Vyrai vaizduojami kaip absoliutus blogis

Išraiškos forma kelia abejonių

Pateikiamos informacijos šališkumas ypatingai nustebino Asociacijos prieš tėvų atstūmimą (APTA) iniciatorę ir vieną iš įkūrėjų Birutę Var Der Weg-Bražiūnienę. „Tokios kampanijos, be abejonės, turi gražių, kilnių tikslų, tačiau kai skelbiama, kad smurtautojai yra tik vyrai, kyla abejonių. Smurtas, kaip problema, egzistuoja, bet dabar informacija pateikiama neobjektyviai, neįvertinant moterų naudojamo smurto prieš vyrus, - akcentuoja visuomenininkė. - Ypač todėl, kad ši kampanija neišskiria tėvo atstūmimo kaip smurto, nukreipto į vaiką ir į atstumiamąjį tėvą, formos. Tėvų atstūmimo problema Lietuvoje nagrinėjama vangiai. Žinomi psichologai painiojasi problemos peripetijose, tad kai kurie projekte pateikti teiginiai gali tapti kliūtimi su vaikais dirbantiems specialistams teisingai ir objektyviai spręsti ginčus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ar bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu.“

Atmintinėje rašoma: „Todėl bet koks smurtautojo veiksmas (pvz., noras dažniau matytis su vaikais) gali būti klaidingai įvertintas kaip atsakingos tėvystės įrodymas, pamirštant smurtavimo prieš vaikų motiną faktą.“ „Krenta į akis, kad pateikiant šį patarimą nėra detalizuojama, jog smurto prieš moterį atvejis privalo būti oficialiai įrodytas. Tą praleidus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS ) darbuotojai padaro neatleistinų klaidų. Melagingas moters pasakojimas apie neva patirtą smurtą jo neįrodžius tampa rodikliu atsakingą tėvą vertinti klaidingai. Keista ir pati formuluotė, nes smurtas prieš suaugusį asmenį dar neįrodo tėvo meilės vaikams stygiaus. Nesupraskite neteisingai, smurto neteisinu, bet net nuteistiems tėvams nėra atimama teisė matytis su savo vaikais. Tėvų atstūmimo atvejais teismų nereikia - mama pasakė ir vos ne visos instancijos, ypač tos, kuriose dirba išskirtinai moterys, imasi ją ginti“, - apie sistemos spragas pasakojo Birutė.

Tokios kryptingai prieš vyrus nukreiptos kampanijos, pašnekovės nuomone, sudaro galimybę moterims piktnaudžiauti lyties pagrindu prieš vyrus ir priešina visuomenę. Formuojama ir stereotipinė nuomonė - moteris tik gera, o vyras - visada blogas ir kaltas.

„Kitas kampanijos svetainėje pateiktas teiginys taip pat kelia abejonių: „didinti visuomenės suvokimą ir žinias apie vyrų smurtą prieš moteris ir smurto formas, skatinti nulinę toleranciją vyrų smurtui ir smurto aukų kaltinimui“. Ar reikėtų suprasti, jog moterų smurtas prieš vaikus, kitų amžiaus grupių žmones, o taip pat ir vyrus - leidžiama ir bus toleruojama? Nes statistiškai moterų smurto registruojama mažiau? - retoriškai klausia Birutė. - Svetainėje rašoma: „40-45 proc. sutuoktinio nužudomų moterų būna išsiskyrusios arba nori nutraukti santykius“. „Iš kur šie skaičiai? Lietuvoje 2017 m. išsiskyrė 8518 porų ir buvo nužudytos 24 moterys. Jei visos 24 nužudytosios būtų išsiskyrusios arba norėtų tai padaryti, jos sudaro tik 0,28 procento. Kiekviena mirtis - skaudi netektis, tačiau svetainėje pateikta statistika tinka nebent feministinei isterijai kelti, - griežtai pasisako pašnekovė. - Kampanija būtų tikslingesnė, jeigu kalbėtų ne vien apie smurtą prieš moteris, bet apie smurtą kaip problemą. Sutinku, kad smurtauti negalima, bet nuostata, kad smurtauja tik vyrai, yra klaidinga. Moterų, kaip ir vyrų, yra agresyvių, ginčus sprendžiančių durų, indų ar savo partnerių daužymu. Tik tai nepatenka į statistiką, nes vyrams nėra būdinga skųstis. Kovotojai už moterų teises tai „kukliai nutyli“. Antroji feminizmo banga kelia susirūpinimą, nes kovojama ne tiek už moterų teises, kiek niekinami vyrai. Formuojama nuomonė, deja, turi įtakos specialistų, tiriančių skyrybų bylas, objektyvumui. VTAS, psichologai, teisėjai dažniausia - moterys, tad nenuostabu, jog Lietuvoje maždaug 95 proc. skyrybų atvejų vaikai paliekami mamoms. Joms šioje šalyje dažnai nuolaidžiaujama vien dėl to, kad jos - moterys“, - apibendrino Birutė.

