A.Guoga - įtakingiausių Europos žmonių sąraše

Įtakingiausiųjų sąraše - ES komisarai, išradėjai, karališkųjų šeimos narių atstovai, meno ir politikos veikėjai, įskaitant Latvijos eurokomisarą Valdį Dombrovskį, Danijos eurokomisarę Margretę Vestager (Margrethe Vestager), Nyderlandų princesę Mabel, Belgijos atlikėją Stromae, Bulgarijos EP narę Evą Paunovą.

- Būti šiame sąraše - garbė? - „Vakaro žinios“ teiravosi Antano Guogos.

- Žinoma. Šis įvertinimas suteikia nepaprastai daug naujų svarbių kontaktų, naudingų Lietuvai. Dabar turiu įrodyti, kad esu vertas šio vardo, išlaikyti aktyvų darbo tempą europinėje erdvėje.

Manau, leidinio atstovai įvertino ne tik mano veiklą EP, bet ir nuoseklų darbą Lietuvoje keičiant visuomenės požiūrį į asmens iniciatyvos svarbą visose srityse, įskaitant filantropiją, jaunimo verslumą, skaitmeninę erdvę. Įtakos galbūt turėjo ir tai, kad visą savo algą skiriu labdarai, per rinkimus nuvažiavau apie 42 tūkst. kilometrų bendraudamas su rinkėjais. Gal ir tai, kad visada turiu savo nuomonę.

Iškilmingo renginio metu buvau vienas iš keturių, pakviestų į sceną kalbėti apie Europos visuomenių pokyčius. Ir ten pasakiau, kad esu labai susirūpinęs demografine situacija Lietuvoje, - šalis sparčiai sensta. Mūsų žmonių pensijos yra per mažos, bet tai neturi būti tik mūsų problema. Jei norime, kad ES išliktų, visos šalys turi „žaisti“ kartu, o ne kiekviena už save, - mums reikės prieiti prie tos europinės pensijų draudimo sistemos.

Mes, lietuviai, labai lengvai pasiduodame ES ir su viskuo sutinkame - su nurodymu priimti pabėgėlius, su raginimu skirti paramą Graikijai. Ir apie tai aš kalbėjau. Kaip galiu savo rinkėjams paaiškinti, kad jie turi remti Graikiją, kai patys turi gyventi už 150 ar 200 eurų, o Graikijoje pensija dvigubai didesnė?

Man EP platforma labai svarbi, bet nenorime gelbėti Graikijos - mums reikia kurti savo šalies ateitį. Noriu, kad kiti suprastų: mums reikia rimtos pagalbos, vien europinių lėšų panaudojimas neatneš mums klestėjimo. Gavę kiekvieną progą privalome apie tai kalbėti, bet daugelis politikų iš Lietuvos to kažkodėl nedaro.

- Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas pradėjus dirbti EP?

- Kol kas aš daug mokausi, daug bendrauju. Man tai tam tikras augimas. Daug bendrauju ir su Lietuvos žmonėmis. Tiesą sakant, tai, ką darau dabar, man atrodo daug prasmingiau nei vien „daryti verslą“. Džiaugiuosi, kad esu nepriklausomas ir galiu realiai padėti Lietuvos žmonėms.

Dažnai žmonės nori, kad jiems padėtum duodamas pinigų. Tačiau mano idėja - duoti meškerę, o ne žuvį. Dėl to mes jau kitais metais pradėsime vykdyti projektą, kurio metu Lietuvos vaikus nuo mažens pradėsime mokyti programavimo - jau sutarėme su 37 bibliotekomis. Taip ugdysime naują kartą, kuri turės ne žaisti kompiuterinius žaidimus, o mokėti juos sukurti. Ir tai, mano akimis, yra Lietuvos didžiausia viltis. Lietuva turi didžiulį potencialą būti intelektinė valstybė ir ekologiška šalis. Tai yra du pagrindiniai mano tikslai - kad jaunimas norėtų dirbti intelektinį darbą ir gyventi ekologiškoje šalyje. Jeigu mes tą pasiektume, galime tapti geriausia valstybe pasaulyje.

- Pastaruoju metu eskaluojamas jūsų dvigubos pilietybės klausimas. Kodėl?

- Matyt, todėl, kad nesu palankus. Manau, man nebus leista kažko siekti Lietuvos politikoje. Tačiau Lietuva turėtų peržiūrėti įstatymus, nes pilietybė turėtų suteikti lygias teises visiems žmonėms. Juk mes dėl to prarandame tiek daug jaunų, perspektyvių, protingų žmonių, nors turėtume stengtis tuos žmones susigrąžinti į Lietuvą.

Politinis elitas Lietuvoje yra nusistovėjęs, o kai atsiranda nauji žmonės, turintys idėjų, juos bandoma diskredituoti. Jei nepavyksta - kitais būdais sustabdyti. Iš tiesų tai yra Lietuvos tragedija, nes politinei sistemai reikia „perkrovimo“. Dabartiniai politikai turi pripažinti, kad jiems sekasi blogai.

Vis dar esame viena skurdžiausių euro zonos valstybių. Lietuvoje vis dar klesti korupcija. Mes prarandame po 2 tūkst. žmonių kas mėnesį, 40 proc. mūsų dirbančiųjų yra išvažiavę iš Lietuvos. Jei niekas nepasikeis, jie toliau važiuos. Kur politikų atsakomybė už tai? Mūsų politikai turėtų paaiškinti, ką jie daro dėl Lietuvos ir kodėl jie vis nori toje politikoje išlikti. O gal reikia užleisti vietas tiems, kurie gali kažką padaryti?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“