A.Gaižutis kurpia privačių miškų ministeriją

Netrukus Seimas balsuos už Miškų įstatymą, kurio pataisos sukėlė audringas miško savininkų diskusijas.

Jas įžiebė Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis. Iš pradžių Seimą jis pliekė už tai, kad šis apkrovė miško savininkus papildomais mokesčiais, šiandien - kad iš šių mokesčių neva neleidžia finansuoti naujai kuriamų privačių miškų savininkų organizacinių struktūrų.

Ar tikrai taip ir kokias naujas struktūras ketina kurti A.Gaižutis?

Esamų institucijų nepakanka

„Esant privačiam žemės ūkiui funkcionuoja Žemės ūkio ministerija ir Žemės ūkio rūmai, finansuojami iš valstybės biudžeto. Pramonėje, esant vos keletui valstybės įmonių, yra Ūkio ministerija su 9 biudžetinėmis įstaigomis ir 27 viešomis įstaigomis“, - pastebėjo LMSA pirmininkas Algis Gaižutis.

Privataus miškų ūkio veiklą koordinuoja dvi institucijos - Aplinkos ministerijos (AM) Miškų departamentas bei Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miškų kontrolės skyrius.

Tačiau jų, LMSA pirmininko įsitikinimu, nepakanka.

„Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriuje yra 4 specialistai. Jie kartu su VMT Miškų kontrolės skyriaus pareigūnais užtikrina privataus miškų ūkio valstybinį reguliavimą, miško išteklių naudojimą ir atkūrimą, tačiau bendri jo ūkinio valdymo reikalai nesprendžiami“, - teigia jis.

Todėl A.Gaižutis užsimojo sukurti naują instituciją.

Siūlo naują struktūrą

„Tai galėtų būti privačių miškų direkcija, valdyba, agentūra, biuras su 35 darbuotojais“, - paklaustas, kokia tai galėtų būti organizacija, paaiškino LMSA pirmininkas.

Centras dar turėtų teritorinius atstovus - konsultantus, įgaliotinius, girininkus be girininkijų, privačių miškų girininkus - iš viso 42 darbuotojus.

Taigi, iš viso susidarytų 77 darbuotojai.

Tiesa, anot A.Gaižučio, centrinis aparatas gali būti ir mažesnis. „Galimas variantas, kad centriniame biure būtų 15 darbuotojų“, - nusileidžia jis. Tačiau jis vis tiek turėtų turėti savo padalinius - Žemaitijos, Vidurio Lietuvos, Rytų Lietuvos ir Sūduvos, kuriuose dirbtų po 5 darbuotojus.

Taigi, šiaip ar taip, išeitų toks pat skaičius - 77.

Koks čia biuras? Čia jau visa ministerija.

Kainuotų milijonus

A.Gaižutis nenorėjo įvardyti konkrečios pinigų sumos, kurios reikėtų naujai tarnybai išlaikyti.

Būsimą administraciją jis lygina su Generaline miškų urėdija (GMU), kuri koordinuoja valstybinius miškus prižiūrinčias valstybines įmones - šalies miškų urėdijas. „GMU tiesioginiam išlaikymui skiriama apie 3 mln. litų kasmet“,- suskaičiavo jis.

GMU šiandien dirba 35 darbuotojai. Per pusę mažiau, nei jų įdarbinti planuoja A.Gaižutis. Taigi su 3 milijonais jis niekaip neišsivers. Reikėtų dvigubai tiek.

Gviešėsi urėdijų pinigų

Iš kur A.Gaižutis tuos milijonus ims? Iš bendrųjų miško reikmių programos.

„Miškų įstatymo nuostata, kad iš šios programos gali būti finansuojamas privačių miškų savininkų organizacinių struktūrų kūrimas, galiojo nuo 2001 metų“, - apie privačių miškų tarnybą A.Gaižutis svajoja jau tryliktus metus.

Tačiau lėšas šiai programai visą tą laiką kaupė tik valstybinius miškus valdančios valstybinės įmonės - šalies miškų urėdijos. Į ją jos mokėjo 5 procentų parduodamos medienos kainos mokestį. Nei miško savininkai, nei kitos privačios miškus valdančios ir mediena prekiaujančios įmonės į šios programos fondą neatnešė nė lito.

