmus, suspaudžia širdį. Kažkodėl nukirsti sveiki, aukšti, gražūs beržai, o tie, kur šalia sudžiūvę - palikti. Argi kas nors juos čia grąžins? Taip džiaugėmės, kad pagaliau ši erdvė sutvarkyta, bet džiaugsmas truko neilgai. Manau, tai geriausias valdžios neūkiškumo pavyzdys. Negalima iš pradžių sutvarkyti, o tada vėl griauti. Net jeigu bus atkurta aplinka, tai reiškia, kad jos tvarkymas vilniečiams kainuos du kartus“, - sakė moteris.

Netoliese gyvenanti Veronika antrino kaimynei, kad vaizdas kieme nenuteikia teigiamai. Tačiau moteris sako suprantanti, jog viskas daroma tam, kad gyventojai galėtų džiaugtis geresne šilumos tiekimo kokybe. „Turbūt visiems keista, kodėl nuspręsta darbus atlikti tokia tvarka, ar nebuvo galima skvero tvarkyti tada, kai šilumininkai baigtų darbus. Suprantame, kad darbai reikalingi, nes jie užtikrins mums geresnį šilumos tiekimą. Tačiau taip, kaip viskas planuojama, kelia klausimų. Mūsų kiemas - ne vienintelė vieta, kur keičiami vamzdžiai. Kituose kiemuose taip pat yra iškasti grioviai. Man atrodo, kad darbininkai eina per visas šias vietas ir dirba visur po truputį. Nors galėtų būti atskiros brigados kiekvienai vietai ir darbai vyktų daug sklandžiau. Matote, šiandien čia nieko nevyksta“, - pastebėjo Veronika.

Kaip parašyta informaciniame stende, iš ES paramos lėšų vykdomi magistralės darbai turėtų baigtis šių metų gruodžio mėnesį. Darbai įgyvendinami pagal projektą, kurio vertė - 2 085 573 eurai. 1 042 786 eurus finansavo ES. Sutartis finansavimui pasirašyta 2018 m. gegužės 25 d., o paraiška finansavimui pateikta 2017 m. lapkričio 20 d.

Visi viską žinojo

Kaip „Vakaro žinias“ informavo Vilniaus miesto savivaldybė, naujo skvero Karoliniškėse įrengimui buvo skirta 350 tūkst. eurų. Už juos buvo įrengti pėsčiųjų takai, naujas apšvietimas, sutvarkytos automobilių stovėjimo aikštelės, pasėta veja. Savivaldybė neslepia, kad tinklų rekonstrukcijos darbai buvo suderinti su savivaldybe, o derinimas vyksta keletą metų tvirtinant investicijų planus bei statybų projektus. Taigi, savivaldybė žinojo apie planuojamus darbus, tačiau nepasivargino atidėti skvero tvarkymo darbų.

„Tinklų rekonstrukcijos darbus galėjome pradėti tik tada, kai buvo gauta Europos Sąjungos fondų parama ir nupirktos rangovo paslaugos, tad rekonstrukciją pradėjome vykdyti tik šiais metais, pasibaigus šildymo sezonui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie vamzdynai labai seni, todėl tikimybė, kad bet kada gali įvykti šių vamzdynų trūkimas, iš tiesų yra labai didelė. Visos rekonstravimo metu išardytos dangos bus pakeistos ar atstatytos“, - sakė darbus atliekančių Vilniaus šilumos tinklų komunikacijos vadybininkė Lauryna Motiejūnaitė. Tai tikrai ne vieninteliai darbai, kuriuos šiuo metu vykdo Vilniaus šilumos tinklai. Šiais metais planuojama atlikti 17 rekonstrukcijos projektų, iš kurių 8 jau vykdomi šiuo metu.

Aiškėja, kad darbai ne tik sukels nepatogumų gyventojams, bet ir gali kilstelti šilumos kainas. „Nors investicijos į rekonstrukciją yra įtraukiamos į bazinę šilumos kainą, tačiau kainos pokytis gyventojams bus nepastebimas. Reali situacija yra tokia, kad ši investicija kainą didina apie 0,00014 c/kWh, t.y. apie 1 ct per metus 60 kvadratinių metrų butui“, - ramino L.Motiejūnaitė.

Komentuodama situaciją dėl iškirstų medžių, atstovė patikino, kad numatyta kirsti tik tuos, kurie auga virš šilumos tiekimo tinklų arba patenka į jų apsaugos zoną: „Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus medžiai ir krūmai negali būti sodinami arčiau kaip 2 metrai nuo kanalo krašto. Keičiant vamzdyną, jis turi būti visiškai atkastas, todėl virš vamzdyno augančių medžių neįmanoma išsaugoti, tik tuos, kurie auga atokiau nuo vamzdyno. Medžiai, kurie pagal parengtą ir suderintą techninį darbo projektą numatyti atsodinti, bus atsodinti.“

Tačiau savivaldybės planai dėl iškirstų medžių skiriasi. Greičiausiai jų atsodinimas vilniečiams kainuos papildomai. Mat savivaldybė tikina ketinanti skelbti konkursą.