Alternatyva senatvei - privatūs pensiniai fondai ar "Sodra"?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo susirinko pakalbėti Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė ir žalgiriečiai Rolandas Paulauskas ir Audrius Butkevičius.

Diskusijos vaizdo įrašą žiūrėkite čia

A.BUTKEVIČIUS: Šiandien bandysime aptarti pagrindinį klausimą, kurį užduoda visi esami ir būsimi pensininkai. Kaip funkcionuoja privatūs pensijų fondai krizinės ekonomikos sąlygomis? Iš pradžių galvojome šią diskusiją vesti su “Sodros” atstovais, su privačių pensijų fondų asociacijos vadais, tačiau paaiškėjo, kad klausimas yra kur kas sudėtingesnis, tai netgi ne fondų klausimas, ne “Sodros” politikos klausimas, bet iš esmės tai ideologinis klausimas. Kaip funkcionuoja laisva rinka krizės sąlygomis?

R.PAULAUSKAS: Ar dar yra laisva rinka, aš paklausčiau?

R.VAINIENĖ: Krizės yra reguliuojamoje rinkoje, nes laisvos nėra.

R.PAULAUSKAS: Aš save šioje konferencijoje prezentuoju kaip būsimą pensininką, su viltimi žiūriu į viešnios akis ir tikiuosi, kad ji mane įtikins, jog mano pensija gali būti saugiai kur nors investuota. Sakykime, man dabar 25 metai, aš pradėjau dirbti ir svarstau, dėti ar nedėti į tuos privačius fondus savo pinigėlius.

A.BUTKEVIČIUS: Taigi padarykime prielaidą, kad čia sėdi 25 metų jaunuoliai ir kad galime prognozuoti, kas įvyks po 40 metų. O kol kas žinome, kad yra krizė, ir kaip, Rūta, galėtum įvardyti priežastis, dėl kurių atsirado ši krizė?

R.VAINIENĖ: Priežastis yra viena. Tai nevaldoma pinigų politika. Valstybiniai centriniai bankai, turintys pinigų spausdinimo monopolį, pinigus pavertė neribota gėrybe. Kai pinigai atsirado rinkoje, jie buvo riboti. Kad gautum pinigų, reikėdavo įdėti darbo, kad gautum aukso, reikėdavo kasti tą auksą, reikėjo įdėti darbo arba išmainyti į auksą kitas savo gėrybes. Dabar pinigai yra popieriniai, ir centrinio banko vadai susėda ir nusprendžia, kiek pinigų paleisti į rinką. Tai, kad popieriniai, niekuo nepadengti pinigai yra spausdinami iš oro, ir yra krizės priežastis. Pinigai yra skolinami komerciniams bankams, šie turi juos įdarbinti ir gali prisiimti didesnę riziką. Kai yra daugiau pinigų ir juos reikia išdalyti, tai natūralu, kad jie imasi rizikos, kurios normaliomis sąlygomis nesiimtų. Prarandamos iš viso skaičiavimo galimybės, kai visi projektai pradeda atrodyti pelningi ir apsimokantys.

A.BUTKEVIČIUS: Rūta, pasakyk, ar šitas 50 eurų banknotas...

R.VAINIENĖ: Šitas taip pat yra Centrinio banko produktas. Be jokio padengimo. Ant jo nėra parašyta “In Gold we trust”, ir net “In God we trust” neparašyta. Mes juokaujame, kad doleryje iškrito “l” raidė, turėtų būti “In Gold we trust” parašyta.

A.BUTKEVIČIUS: Tai tu teigi, kad kažkokie dėdulės kiek nori, tiek jų atspausdina ir paskui dalija Rytų Europos valstybėms. Imkite...

R.VAINIENĖ: Būtent taip ir yra. Supaprastinant. Aišku, ten sėdi pinigų komitetas, kuris galvoja, sprendžia, kiek dar pinigų išleisti. Bet turime suprasti, kad žmonių suvokimas ir galimybės žinoti yra ribotos. Ir niekas nežino, kiek pinigų reikia rinkai.

A.BUTKEVIČIUS: Tai dar kartą pasakyk, ar tu teigi, kad už šito stovi susitarimas, o ne konkrečios vertybės?

R.VAINIENĖ: Žinoma. Kas už šito pinigo stovi? Niekas.

A.BUTKEVIČIUS: Bet taip yra su bet kokiu vertybiniu popieriumi.

R.VAINIENĖ: Su bet kokiu popieriniu pinigu.

