2018-ųjų biudžetas: Kam perteklius, kam nepriteklius

Valdantieji giriasi, esą pirmą kartą istorijoje nedeficitinis ir net perteklinis biudžetas - didžiulis jų nuopelnas. Tikrovė šiek tiek pagražinta, mat 9,559 mlrd. eurų siekiantys valstybės biudžeto asignavimai 487,6 mln. eurų viršija būsimas biudžeto pajamas. Tačiau įvertinus visą šalies viešąjį sektorių, pirmiausia perteklinius „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetus, džiaugtis tarsi ir būtų kuo.

„Svarbu, kad socialinei atskirčiai mažinti skiriama papildomai daugiau nei 600 mln. eurų, ir tai yra biudžetas, kuriuo 2018 m. Lietuva pirmą kartą įvykdys įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto“, - džiūgavo finansų ministras Vilius Šapoka.

Premjeras S.Skvernelis po balsavimo akcentavo, kad gyvenimas gerinamas tiems, kam labiausiai reikia, - jo manymu, 2018 m. „kiekvienas žmogus pajaus, kad valstybė juo rūpinasi“.

Iš tiesų tą rūpestį pirmiausiai pajaus prokurorai, teisėjai, saugumiečiai, kiti jėgos struktūrų atstovai, kuriems Vyriausybės „profesionalai“ buvo palankesni negu medikams, mokslininkams ar ugniagesiams, iš Seimo posėdžių salės balkono stebėjusiems, kaip valstiečių „buldozeris“ traiško bet kokius argumentus, kaip ekonomiškai ūgtelėjusi valstybė kitąmet galėtų pagerinti jų finansinę situaciją.

Valdantieji nekreipė dėmesio į Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) peticiją, kurią pasirašė net 41 tūkst. žmonių. Seimo valstiečiai neišgirdo LMS raginimo prisiminti priesaikos žodžius „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei“ ir pasielgė taip pat, kaip ir buvusios šalies valdžios.

Pasityčiota ne tik iš medikų, bet ir iš visų šalies mokesčių mokėtojų, kurie privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kad susirgę gautų tinkamas medicinos paslaugas, o ne tam, kad šimtai milijonų eurų gulėtų PSDF rezerve ir užtikrintų užnugarį valdžiai, kuri nesiliauja išlaidauti, bet postringauja apie pirmąjį nedeficitinį biudžetą.

Pasak Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio, Lietuvos istorijoje nėra buvę tokio didelio PSDF rezervo - 165 mln. eurų, kuris, be kita ko, perduodamas valdyti Finansų ministerijai.

„Užuot visų žmonių į sveikatos draudimo fondą suneštus pinigus atidavę medicinos paslaugoms apmokėti - tada ir medikų atlyginimai didėtų, - šiuos pinigus jie pasilaiko rezerve. Kam? Kad pasirodytų prieš Europos Komisiją dėl Stabilizavimo fondo, galėtų daugiau lėšų skirti krašto apsaugai, gal dar užteks ir „dovanoms“ prieš kitus rinkimus... Bet šiandien medikų ir pacientų sąskaita valstiečiai save pateikia kaip didvyrius, turinčius politinę ir finansinę atsakomybę“, - piktinosi R.Žemaitaitis.

Seime vykusias diskusijas dėl biudžeto projekto jis įvardijo kaip žaidimą į vienus vartus: „Tai ne Seimo darbas prie bene svarbiausio kitų metų įstatymo, o cirkas dėl kelių kapeikų. Anksčiau įvairiai būdavo, - valdantieji ir pritardavo (pasiūlymams - red. past.), ir atmesdavo, bet prieš balsavimą būdavo analizuojami įvairūs duomenys, informacija, o dabar argumentai staiga ima ir pasikeičia priešingais - iš pradžių viskas gerai, paskui sako, kad nereikia didinti, nes pinigų nėra, kaip buvo su valstybės tarnautojų bazinės algos dydžiu. Vadinasi, čia iš tiesų yra nepritekliaus biudžetas!“

Valstiečių išliaupsintojo projekto nepalaikiusios Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Jurgis Razma taip pat pasigedo rimtesnių diskusijų.

„Išties, Vyriausybės atsižvelgimas į Seimo narių pasiūlymus yra mažokas, bet negali sakyti, kad palaikė tik valdančiųjų norus, - pastebėjo J.Razma. - Štai į Lauryno Kasčiūno siūlymą, kuriuo 40 tūkst. eurų papildomai prašyta partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškai, buvo atsižvelgta. Bet jokie esminiai pasiūlymai, labai jautrūs, tik gerokai didesnės finansinės apimties, kaip, pavyzdžiui, gydytojų, mokslo darbuotojų ar ugniagesių atlyginimai, rimčiau net nebuvo diskutuojami. Vyriausybė, matyt, nusprendė, kad ji viską žino geriau.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“