Nežino ką daro

Siekiant didesnio aiškumo, klausimai buvo pateikti ir projekto organizatoriams. „Žmogaus teisių stebėjimo instituto“ projektų vadovės Ugnės Grigaitės atsakymas pribloškė: „Dėkojame už jūsų laišką.  Daugiau apie mūsų projektą ir jo konkrečius tikslus galite paskaityti čia... Daugiau apie mūsų nagrinėjamas specifines temas, reikalaujančias specifinių sprendimo būdų, bei apie mūsų pristatomų tyrimų rezultatus galite išgirsti ir susipažinti plačiau prisijungęs prie naujo nemokamo nuotolinio mokymosi kurso, kuris yra viešai prieinamas internetinėje platformoje.“ Projekto atstovė net nesugebėjo atsakyti į konkrečius, su projektu susijusius, klausimus, todėl kyla pagrįstų abejonių ne tik dėl paties projekto tikslingumo, bet ir dėl jį realizuojančių asmenų profesionalumo ir kompetencijų.

Finansavo ES

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė paaiškino, kad projektas skirtas tik moterų patiriamam smurtui. Jos teigimu, kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje būtina paminėti lyties aspektą bei kalbėti apie vyrų smurtą prieš moteris.  Moterys jį patiria kur kas dažniau ir didesniu mastu visų pirma dėl visuomenėje vyraujančio seksizmo bei skirtingo moterų ir vyrų traktavimo. Neminint lyties aspekto ir nekreipiant dėmesio į pagrindinę smurto priežastį, ignoruojama problemos esmė bei negalima taikyti tinkamų priemonių jai spręsti. „Taip pat tyrimai rodo, kad vyrai dažniau patiria vienkartinį, situacinį smurtą, o moterys - sisteminį ir pasikartojantį smurtą. Savo priežastimi ir specifika moterų patiriamas smurtas skiriasi nuo patiriamo vyrų, todėl dedikuoti projektą tiesiog smurto temai būtų netikslinga ir neefektyvu, - teigė M.Jurkutė. - Įgyvendinamame projekte visos veiklos yra nukreiptos į moterų patiriamo smurto artimoje aplinkoje mažinimą dar ir todėl, kad ES Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa būtent tam skyrė finansavimą.“

Projektas remiasi vieninteliu tyrimu?

Projektą „Domestic Abuse Intervention Project „1981 m. paruošė maža skriaudžiamų moterų grupė, veikusi Dulute, Minesotoje (JAV). Buvo atlikti tyrimai su 5 smurtą patyrusiomis moterimis ir 4 vyrais. Vienintelio tyrimo pagrindu buvo sudaryta programa, vėliau tapusi gairėmis tolesniems veiksmams prieš smurtą artimoje aplinkoje. Programa yra feministinė, teigianti, jog smurtą artimoje aplinkoje patiria vien moterys ir vaikai. Bet realybė, kaip rodo faktai, yra kitokia.