R.PAULAUSKAS: Yra dar derivatyvų krizė. Jų prileista dar daugiau negu popierinių pinigų. Ir įdomiausia tai, kad niekas nežino kiek. Pinigų leidimą dar šiek tiek reguliuoja, o derivatyvų rinkos mastas nežinomas, ir kiek tie derivatyvai šiandien kainuoja, taip pat neaišku. Jų kaina yra arba nulinė, arba nežinia kokia, ir jeigu bankai savo balanse tuos vertybinius įvertintų dabartine rinkos kaina, jie visi yra bankrotai.

R.VAINIENĖ: Visaip gali būti.

R.PAULAUSKAS: Antras dalykas - kad amerikiečiai daug dešimtmečių gyvena ne pagal pajamas. Jie gamina kur kas mažiau, negu vartoja. Amerika gamina dolerius, ir taip jau susiklostė, kad visi juos ima. Be to, jie turi karo laivyną, raketas ir kažkaip nelabai drąsu neimti. Tokia sistema funkcionavo keliasdešimt metų. Ir viena iš krizės priežasčių ta, kad Jungtinės Amerikos Valstijos sukaupė didžiulę skolą ir pasaulis jau nėra tikras dėl dolerio ateities. Dar ima, bet jau abejoja. Trumpai sakant, finansinis kapitalizmas, kuriame gyvename pastaruosius 20 metų po nepriklausomybės, mano supratimu, išgyvena didžiulę painiavą. Ir esant tokiai painiavai mes atiduodame savo pinigus į privačius pensijų fondus.

A.BUTKEVIČIUS: Ar ši krizė, kai buvo neribotai spausdinami popieriniai pinigai, kai buvo išleidžiami vertybiniai popieriai, už kurių stovėjo perkūnas žino kas, yra dėl to, kad rinka nekontroliuojama, ar dėl to, kad rinka kaip tik buvo kontroliuojama?

R.VAINIENĖ: Kontroliuojama. Pinigai leidžiami Centrinio banko. Rinkos ten nėra. Tai yra valdžios sprendimas. Valdžios produktas.

R.PAULAUSKAS: Jungtinėse Amerikos Valstijose yra dar įdomiau.

R.VAINIENĖ: Nereikia kalbėti apie privatų centrinį banką. Yra Kongreso įsakymu jam suteikta monopolinė teisė. Jokio privatumo ten nėra. Yra valstybinis monopolis. O komerciniai bankai yra labiausiai reguliuojami.

R.PAULAUSKAS: Jeigu valdžia nereguliuotų, tai viskas būtų buvę gerai?

R.VAINIENĖ: Turi būti grįžtama prie rinkos saugiklių. Valdžia suteikia komerciniams bankams privilegiją laikyti tik dalines atsargas. Jeigu aš banke padedu savo pinigus ir atsidarau einamąją sąskaitą, tai aš tikiu, kad tie pinigai banke guli. Bet ne. Jų banke nėra. Bankui Europos Sąjungoje yra leista laikyti tik 2 proc. šitų pinigų. Bankai gavo tokią privilegiją, ir tą privilegiją suteikė valdžia. Aš manau, kad tokios privilegijos neturėtų būti.

R.PAULAUSKAS: Mes įsivelsime į didžiulį pokalbį apie bankų funkcionavimą. Grįžkime prie mūsų pinigėlių. Aš, kaip būsimas pensininkas, noriu žinoti, kokios garantijos, kad tą dalį, kuri nueina į privačius pensijų fondus, po 30-40 metų aš atgausiu su pelnu?

R.VAINIENĖ: Pradedu nuo to, kad tai yra žmogaus apsisprendimas. Ar jis lieka “Sodroje”, ar jis renkasi privatų pensijų fondą. Tokia apsisprendimo laisvė žmogui yra suteikta. Dabar ne pensijų fondui skyles kaišo, dabar “Sodrai” skyles kaišo pensijų fondais. Aš jeigu galėčiau išeiti, tai išeičiau su visais 34 proc.

R.PAULAUSKAS: Štai privatūs pensijų fondai... Tarkim, kad aš ten nuėjau. Jie mūsų pinigus naudoja pirkdami ką?

R.VAINIENĖ: Vertybinius popierius. Akcijas, obligacijas ir Vyriausybės vertybinius popierius. Jie privalo diversifikuoti savo investicijų fondą.

R.PAULAUSKAS: Pakalbėkime dabar apie kainą. Už kokią kainą yra perkamos akcijos? Stebint pasaulio akcijų rinkas matyti, kad kainos, ypač iki krizės, buvo labai sukeltos. Ir pensijų fondai pirko tas gerokai pervertintas akcijas.

