Statistikos departamentas apibendrino praėjusių metų duomenis ir paskelbė, kad mūsų vis dar 3 mln., nors per metus sumažėjo 45 tūkstančiais. Valstybės tarnybos departamentas taip pat pateikė savo skaičius. Valdininkų yra 27 tūkst. Deja, gyventojai nyksta kur kas sparčiau nei valstybės tarnautojai: prieš 10 metų vienam iš jų tekdavo aptarnauti vidutiniškai apie 180 žmonių, o dabar vos 118.
Tuoj nebeliks 3 mln.
Šiuo metu Lietuvos gyventojų liko vos 3 milijonai ir 8 tūkstančiai. Tiesa, tai nėra oficialūs skaičiai. Statistikos departamentas, pernai surašęs visus gyventojus, paskelbė, kad mūsų yra 3 mln. 54 tūkst. Tačiau dabar paskelbta, kad žmonių ir vėl sumažėjo dėl emigracijos bei neigiamo gimimų ir mirčių balanso. Pernai vien oficialiai šalį paliko 54,3 tūkst. žmonių, imigravo 15,7 tūkst., gimė 34,4 tūkst., mirė 41 tūkst. Bendras gyventojų sumažėjimas - 45,2 tūkst. Tad Lietuvoje liko apytikriai apie 3 mln. 8,8 tūkst. žmonių.
Savo ruožtu „viščiukus“ suskaičiavo ir Valstybės tarnybos departamentas. Pasirodo, valstybės tarnautojų, neskaitant statutinių bei dirbančių pagal darbo sutartis (tarp jų yra ne tik tikrųjų valdininkų, bet ir vairuotojų, kūrikų ir pan.), 2011-ųjų pradžioje buvo 27 664, o pabaigoje - 27 181. Šios Vyriausybės kadencijos pradžioje 2008-ųjų gruodį jų buvo 29 275. Irgi mažėja. Tą ypač mėgsta akcentuoti tiek Vyriausybė, tiek ministerijos, tiek Saulėlydžio komisija. Tačiau sąmoningai nutylimas vienas faktas: palyginti su gyventojais, jų mažėja gerokai lėčiau.
Valdininkai nyksta lėčiau
Štai 2003-iaisiais vienam valdininkui vidutiniškai teko rūpintis 182 žmonėmis, įskaitant senelius ir kūdikius, o dabar - vos 118. Per dabartinės Vyriausybės laikotarpį santykis dar labiau pasikeitė Vyriausybės nenaudai - valdininko aptarnaujamų žmonių skaičius sumažėjo 7-iais. Ir tai tik remiantis Statistikos departamento pranešimais apie gyventojų skaičiaus pokytį. O jis šiuo metu apskaičiuojamas pagal 2001 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenis (tada buvo surašyti 3 483 972 gyventojai). Iš šio skaičiaus kiekvieną ataskaitinį laikotarpį vis atimamas į gyventojų registrą įtrauktų emigravusiųjų ir mirusiųjų skaičius, pridedamas imigravusiųjų ir gimusiųjų ir taip gaunamas statistinis gyventojų skaičius.
Todėl, remiantis juo, dabar Lietuvoje vis dar yra 3 199 300 gyventojų, nors pernykštis surašymas atskleidė, kad mūsų gerokai mažiau. Tad gyventojų ir valdininkų santykis būtų dar įspūdingesnis, jei būtų atsižvelgiama į realų likusių gyventojų skaičių.
Pamokos neišmoko
Net patys politikai suvokia, kad trimituojama informacija apie valstybės tarnautojų skaičių, nelyginant jo su mažėjančiu gyventojų skaičiumi, atrodo tendencingai.
„Tam tikra prasme gyventojų skaičius turi būti rodiklis, kiek valstybėje turi būti tarnautojų. Jei mažėja pirmas skaičius, atitinkamai turėtų mažėti ir antras. Ministerijos nusistato reikiamą pareigybių skaičių, o Vyriausybė jį tvirtina. Tačiau, deja, nors dabar kiekvienoje institucijoje akcentuojama būtinybė mokytis iš krizės, neišmoko to nei tie, kurie nustato tą skaičių, nei tie, kurie jį tvirtina. Todėl gyventojų smarkiai mažėja, o valstybės tarnautojų - daug lėčiau“, - pastebėjo ilgametis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys, buvęs jos pirmininkas Liudvikas Sabutis.
