A.Butkevičius su A.Kubilium pasidalijo Lietuvą

Pastarųjų mėnesių, o gal net metų įvykiai tautiečiams užminė daugybė mįslių. Ar iš tiesų mes esame laisvi, ar savo įgaliojimų neviršija Konstitucinis Teismas, Vyriausioji rinkimų komisija? Kodėl tenka šokti tik pagal ES direktyvas, o mūsų pačių Konstitucija lieka užribyje? Apie tai, kas iš tikrųjų valdo mūsų šalį, „Vakaro žinios“ kalbėjosi su politologu Mariumi KUNDROTU.

- Į daugelį žurnalistų užduodamų klausimų dabar madinga atsakyti - taip įpareigoja ES, čia ES direktyvos. ES galios didėja ar čia mes leidžiame joms įsigalėti?

- ES teisė yra gerokai perdedama todėl, kad yra kelios ES dokumentų grupės ir ne visi tie dokumentai yra privalomi. Daugelis, ypač Europos Parlamento leidžiamų dokumentų, yra rekomendacinio pobūdžio. O privalomas direktyvas leidžia daugiau Europos Komisija, ten yra įvairūs sudėtingi mechanizmai, daugelį pozicijų EK turi derinti su EP, ES vadovų taryba. Tad EP galios stipriai perdedamos.

Tiesa, Europos federalistai daro viską, kad EP taptų nacionaliniu parlamentu, kuris galėtų daug ką diktuoti. Ir čia iš tikrųjų yra dilema. Vis dėlto, kas yra geriau. Ar geriau, kad daugiau galių prisiimtų EP, kuris yra bent jau renkama institucija, ar kad tai darytų EK, kuri yra skiriama.

Galbūt vis dėlto geriausia būtų daugiau galių grąžinti na-cionaliniams parlamentams, o ES institucijas gerokai apkarpyti, galbūt netgi paliekant Europos tarybą, kaip deleguojamą atstovų iš nacionalinių valstybių institucijų. Ir biurokratijos būtų mažiau, o pačios valstybės galėtų spręsti klausimus pagal savo vertybines nuostatas ir piliečių interesus.

- VRK bandė įrodyti, jog referendumui surinktas 300 061 parašas yra mažiau už 300 tūkst. parašų. Nors antruoju balsavimu komisija leido referendumą, tačiau galima suprasti, jog VRK yra aukščiau už visus pasirašiusius žmones?

- Su VRK yra paradoksali situacija. Viena vertus, ši institucija prisiėmė daugiau galių negu turėtų pagal Konstituciją, kita vertus, ji atsisakė pasinaudoti net ir savo turimomis galiomis ir paprasčiausiai ignoravo savo pareigą. VRK neturi teisės spręsti tokių klausimų, ar kokio nors referendumo iniciatyva atitinka kažkokią ES teisę ar kriterijus. Jų pareiga yra konstatuoti parašų surinkimo faktą ir perduoti klausimą svarstyti Seimui, kad jis numatytų referendumo datą. Šiuo atveju VRK pasirodė kaip institucija, bandanti uzurpuoti pilietines teises, ir taip pat pasirodė, kaip visiškai neįgali institucija.

Po šitokių įvykių, kai buvo nepatvirtintas parašų surinkimo faktas ir sąrašas, VRK turėtų atsistatydinti kaip institucija.

- Tai galbūt jiems kažkas padiriguoja iš aukščiau?

- Reikėtų labai rimtai pagalvoti dėl VRK reformos instituciniu lygiu. Aišku, galima sakyti, kad daugelio Lietuvos institucijų problema yra darbuotojų problema. Jau vien tai, kad didelę dalį VRK narių deleguoja išrinktos parlamentinės partijos, padaro šitą instituciją priklausomą nuo susiklosčiusios politinės konjuktūros. Paskui VRK savo ruožtu gali manipuliuoti tiek rinkimų, tiek jos kompetencijai pavestų politinių procesų rezultatais.

Kita problema ta, kad dalį VRK narių deleguoja Teisingumo ministerija. O ji yra priklausoma nuo susiklosčiusios politikos taip pat. Tad VRK neutralumas yra abejotinas.

Ir dar vienas dalykas, kad VRK narių kadencijų skaičius turėtų būti ribotas. Pavyzdžiui, Zenonas Vaigauskas ten sėdi nuo neatmenų laikų ir viskam diriguoja. Negali būti karaliaus iki gyvos galvos, mes nesame monarchija. Kadencijų skaičius neturėtų viršyti 2 kadencijų iš eilės.

- Apie jūsų pasakytus pokyčius niekas nė pusės lūpos nekalba.

- Dabartinė situacija politikams yra labai patogi. Tiek parlamentinėms partijoms, tiek dabartinei Prezidentūrai.

Tokiems VRK veiksmams, kuriuos pavadinčiau piliečių valios sabotavimu, įtakos turi ne tiek Seimas, kiek Prezidentūra. Ir tai jau nebe pirmas toks atvejis. Mes puikiai prisimename, kaip Lietuvoje buvo planuojamos pirmosios homoseksualų eitynės, tai šita byla nukeliavo į teismą. Ir tuo metu valstybės vadovė tiesiogiai darė spaudimą teismui. Kaip valstybės vadovė, išsakydama savo viešą nuomonę, kad šios eitynės turi įvykti.