O iš jos buvo finansuojami ne tik valstybinių - visų - ir privačių savininkų miškų priešgaisrinė apsauga, miško savininkų mokymai, stichinių nelaimių padarinių bei masinių ligų ir kenkėjų židinių likvidavimo bei kiti neišvengiami bendrieji miško darbai.

Tačiau iš valstybės pinigų kurti dar vieną biurokratinę organizaciją nesiryžo nė vienas Seimas, nė viena Vyriausybė.

Parengė įstatymo pataisas

Pernai, 2013 metų birželį, Seimas dabartinės opozicijos teikimu šią nuostatą iš Miškų įstatymo išbraukė.
Kaip pasakė Seimo aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas Algimantas Salamakinas, „savo verslo struktūras reikia kurti iš savo, o ne iš kitų verslo struktūrų pinigų“.

Tačiau LMSA pirmininkas A.Gaižutis toliau mynė kelius į Seimo AAK, šis toliau taisė Miškų įstatymą. Parengė dar vieną jo pataisą, pagal kurią tokius pat mokesčius, kokius moka valstybinių miškų valdytojai, tektų mokėti ir privatiems miško naudotojams - statų mišką bei medieną parduodantiems miško savininkams bei įmonėms.

Surinktos lėšos, kaip ir anksčiau, būtų naudojamos bendrosioms visų - valstybinių ir privačių - miškų reikmėms bei, kaip ir norėjo A.Gaižutis, - savininkų organizacinėms struktūroms kurtis.

Pakėlė triukšmą

Bet A.Gaižutis pakėlė triukšmą. Seimas ketina apkrauti savininkus papildomais mokesčiais, bet iš jų organizacijų nefinansuos! „Seimo AKK iš Miškų įstatymo išbraukė privačių miškų savininkų konsultavimą ir mokymą bei paramą privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis“, - paskelbė jis LMSA internetinėje svetainėje.

Kaip išbraukė? Išbraukė iš tos įstatymo pataisos, kuri lėšas bendroms reikmėms kaupti buvo įpareigojusi tik valstybinių miškų valdytojus. Kitaip sakant, Seimas neleidžia privačių miškų savininkų organizacijoms kurtis iš valstybinių įmonių surinktų lėšų. O iš savų - prašom. „Kodėl tai Jūsų netenkina?“ - paklausėme A.Gaižučio.

„Tai yra ne kurių nors valdiškų įstaigų (ar įmonių) nuosavas fondas, o valstybės biudžeto lėšos, numatytos visų nuosavybės formų miškų ūkio bendrosioms reikmėms finansuoti“, - paaiškino A.Gaižutis.
Suprask, urėdijų sumokėti mokesčiai, patekę į biudžetą, tampa visų - ir privatininkų.

Siūlo panaudoti mokesčius

Privatininkams, A.Gaižučio manymu, prisidėti prie šio fondo nereikia, nes jie moka mokesčius. „Lėšas bendrosioms reikmėms galima kaupti iš dalies privačių miškų valdytojų jau mokamų mokesčių“, - siūlo jis.

Miško savininkai šalies biudžetui moka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GMP), bendrovės ir įmonės - 15 proc. pelno mokestį.

Bet mokesčius moka visi. Tačiau niekam, matyt, nė mintis neateina, kad juos kokioms nors reikmėms galima susigrąžinti.

Jei LMSA ir būtų padaryta tokia išimtis, ar pakaktų jos narių mokamų mokesčių siūlomai ministerijai įkurti ir išlaikyti?

Mokesčių - ne milijonai

„Kiek miško savininkai, LMSA nariai, 2012 metais sumokėjo mokesčių?“ - paklausėme LMSA pirmininko.
„Finansinių ataskaitų nerenkame. Kreipkitės į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI)“, - atsakė A.Gaižutis.
Tokiu atveju jis galėjo pateikti bent jų sąrašą, LMSA svetainėje skelbiami tik LMSA valdybos nariai ir 33 įmonės. Kiek šios 2012 metais sumokėjo mokesčių?

„Jau atsakiau: finansinių ataskaitų apie sumokamus mokesčius nerenkame, tam yra VMI“, - pakartojo A.Gaižutis. „Atskirų įmonių kasmet sumokami mokesčiai perkopia ir milijoną litų“, - dar pridūrė jis.

