Žvilgsnis į istorinę Lietuvos gimnaziją

Antrus metus mokomės Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje. Vaikščiodamos mokyklos koridoriais, o kartais ir sėdėdamos suole, susimąstome: gali būti, kad prieš daugelį metų šioje vietoje sėdėjo broliai Petras ir Jonas Vileišiai, puoselėję lietuvybę ir kūrę Lietuvos valstybę. Visai tikėtina, kad bibliotekoje, palinkęs prie knygų, mintis dėliojo tautos sąmoningumo žadintojas Povilas Višinskis. Gimnazijoje taip pat mokėsi Mykolas Biržiška - Vasario 16-osios Akto signataras. Šiandien, lipdami pagrindiniais mokyklos laiptais, galime matyti iš portreto žvelgiančią šią asmenybę. Be to, dar poetas Julius Janonis su savo jaunatvišku maksimalistiniu polėkiu, garsiųjų graikų epų į lietuvių kalbą vertėjas Jeronimas Ralys, signataras Steponas Kairys ir daugybė kitų įžymių žmonių, be kurių Lietuva šiandien būtų kitokia.

Viena seniausių Lietuvos gimnazijų

Ne kartą savo vardą keitusi Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija yra viena seniausių Lietuvos gimnazijų. Ji buvo įkurta 1851 metų rugpjūčio 20 dieną. Istorijos audrose jos veikla buvo nutraukta, sustabdyta, bet lyg tas legendinis Feniksas gimnazija vis pakildavo iš pelenų.

Carinės Rusijos laikais įkurtoje Šavelskaja Mužskaja gimnazijoje visi dalykai buvo dėstomi rusų kalba. Tuo nepatenkinti gimnazistai - broliai Vileišiai, S.Kairys, kiti patriotiškai nusiteikę mokiniai XIX amžiaus pabaigoje sukilo prieš rusinimą ir už tai buvo griežtai nubausti - nuspręsta juos pašalinti iš gimnazijos. 1928 metais mokykla buvo pavadinta Šiaulių valdžios berniukų gimnazija, o 1946 metais jai suteiktas Juliaus Janonio vardas, juo mokykla vadinama iki šiol. Beje, 1996 metais buvo grąžintas gimnazijos statusas.

Mokiniai priešinosi rusinimui

Jeigu kas paklaustų, kodėl pasirinkome mokytis šioje gimnazijoje, galėtume išvardyti daugybę priežasčių. Mokiniai šią mokyklą renkasi ne todėl, kad ji yra patogioje miesto vietoje, o todėl, kad „Janonis“ garsėja tolerantiška bendruomene, išsilavinusiais ir supratingais mokytojais bei smalsiais ir gabiais mokiniais. Šiaulių gimnazija išugdė ir padėjo atrasti savo kelią daugybei įžymių Lietuvos asmenybių, prisidėjusių prie nepriklausomos Lietuvos kūrimo.

Tas kelias buvo sunkus ir ilgas. Reikėjo drąsos pasipriešinti caro valdžiai, rusinimui. Buvo pavojinga platinti draudžiamą lietuvišką spaudą, nes grėsė labai griežtos bausmės: žmogus galėjo būti įkalintas arba ištremtas. Vienas iš pasipriešinimo pavyzdžių buvo atsisakymas eiti į cerkvę ir klausytis mišių, už šį akibrokštą ne vienas mokinys buvo pašalintas iš mokyklos, o likusiems atimtos teisės į stipendijas, pašalpas, dovanas už gerą mokslą. Mokiniai, nepaklusę šiam reikalavimui, pasiekė savo - niekas nebevertė dalyvauti stačiatikių mišiose.

...ir bolševikams

Ne tik caro laikais gimnazijos mokiniai priešinosi rusinimui. 1940 metais berniukų gimnazijoje buvo uždrausta Rugsėjo 1-ąją giedoti Lietuvos himną. Toks draudimas gimnazistus piktino, tad jie, slapta susitarę, prasidėjus šventei, atsistojo ir ėmė išvien giedoti. Mokytojai buvo sutrikę, nė nežinojo, ką daryti, vieni stojosi kartu giedoti, o kiti bandė mokinius tildyti, bet niekas nesugebėjo nuslopinti mokinių patriotizmo.

Pokario metais mokinių pasipriešinimas neblėso. Paskutinėje gimnazijos klasėje mokęsis Vytautas Šniuolis aktyviai dalyvavo pasipriešinime prieš bolševikus - suorganizavo mokinius neiti į pamokas. Taip pat vyko įvairios stichinės pasipriešinimo akcijos: mokiniai nėjo per Užgavėnes ir Vasario 16-ąją į pamokas, piešė trispalves. Visa tai vyko dėl Lietuvos nepriklausomybės.

Garsių žmonių kalvė

Mykolas Biržiška pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, buvo vienas iš signatarų. Šis visuomenės veikėjas, istorikas, Kauno ir Vilniaus universitetų profesorius garsino Lietuvą, ypač Šiaulius. Jis parašė prisiminimų knygą „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose“, kurioje įdomiai pasakojo apie Šiaulių berniukų gimnaziją, mokinius ir mokytojus. Būtina paminėti, kad dokumentą pasirašė dar trys Juliaus Janonio gimnazijos gimnazistai: J.Vileišis, Alfonsas Petrulis ir S.Kairys. Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašy-mas - labai svarbus Lietuvos istorijos įvykis.

Juliaus Janonio gimnazija į gyvenimą išleido net tik šiuos asmenis, bet ir daugybę kitų žymių žmonių: lietuviškos spaudos platintoją Juozą Miliauską-Miglovarą, rašytojus Juozą Paukštelį, Juozą Grušą bei dailininką Eduardą Juchnevičių. Negalima pamiršti filosofo, pedagogo Stasio Šalkauskio, aktoriaus, skaitovo Laimono Noreikos.

Muziejus - gimnazijos pasididžiavimas

Mūsų mokykla gali didžiuotis turėdama savo muziejų, kuris buvo įsteigtas 1970 metais ir kurio įkūrėjas yra žymus kraštotyrininkas, dienas ir naktis muziejuje leidęs Jonas Krivickas. Muziejuje galime rasti ne tik Šiaulių, bet ir visos Lietuvos istorijos pėdsakų, informaciją apie buvusius ir dabartinius mokinius ir mokytojus. Muziejaus durys visada atviros visuomenei.

Lietuvių kalbos mokytojas ekspertas Jonas Krivickas (1967-2007) buvo ne tik gidas, garbės kraštotyrininkas, bet ir Mikelio prizo laureatas (1991), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordino ir Gedimino ordino medalio kavalierius (1997), P.Bugailiškio premijos laureatas (2000) bei Šiaulių miesto Garbės pilietis (2001).

Dar vienas įžymus gimnazijos auklėtinis, pasaulyje žinomas smuikininkas, dirigentas, orkestrų vadovas Saulius Sondeckis kartą pasakė: „Su šia mokykla susiję gražiausi jaunystės prisiminimai...“

Šventė jubiliejų

2011 metais spalio mėnesį Juliaus Janonio gimnazija minėjo 160-ąjį įkūrimo jubiliejų. Sukakties proga vyko iškilmingas koncertas, skirtas mokyklos bendruomenei. Visos klasės pristatė savo kūrybos dovanas, kuriose kiekvienas mokinys paliko dalelę savęs.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"