R.VAINIENĖ: Perka rinkos kainomis. Ar jūs pasitikite rinkos kainomis, kai perkate pieną, kėdes? Ar jūs pasitikite ta kaina, ar sakote: o, pervertintas tas dalykas?

R.PAULAUSKAS: Aš pasižiūriu, sakykim, dividendų ir akcijos kainos santykį. Ir matau, kad šis santykis yra, pavyzdžiui, 1 su 50. Jeigu būčiau biznierius, niekada neinvestuočiau į biznį, kuris atsiperka per penkiasdešimt metų. O santykis yra būtent toks. Kartais jis siekia šimtą metų.

R.VAINIENĖ: Bet nebūtinai iš dividendų akcininkas gyvena. Gali parduoti akcijas rinkos kaina.

R.PAULAUSKAS: Į dividendus perkant akcijas praktiškai nežiūrima.

R.VAINIENĖ: Aš manau, kad tie investuotojai, kurie valdo fondus, žiūri viską. Kaip jie priima sprendimą, tai yra jų profesionalumo ir atsakomybės klausimas.

R.PAULAUSKAS: Kai skelbiami biržų indeksai, nieko nėra sakoma apie dividendus. Skelbiami tik akcijų kainos pokyčiai.

R.VAINIENĖ: Jūs, manau, esate neteisus. Mes čia turėtume pasikviesti investuotoją ir pasiklausti, kaip priima sprendimą. Tai technikos, profesionalumo, ne ekonomikos klausimas. Aš nesutinku.

A.BUTKEVIČIUS: Paimkime “Enron”. Vieni gudrūs vyrai pateikia akcijas rinkoje, kiti gudrūs vyrai, turiu omenyje “Arthur Andersen”, gerai jas įvertino ir treti gudrūs vyrai, kurie vadinasi biržos makleriais, pirko šitas akcijas. Ir išėjo didelis šnipštas.

R.VAINIENĖ: Tai buvo klaida. Ar tai buvo sisteminis dalykas?

R.PAULAUSKAS: Čia buvo suktybė. Ir sukčiavo laisvosios rinkos stulpas, pasaulinio garso audito firma “Arthur Andersen”. Ji dengė “Enron” suktybes ir dirbtinai sukėlė “Enron” akcijų kainą.

R.VAINIENĖ: Už piktadarystes yra baudžiama. Ir čia reikia ne rinkai kaltę priskirti, o piktiems žmonėms, kurie tai padarė.

R.PAULAUSKAS: Jau keliasdešimt metų akcijų kaina yra visiškai nesusieta su dividendais. Prasidėjus krizei Nikolas Sarkozi (Nicola Sarkozy) ir Angela Merkel (Angela Merkel) kėlė tą patį klausimą: kokia yra tikroji akcijų kaina? Ir jie tą patį sako, kad galima rištis tik prie dividendų, nes akcijos kainą galima įvairiais reklaminiais būdais išpūsti. Ir kur yra mano abejonė kaip būsimo pensininko? Privatūs pensijų fondai perka akcijas šiandien, kai jų kaina yra išpūsta dirbtiniu būdu, ir dėl to tikėtis, kad ji ir toliau didės, norėčiau, bet labai sunku.

R.VAINIENĖ: Galite pasirinkti konservatyvų fondą, kur yra mažiau akcijų. Su akcijomis yra problemų. Aš nesakau, kad tai tobulas dalykas. Apskritai su ribotą atsakomybę turinčiomis įmonėmis yra bėdų. Kas leido įmonei veikti kaip ribotos civilinės atsakomybės vienetui? Kas suteikė tokią privilegiją? Teisės aktai suteikė tokią privilegiją. Tai, kad vyksta piramidžių statymas, atsiranda “Enron” klaidų, yra iš dalies ribotos civilinės atsakomybės nuopelnas, kai akcininkai neatsako savo turtu, atsako tik tuo, ką įdėjo akcinė bendrovė, t.y. nedidele dalimi. Jeigu nebūtų buvę šito instituto, kuris yra valdžios kūrinys, ne rinkos, aišku, kad investicijos į tokias akcijas, esant visai akcininko atsakomybei, būtų buvusios kur kas saugesnės.

R.PAULAUSKAS: Bet tokių akcijų šiuo metu rinkoje nėra.

R.VAINIENĖ: Deja, nėra.

R.PAULAUSKAS: Mes kalbame apie sistemą, kuri egzistuoja.