VMI duomenimis, LMSA narės, visos 33 įmonės 2012 metais sumokėjo 1 mln. 669 tūkst. 444 litus pelno mokesčių. Aštuonios jų, kaip antai miško savininkų kooperatyvas (MSK) Aukštaitijos šilas, UAB „AA Miškas“, UAB „Euromediena“, UAB „Forestvila“, UAB „Joniškio hidrostatyba“, UAB „Karalaitis“,  MSK „Saulės šilas“, UAB „Stumbrinis“ nesumokėjo nė cento. K.Šiaulio individuali įmonė, kurios savininkas Kazimieras Šiaulys yra LMSA pirmininko A.Gaižučio pirmasis pavaduotojas, sumokėjo 166 litus.

Ne milijonai...

Atstovauja 2 procentams

Tiesa, visi miško savininkai, Aplinkos ministerijos Miškų departamento duomenimis, 2012 metais sumokėjo 13,9 mln. litų mokesčių. Tačiau jų LMSA pirmininkas A.Gaižutis negali nei skaičiuoti, nei skirstyti. Ne tik jų mokesčių - ir kalbėti jų vardu negali.

Dabar šalyje yra apie 250 tūkst. miško savininkų, o LMSA, kaip ji pati skelbia, narių yra tik 6 tūkstančiai. Taigi tik 2 procentai visų savininkų.

Apskritai miško savininkų niekas neklausė, ar reikia jiems tos A.Gaižučio „ministerijos“ ir ar sutinka jie, mokesčių mokėtojai, ją kurti ir išlaikyti.

Paleido džiną iš butelio

Taisydamas Miškų įstatymą Seimo AAK pirmininkas A.Salamakinas pastebėjo, kad valstybinės įmonės - šalies miškų urėdijos buvo įpareigotos ne tik finansuoti privačių organizacijų kūrimą, bet ir vienos prižiūrėti bei taisyti miško kelius. Tam jos kasmet išleidžia 20 mln. litų savo uždirbtų pinigų.

O keliais naudojasi ne tik jos, bet ir privatininkai. Daugiausia tokie, kaip LMSA įmonės, kurios iš smulkių miško savininkų superka miškus ir medieną.

„Nesakau, kad taip elgiasi visi privatininkai, bet yra ir tokių, kurie, žinodami, kad jiems nebereikės į tą mišką grįžti, išsiveždami medieną išmaknoja kelius ir už tai iki šiol nieko nemokėjo“, - pasipiktino Seimo AKK pirmininkas.

Dabar mokės. Jei, žinoma, Seimas balsuos už pataisytą Miškų įstatymą.

Smulkiųjų savininkų jis gali ir neliesti. 3 ha miškų, kuriuos jie turi, anksčiau ar vėliau bus priversi parduoti - nereikės jiems nei miško kelių, nei tos A.Gaižučio ministerijos. Bet tie, kurie jų miškus ar medieną superka ir ją išveždami maknoja kelius, lai moka.

Įžvelgia konkurenciją

Už šią pataisą A.Gaižutis užsipuolė šalies urėdus bei generalinį miškų urėdą Benjaminą Sakalauską.

Neva, ne kas kitas, o tik jie įpiršo ją Seimo AAK pirmininkui A.Salamakinui. Apie tai A.Salamakinas A.Gaižučiui neva jau ir prisipažinęs, kitą kartą A.Gaižutis pats girdėjęs jį su urėdais telefonu tariantis - kriminalas!

„Nesuprantu, ko jis užsipuolė tą generalinį miškų urėdą ir  urėdus. Nei su jais aš tariausi, nei A.Gaižučiui ką nors sakiau“, -  „kriminalas“ prajuokino A.Salamakiną.

A.Gaižučiui nejuokinga: jis įžvelgia valstybinių miškų valdytojų konkurenciją ir jų norą sužlugdyti privatų miškų ūkį.

Panašu, kad jau ir žlunga - antai kai kurios LMSA įmonės jau neturi pelno. O urėdijos visos turi ir pernai iš jo valstybei atrėžė 18 mln. litų.

Iš viso jos 2012 metais sumokėjo per 220 mln. litų mokesčių, arba 42 proc. savo pajamų. Privatus miškų ūkis, kuris miškų kerta ne mažiau, Miškų instituto teigimu, biudžetui surinko apie 20 mln. litų. 10 kartų mažiau.

Kokia čia konkurencija?

Bet jei įsisteigs tariama privačių miškų ministerija, konkurencija bus. Ministerija - aukščiau Generalinės miškų urėdijos.