Tai leidžia manyti, jog Prezidentūros nuomonė ir VRK sprendimai ne šiaip sau sutapo.

- Ar Prezidentūra bijo referendumo?

- Vienareikšmiškai taip. Žemės klausimas yra labai svarbus, bet šiame kontekste jis yra antraeilis. Pats svarbiausias dalykas yra tai, ar LR piliečiai turi teisę į savo politinę valią, ar jie yra devalvuojami iki rinkėjų lygio.

Pilietis turi tik teisę kas ketverius ar penkerius metus išsirinkti valdžią, o paskui jis turi tiesiog nutilti ir vykdyti tai, ką jam padiktuos. Ir tai nėra demokratija, tai geriausiu atveju valdoma demokratija. Realiai siauros žmonių grupelės valdžia neribojama, nekontroliuojama.

Šiuo metu svarbiausias taisytinas dalykas yra referendumo teisė. Šveicarijoje norint piliečiams surengti referendumą reikia 1,5 proc. parašų, Olandijoje - 1,4 proc., Vengrijoje 2 proc., Italijoje - 0,8 proc., pas mus - 10 proc. Aišku, yra tokių valstybių, kuriose apskritai neleidžiama surengti referendumo iš apačios, piliečių valia, bet visada galima prisiminti, jog pasaulyje yra tokių šalių, kuriose nevyksta rinkimai. Tai gal tada iš karto orientuokimės į kokią Saudo Arabiją, pasiskelbkime absoliutine monarchija, tuomet į piliečius galėsim visai nebekreipti dėmesio.

- Konstitucinio Teismo išaiškinimai ir paliepimai dėl parlamentarų ir teisėjų atlyginimo dydžio, to paties referendumo netinkamos formuluotės įžeidė Tautą. Ar KT neperžengia savo kompetencijos ribų?

- Jau seniai peržengė. Pagal įstatymus, KT užduotis yra aiškinti priimamų įstatymų atitiktį esamai Konstitucijai. Dabar KT leidžia sau aiškinti pačią Konstituciją ir netgi teigti, jog jo suformuluota Konstitucinė doktrina yra aukščiau už piliečių priimtą Konstitucijos tekstą.

Tą Konstitucinę doktriną bei dvasią turi teisę aiškinti tik siaura žmonių grupelė. Piliečiai yra verčiami niekuo. Jie tarsi nubalsuoja už Konstituciją, kurioje parašyta viena, o KT pasako, jog iš tiesų Konstitucinė doktrina teigia ką kita. Ir pilietis lieka kvailio vietoje. Tad šiuo atveju negalime kalbėti apie jokią demokratiją.

Tai, be jokios abejonės, KT įvairių politinių jėgų atstovai visiškai pagrįstai vadina chunta, kuri yra užgrobusi Lietuvoje nepriklausančios galios erdves.

- Dabar išeina taip, kad atlyginimai sau keliami iškart, pensininkams - reikia laukti kelerius metus, referendumai negalimi grasinant sankcijomis iš Europos. Ir žinoma, nuolatiniai gąsdinimai, kad tuoj vėl tapsime sovietine Lietuva.

- Daugelio ponų pasisakymai man labai primena sovietinius laikus. Kai kas nors pasakydavo, kad tarybų sąjungos parduotuvių vitrinose nėra mėsos, į tai būdavo atsakoma, kad Amerikoje negrus muša.

Valdžia dabar bando nukreipti žmonių dėmesį nuo pagrindinės problemos, kuri šiuo metu yra pati oligarchija, į kažkokias įsivaizduojamas grėsmes.

O dabar tas buvimas ES, turinčioje totalumo ambicijų, oligarchijai yra labai patogus. Pačių nekompetencija, dažnai ir nenorą tvarkyti rimtų ekonomikos, socialinių, kultūros ir teisinių problemų galima nurašyti ES. Iš ten ateina labai daug neigiamų iniciatyvų, bet kita vertus, daugelį jų galima ir koreguoti.

To pavyzdžiai yra dvi šalys Europoje. Norvegija, kuri nėra ES, bet ten yra problemos su imigrantais, su homoseksualais, juvenalinės justicijos bėdos, kai vaikai atimami iš tėvų ir jais prekiaujama kaip vergais. Ir kita šalis - Vengrija, kuri yra ES, tačiau jos politikai pasakė aiškiai, kad Vengrijos žemė yra Vengrijos piliečių nuosavybė, šeima yra moteris, vyras ir vaikai, o ne bet kokie santykiai, bankai - Vengrijos valstybės ir piliečių kontroliuojami.

Jeigu nacionalinis politinis elitas yra pakankamai tvirtas ir atstovaujantis nacionalinėms vertybėms, tai net ir būnant ES galime išlikti orūs ir žengti aukštai pakelta galva.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. skelbia

Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Pagal šių laikų realijas matome, kad valdžios padalijimo principai negalioja. Nesvarbu, Andrius Kubilius ar Algirdas Butkevičius stovi prie Vyriausybės vairo. Vienas svarbiausių funkcijų anksčiau sau prisiėmė Konstitucinis Teismas, dabar Vyriausioji rinkimų komisija, be to, tvarką diktuoja ES. O valdžios įstaigų tarnystė žmonėms iš viso užmiršta.