R.VAINIENĖ: Šituo atveju tokiam asmeniui kaip jūs, kuris tiki dividendais, netiki akcijų kaina, ir čia yra dalis tiesos, reikėtų rinktis konservatyvesnį pensijų fondą.

A.BUTKEVIČIUS: Bet pažiūrėkime iš esmės į šitą reikalą. Ką žino fondo darbuotojas, pirkdamas vieną ar kitą akciją ar akcijų paketą, apie įmonę, kurios akcijas jis perka? Iš esmės jis spekuliuoja mano ateitimi, kaip pensininko. Jis paprasčiausiai mato šitos akcijos paskutinę kotiruotę iš vakaro ir kitą rytą jis daro pirkinį. Apie situaciją viduje šitos organizacijos jis neturi jokios informacijos. Nėra sudarytas joks rimtas įmonių, į kurias galima investuoti pensininko pinigus, o į kurias negalima, reitingas.

R.PAULAUSKAS: Viena replika, kaip nustatoma akcijų kaina. Pavyzdžiui, jeigu per dieną kažkokios įmonės nupirks tik vieną akciją, šito pirkinio kaina ir yra tos dienos akcijų vertė. Ir tai visai nereiškia, kad kitą dieną jūs už tą kainą parduosite.

R.VAINIENĖ: Darote tokią prielaidą, kad jie daugiau nieko nežiūri, tik tos dienos akcijas. Pasikvieskime investuotoją, ir jis papasakos, kaip jis priima sprendimą ir ką jis žiūri. Aš šiuo klausimu negaliu pasakyti. Aš lygiai taip pat galiu pasakyti kitaip, kad jie žiūri viską: yra svertiniai vidurkiai, viena akcija ten neatlieka jokio vaidmens. Rinkoje yra kuriami sau-gikliai, kaip išsiaiškinti, ar čia yra vienas sandoris, kur du draugai suprekiavo tarp susijusių asmenų, ar tai yra nepriklausomas sandoris. Aš darau kitokią prielaidą.

A.BUTKEVIČIUS: Gal pažiūrėkime rezultatą tada.

R.VAINIENĖ: Rezultatas yra ne dėl jų blogo investavimo klaidos, o dėl rinkos, dėl krizės. Ir tuo metu, kai situacija ekonomikoje blogėja, pensijų fondai tai atspindi. “Sodra” to neatspindi. “Sodra” gyvena tokiomis sąlygomis kaip prieš metus, o situacija tai pasikeitė. Jeigu kalbame apie alternatyvas, kaip žmogus turi apsirūpinti senatvėje, tai galbūt jis turi kokį nors trečią būdą, galbūt jis nori investuoti ne į pensijų fondus ir ne į “Sodrą”, o kaip nors kitaip, į vaikus. Tikėdamasis, kad vaikai jį išlaikys. Žmogus turi turėti galimybę rinktis. Dabar žmogus tą “Sodrą” gauna prievarta. Pensijų fondus jis gali rinktis. Jeigu jais nepasitiki, jis gali nesirinkti, bet nesirinkti “Sodros” jis negali. Štai kur yda. O dėl to, kad dabar įvyko smukimas ir vienetai prarado savo vertę, aš noriu pasakyti, kad tai yra sistemos sveikatos bruožas. Kad ji reaguoja į esamą situaciją. “Sodra”, kuri nereflektuoja, sutikite, yra negyvybinga, ir kažkur jos viduje yra yda, jeigu krintant ekonomikai išmokos vis dar gali didėti. Ir priimamas politinis sprendimas nuolat kamšyti skyles.

R.PAULAUSKAS: Galima sutikti, kad “Sodra” turi reaguoti į ekonomikos būklę. Be jokios abejonės, čia aš jums pritarčiau, bet mes šiuo atveju šnekame apie tuos pinigus, kurie nueina į privačius fondus. Labai norėčiau tikėti, kad galima susikurti senatvėje alternatyvų pajamų šaltinį. Bet matydamas, kaip funkcionuoja ta rinka, kurioje mano pinigai bus naudojami, aš kupinas abejonių. Jūs pati išvardijote pokalbio pradžioje krizės priežastis, ir dabar pasakykite, ar nors viena iš tų priežasčių šiandien yra išnykusi?

R.VAINIENĖ: Ne, nėra. Dėl to ir yra ciklas.

A.BUTKEVIČIUS: Kaip jis gali būti, jeigu tai yra griežtai kontroliuojamas procesas?

R.VAINIENĖ: Pinigų emisija yra nekontroliuojama. Ji yra beribė.