Prasižioti rizikinga
Nors ir priklauso valdančiajai konservatorių frakcijai, politikas nebijo kritikuoti saviškių.
„Daug kalbama, kad ir Seimo narių skaičius nebeatitinka gyventojų skaičiaus, aš vis bandau kelti mintį, kad per daug ir ministerijų. Tačiau pabandyk apie tai prasižioti - kiekvienas įrodys, kad darbų apimtys nesumažėjo, o dėl integracijos dar ir padidėjo. Tačiau juk, pavyzdžiui, mažėjant moksleivių skaičiui, mažėja ir krepšelio finansavimas“, - akcentavo L.Sabutis.
Darbo mažiau nei dirbančiųjų
Parlamentaras priminė, kad dar 2009-aisiais Mykolo Romerio universiteto specialistai atliko tyrimą ir nustatė, kad gabūs žmonės valstybės tarnyboje realizuoja tik 30 proc. savęs. Anot jo, tai puikiausiai įrodo, kad užtektų daug mažiau darbuotojų, jei tik būtų galimybė mokėti algas už rezultatus, o ne už sėdėjimą, ir taip skatinti geriau dirbančius. Tačiau, L.Sabučio teigimu, institucijų vadovai mėgsta dejuoti, kaip sunku mažinti įstaigų ar darbuotojų skaičių.
„Pavyzdžiui, panaikintos apskričių administracijos. Argi dėl to pablogėjo paslaugų prieinamumas, viešųjų paslaugų teikimas? Arba panaikinta Kvalifikacijų tarnyba, dėl kurios taip buvo ginčijamasi. Ar dėl to sugriuvo Lietuva?“ - klausė L.Sabutis.
Pasak jo, Lietuvoje mėgstama bet kokius blogus reiškinius nuslėpti, o gerus - išpūsti, todėl giriamasi tik dėl valdininkų skaičiaus mažėjimo, bet nelyginamas jo santykis su gyventojais, giriamasi BVP augimu, bet dažniausiai jis lyginamas su buvusiu mažiausiu krizės laikotarpiu, giriamasi, kaip sumažintas finansavimas valstybės valdymui, bet kaip palyginimas pateikiamas pats didžiausias, buvęs prieš krizę, o ne, tarkim, 2004 ar 2006 metais ir t.t.
Nenugalimas klanas
Kitas to paties komiteto narys (beje, taip pat konservatorius) Algis Kazulėnas tvirtina, kad tiesiogiai valdininkų skaičiaus negalima sieti su gyventojų mažėjimu, nes nemaža dalis jų išvyksta trumpam laikui ir grįžta. Tačiau jis pripažįsta, kad iš dalies į tai reikia atsižvelgti.
„Tačiau su tarnautojais labai sunku kovoti. Jie turi patirties, išmano įstatymus, yra vieningi, nes saugo darbo vietas. Pamėgini pajudinti - grįžta per teismus. Yra didelis pasipriešinimas. Ne atviras, bet yra“, - konstatavo A.Kazulėnas.
Faktai
Valstybės tarnybos departamentas mėgsta iliustruoti valdininkų armijos tirpimą, lygindamas skaičius su šios Vyriausybės kadencijos pradžia. Nuo 2008-ųjų pabaigos iki šių metų pradžios iš viso užimtų pareigybių valstybės tarnyboje (įskaitant statutinius tarnautojus bei dirbančius pagal darbo sutartį) sumažėjo nuo 79 217 iki 71 027.
Tačiau geriausiai statistiką taiso būtent dirbę pagal darbo sutartis - jų atleista 4274. Statistiką taisė ir statutiniai pareigūnai (jų atleista 1822). Tuo tarpu valstybės tarnautojų, kurie visuomenėje suprantami kaip tikrieji valdininkai, sumažėjo tik kiek per 2 tūkst.: karjeros tarnautojų skaičius sumenko 2200, užtat politinio pasitikėjimo tarnautojų netgi 106 padaugėjo. Matyt, krizė yra krizė. Ypač politinio pasitikėjimo srityje.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
