Žydai nebenori antrąkart nešioti nacių ženklų

Simbolis laisvės aukoms rastas pas nacius

Sausio 13-ąją Seime mirgėte mirgėjo neužmirštuolės, mat taip sumanyta pagerbti kritusius už laisvę. Prezidentės tarnyba pranešė, kad ir šalies vadovė prisideda prie šios akcijos, todėl jos drabužį puošė neužmirštuolė.

Neužmirštuole buvo papuoštas ir Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės švarkelis, ją įsisegė ir buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis. Paprasčiau tariant, retas politikas ar svečias tokio ženklelio nesegėjo.

Kaip jau „Respublika“ buvo rašiusi, anot etnokosmologo Jono Vaiškūno, melsvas neužmirštuolės žiedas, puošęs iškilmingo posėdžio dalyvius Seimo Kovo 11-osios salėje, buvo naudotas ir nacistinės Vokietijos kariuomenės. Todėl kyla klausimas, kodėl Lietuvos laisvės gynėjų aukoms atminti simbolio nebuvo galima surasti savo istorijoje, kodėl reikėjo skolintis prastos istorinės reputacijos simbolį.

- Kalbą Sausio 13-osios minėjime sakęs buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis daug dėmesio skyrė ir holokausto aukoms. Kaip tai įvertino Lietuvos žydai? - „Respublika“ pasiteiravo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kuklianski.

- Tą kalbą mes taip maloniai pasitikome. Išplatinome viešą padėką. Pirmą kartą per Nepriklausomybės istoriją. Vis dėlto tai rimta politinė asmenybė, kuri taip nedviprasmiškai kalbėjo.

- Sutikite, valstybės institucijos stengiasi jokiais būdais neįskelti kibirkšties?

- Su tuo visiškai sutinku. Per šitiek metų iš valstybės pusės buvo stengiamasi gerinti santykius. Ir dabartinė Vyriausybė, ir buvusi labai palankios žydų klausimų sprendimams. Bet vis tiek atsiranda vienas kitas, kas ką nors turi pasakyti, įmesti kokį grūdą.

- Mes net ir savo baltų simbolikos imame bijoti, kad kas nors nepagalvotų, jog mes antisemitai. Net ir olimpiečių aprangą Vyriausybė nutarė keisti, nes ten buvo saulės ženklas, kuris kai kam asocijuojasi su naciais.

- Žinau tai. Kai kada iš nieko burbulas išpučiamas.

- Bet tai turbūt iš baimės, kad kas netinkamai interpretuos. O baltų ženklas turbūt niekuo dėtas.

- Svarbu tai, kas yra teismo sprendimas ir įstatymas. Jeigu koks žmogus gerai žino baltų kultūrą, jis supranta, kad apversta svastika jau nebėra svastika, tai baltų ženklas.

- O neužmirštuolės ženkliukas valstybės vadovų atlapuose Sausio 13-ąją nesukėlė asociacijų su naciais? Neužmirštuolė buvo nacistinės Vokietijos kariuomenės simbolis.

- Šito aš nežinojau, bet kitą dieną po minėjimo man pasakė. Apsižioplino, galėjo kitą kokią gėlę parinkti. Net ir man tokį žiedą prisegė.

- Nejaugi manote, kad tiek daug išsilavinusių galvų galėjo apsirikti? Salėje buvo tiek save laikančių intelektualais ir istorijos žinovais. Nejaugi niekas nežinojo? Ir prezidentė, ir jos tarnyba? Ar tai nėra tas grūdas, kurį jūs minėjote, nes neužmirštuolė - tai iš anksto suplanuota kampanija, ženklą ketinama populiarinti.

- Nežinau. Aš pati nežinojau. Kažkas žinojo. Tikiuosi, kad daugiau to nebus. Jeigu tai vermachto ženklas, aš daugiau jo nesegėsiu.

- Keistas sutapimas, V.Landsbergis, kuris gerai išmano istoriją, kalba apie holokaustą, o atlape - vermachto simbolis.

- Tiesiog iš nežinojimo.

- Kaip atrodys mūsų prezidentė, jei jos nuotraukos su nacių simboliu atlape išplis pasauly?

- Negerai atrodys. Jeigu mano nuotrauka apskrietų pasaulį, aš tiesiog atsiprašyčiau. Būna, nežinojau.

- Prieš kelerius metus buvote advokatė byloje prieš „Respubliką“, kuri išspausdino viso labo tik žydo karikatūrą. Reikalavote už tai iškelti net baudžiamąją bylą.

- Pamirškime tai, kas buvo, ir eikime į priekį.

M.Bairakas apie holokaustą, Sausio 13-ąją ir neužmirštuolę

Ką apie visai tai mano Kauno religinės žydų bendruomenės pirmininkas Mauša Bairakas, kasmet asmeniškai kviečiamas į Parlamentą paminėti Sausio 13-osios, Vasario 16-osios bei kitų valstybei svarbių istorinių datų?

- Vytauto Landsbergio kalbą iš dalies vertinu teigiamai. Tik truputį pavėluota. Apie holokaustą reikėjo kalbėti anksčiau ir griežčiau.

- Tačiau ar būtinai reikėjo kalbėti žuvusių Laisvės gynėjų artimiesiems? Visiems Laisvės gynėjams? Juk Parlamento salėje nebuvo nė vieno žmogaus, kuris asmeniškai naikino Lietuvos žydų tautybės piliečius?

- Arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius irgi pasirinktas apdovanoti ne tą dieną. Turėjo būti apdovanotas žmogus, kuris iš tikrųjų kovojo 1991 metų sausio 13-ąją. Ne tas, kuris tik stebėjo iš tolo pro žiūronus. Ir ne tą dieną reikėjo kalbėti apie abortus, alkoholizmą, lošimo namus. Ir nesakyti, kad tie, kurie balsavo už Laisvės premiją, turi balsuoti prieš Azartinių lošimų įstatymą. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas savo kalboje jau nekalbėjo grynai vidinių šalies dalykų. Man jo kalba patiko. O apie holokaustą reikia kalbėti kuo daugiau, nes tai labai skaudi tema. Manau, kad mes - po Antrojo pasaulinio karo gimę žydų tautybės žmonės - vis vien esame holokausto vaikai. Mažiausiai trys mūsų generacijos jaus tą netektį, nes pasąmonėje mums tai likę. Žmonės, politikai irgi turėtų į tai atsižvelgti, kad po tiek metų mes, čia gyvenantys žydai, pajustume džiaugsmą, geranorišką kontaktą su bendrapiliečiais. Kad jie iš tikrųjų mus užjaustų. Kad mes iš tikrųjų žinotume, kad tokios tragedijos kaip holokaustas niekada nepasikartos. Ir gerai būtų, kad ta Laisvė iš tikrųjų būtų laisva. Ne butaforija. Ir pats V.Landsbergis yra padaręs klaidų. Leido vėl buvusius komunistus į valdžią. Gal būtume gyvenę kitaip. Gal mūsų vaikai neemigruotų. Europos Sąjungos lėšos nebūtų ištaškomos. Apskritai aš stebiuosi, kad kasmet Sausio 13-osios paminėjimai vis sausesni. Savęs nepateisina kaip tų žmonių, kurie su ašaromis stovėjo prie Aukščiausiosios Tarybos, atminimo diena. Šiandien tų žmonių jau nedaug liko.

- O kaip vertinate tai, kad neužmirštuolės ženklas sutampa su vermachto ženklu?

- To fakto nežinojau. Man irgi norėjo prisegti neužmirštuolę, bet aš atsisakiau. Vidinis balsas mane įspėjo, kad taip nedaryčiau, ir mano intuicija manęs nepavedė.

- Matyt, suveikė protėvių genai. O lietuvių genuose ta vadinamoji nacių svastika yra tik pagoniškoji saulutė. Įausta mūsų senoviniuose rankšluosčiuose, prijuostėse dar tais laikais, kai Hitleris nebuvo gimęs...

- Tas saulės ženklas kilęs iš Indijos. Tik Hitleris pasuko spindulius į kitą pusę. Buvau kartą su užsieniečiais svečiais provincijoje ir viena mokslininkė pamatė ant namo sienos ornamentą. Sako - žiūrėk, čia svastika. O aš jai paaiškinau, kad tai pagoniškas simbolis, susirangę žalčiai.

Tai buvo išmintingi žmonės ir mano paaiškinimą suprato. Bet šiandien man sunku pasakyti, kur ornamentas, o kur - svastika. Tai turėtų spręsti istorikai. Manau, kad artimiausias naciškam ženklas yra ant „murzininkų“ rankovių raiščių. Bet čia mano asmeninė nuomonė. Žydai juk irgi turi Dovydo žvaigždę, kurią sovietai laikė sionistine ir prilygino fašistinei simbolikai.

- Bet prieš kelerius metus Klaipėdos policija pričiupo kelis jaunuolius, neva propagavusius svastiką. Bet teismas tuos jaunuolius išteisino. Vaikinai įrodė, kad tai ne svastikos, o pagoniški ženklai.

- Jei teismas išteisino, mes bejėgiai teismų sprendimus neigti. Blogiau, kai paišomi plakatai su šlykščiais žydų tautybės piliečius įžeidinėjančiais užrašais.

- Jei išaiškės, kad akcijoje „Neužmirštuolė“ buvo panaudotas vermachto ženklas, ar žydų bendruomenės protestuos? Gal kreipsis į teismą, kaip buvo kreipiamasi dėl dienraštyje „Respublika“ publikuotos karikatūros po V.Tomkaus straipsnio „Kas valdo pasaulį“?

- Sunku pasakyti. Esu tik Kauno religinės žydų bendruomenės vadovas. Net duodamas interviu galiu reikšti tik savo asmeninę nuomonę. Nelabai kišuosi į politiką, bet kaip žydas, kaip žmogus, žinoma, norėčiau, kad būtų išsiaiškinta, kas pasiūlė tą „Neužmirštuolės“ akciją ir kodėl buvo panaudotas būtent toks ženklas. Manau, jeigu tai tikrai vermachto ženklas, Lietuvos žydų bendruomenės pareikš savo oficialią nuomonę. O dėl karikatūros „Respublikoje“... Jei teismas  nieko neįrodė, tai ir viskas.

- Bet iš mūsų, lietuvių, taip pat pasišaipoma. Pavyzdžiui, kad mes aštriadančiai ir lakstome su kuokomis...

- Jei apie žydus tik tiek kalbėtų, dar visai neblogai būtų. (Juokiasi.) Bet kai įžeidžia tautos dvasinį gyvenimą - čia jau yra blogai. Apie holokaustą irgi reikia kalbėti labai atsargiai, pagrįstai, paremiant kalbas faktais. O ne tai, ką kokia šimtametė bobutė papasakojo.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“