Vilnius taško pinigus žaliesiems plotams naikinti

Vilniaus valdžiai neramu, kad miestas, nepaisant visų jos pastangų, vis dar tituluojamas viena žaliausių pasaulio sostinių. Nors biudžete žiojėja daugiau kaip 700 mln. litų skolos skylė, savivaldybė rado keliasdešimt tūkstančių litų nuskabyti Vilnios šlaitams. Buvo medžiai - liko kelmai.

Šviežias pjuvenas ant sniego išvydę miestiečiai baisėjosi, kas ir kodėl leido kirsti visiškai sveikus palei Vilnią augusius medžius. Vieni pasakojo mėgdavę vasarą ilsėtis jų paunksnėje, kiti spėliojo, ar tai nėra miesto valdžios ketinimų iškirsti visą Sereikiškių parką dalis.

Paskubėta šimtu metų

Leidimus kirsti medžius išdavusio Vilniaus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Marius Pabrieža tikino, kad medžiai ant Vilnios šlaitų iškirsti pagal Miestovaizdžio skyriaus parengtą upelio šlaitų tvarkymo projektą. Esą šlaitai priminė šabakštynus, o čia augę medžiai buvo uosialapiai klevai, kurie yra įrašyti į naikintinų medžių sąrašą.

“Kas bent kiek suprastų, kaip turi atrodyti Senamiestis, nesiskųstų dėl kelių krūmų ir medžių”, - žaliojo ploto naikinimo naudą aiškino M.Pabrieža.

Miestovaizdžio skyriaus vyr. specialistė Giedrė Čeponytė tikino, kad krūmai ir medžiai buvo paaukoti siekiant atidengti upės vaizdą. Tačiau ar tikrai tai buvo būtina, kai miesto skola tik auga? “Aišku, tai nebuvo mirtinas dalykas, tie medžiai dar galėjo ten augti šimtą metų”, - pripažino ji.

Slapta kaina

Nė vienas medžių likimą nusprendęs klerkas nenorėjo atskleisti, kiek kainavo šie darbai. M.Pabrieža aiškino tik išduodantis leidimus. Želdynų priežiūros poskyrio viršininkas Gintautas Runovičius “Vakaro žinioms” aiškino, kad viskas kainavo “kelis šimtus litų”, o G.Čeponytės teigimu, už medžių ir krūmų iškirtimą “niekas niekam niekur nemokėjo”.

Tačiau iš tiesų savivaldybės dokumentus puošia įspūdingas skaičius - 180 tūkst. litų. Tokia suma įkainotas Vilnios šlaito ir Vingrių parko želdinių naikinimas. Ir tai negalutinė suma, nes Vilnios pakrantėje žaliojo rūbo naikintojai dar apsilankys - kai kurie medžiai, kuriuos suplanuota iškirsti, dar tebeauga.

Kiekvienas medis - vertybė

Vilniaus universtiteto Botanikos ir genetikos katedros vedėjui profesoriui Jonui Remigijui Naujaliui savivaldybės aiškinimai, kad kertant medžius valomas ir gražinamas miestas, atrodo absurdiški.

Pasak jo, medžių skirstymas į menkaverčius ir didesnės vertės iš esmės yra neteisingas, mat kiekvienas jų atlieka savo funkciją. “Medžiai - efektyviausi natūralūs miestų oro švarintojai ir grynintojai. Medžiai auga gana lėtai. Todėl kirsti juos vien dėl to, kad jie “menkaverčiai”, yra barbariškas ir beprasmis veiksmas”, - tvirtino J.R.Naujalis.

Pasak profesoriaus, nors uosialapis klevas iš tiesų yra įrašytas į naikintinų augalijos rūšių sąrašą, negalima sakyti, kad jis yra visiškai niekam tikęs. Augantis ant šlaito uosialapis klevas jį sutvirtina savo šaknų sistema.

Parko nebeliko

Iškirsti medžius leidę savivaldybės klerkai neslėpė, kad nauji medžiai nupjautųjų vietoje nebus sodinami. Tai esą per brangiai kainuotų. Tačiau praktika iškirsti medžius ir jų neatsodinti Vilniuje paplitusi jau ne pirmus metus.

Štai, pavyzdžiui, pernai Sereikiškių parke pasirodę medkirčiai išpjovė kelias dešimtis šimtamečių medžių. Savivaldybė šią žaliojo ploto naikinimo akciją pavadino parko atkūrimu.

Žalią šviesą šiam parkui naikinti dar 2009 metų rudenį uždegė tuometinis sostinės meras Vilius Navickas. Tada, per pačią krizę, V.Navickas užsimojo Sereikiškių parką paversti “vienu gražiausių Europoje”.

Parko rekonstrukcija turėjo būti baigta pernai: pakeista nemaža dalis želdynų, sutvarkyti gėlynai, takeliai, įrengtos kavinės. Pagal projektą sausi parko tvenkiniai turėjo būti užlieti vandeniu, juose turėjo veikti plaukiojantys fontanai. Šiems ir kitiems darbams buvo numatyta skirti 18 mln. litų. 14 mln. turėjo skirti ES, po 2 mln. - savivaldybė ir mecenatai. Iš visko, kas žadėta, įvykdytas tik vienas dalykas - parkas išdarkytas iškertant medžius.