R.PAULAUSKAS: Kaip jūs manote, ar čia yra ciklai, ar sistemos krizė?

R.VAINIENĖ: O čia proto mankšta. Mes tarp ekspertų diskutuojame, ar čia eilinis amerikoniškas kalnelis, ar tai naujos ekonominės tvarkos pradžia.

R.PAULAUSKAS: Jeigu tai yra ciklai, tai galima tikėtis, kad nukritę akcijų kursai vėl pakils. Bet jeigu tai visiškai naujos ekonominės tvarkos išvakarės, tada kuo remiasi jūsų viltis, kad visi indeksai grįš į buvusį lygį? Jeigu apskritai viskas gali žlugti.

R.VAINIENĖ: Todėl, kad pigiau pirks gerų įmonių akcijas. Investavimas nesustojo.

R.PAULAUSKAS: Jie jau dabar yra prisipirkę.

R.VAINIENĖ: Tai jūs pritariate, kad pensijų fondų idėja yra gera, bet bloga aplinka? Jeigu yra aplinka, bet jos instrumentas yra geras. Tai ką reikia taisyti?

A.BUTKEVIČIUS: Jūs paminėjote patį svarbiausią dalyką, kad galbūt tai yra naujos ekonominės tvarkos pradžia. O mes susitarėme pradžioje, kad esame jauni vyrukai, kurie po 40 metų tikisi per fondus sulaukti rimto papildymo savo laimingai senatvei.

R.VAINIENĖ: Na, esant 5,5 proc. daug nesukaupsi, bet...

A.BUTKEVIČIUS: Užsiimkime futurologija. Kokia nauja ekonominė tvarka galėtų būti? Kaip jūs pati įsivaizduojate?

R.PAULAUSKAS: Beje, ir N.Sarkozi, ir A.Merkel irgi kalba apie kažkokį naują modelį.

R.VAINIENĖ: Aš nežinau, aš ne futurologė. Aš ekonomistė.

R.PAULAUSKAS: Tai gal laisva rinka pagaliau atsiras? Dabar esate instituto vadovė, kuri tyrinėja nežinia ką. Laisvos rinkos pasaulyje niekur nėra.

R.VAINIENĖ: Mes ne tyrinėjame, mes skleidžiame idėjas.

R.PAULAUSKAS: O šiaip ar galite pasakyti nors vieną valstybę, kuri būtų arčiausiai jūsų idealo? Kuri tai būtų valstybė?

R.VAINIENĖ: Žinau, jūs norite, kad aš pasakyčiau, jog tai Somalis.

A.BUTKEVIČIUS: Kokia gali būti nauja ekonominė tvarka? Kam mes turime ruoštis?

R.VAINIENĖ: Jei mes žinotume? Žmogus turi pripažinti savo žinojimo ribotumą. Čia yra visų valdžių yda, kad ji mano, jog yra visažinė, jog žmogus gali viską numatyti, suplanuoti. Aš centriniu planavimu netikiu. Žmonės kuria tas sistemas. Aš negaliu suprojektuoti, kaip čia kas pasielgs.

R.PAULAUSKAS: Sutinku, bet kartu jūs agituojate tą vargšą būsimą pensininką patikėti savo pinigus tai sistemai, apie kurią jūs negalite nieko pasakyti. Tai kuo remiasi jūsų viltis, kad tie pensijų fondai gyvuos apskritai?

R.VAINIENĖ: Loginiu mąstymu.

R.PAULAUSKAS: Bet loginis mąstymas duoda man visai kitą išvadą. Fondai jau dabar yra ant bankroto ribos, ir jeigu akcijų kursai nepasieks buvusio lygmens, jie gali žlugti. O kuo remiasi jūsų viltis, kad tos akcijos pakils iki buvusio lygmens?

R.VAINIENĖ: Garantuotos sėkmės ir garantuoto pelno jokioje rinkoje, nei laisvoje, nei reguliuojamoje, nėra. Niekas negali pasakyti, išleisti įsakymo, kad uždirbsite 10 procentų pelno ir tai įvyks. Taip nebūna.

R.PAULAUSKAS: Būsimi pensininkai, išgirdote labai svarbų pasakymą. Garantijų nėra ir būti negali...

R.VAINIENĖ: ...ir nuostolius reikia priimti kaip efektyvumo rezultatą.

R.PAULAUSKAS: Kitaip sakant, prisiimkite ir galimybę neturėti nieko gyvenimo pabaigoje.

R.VAINIENĖ: Kas būtų, jeigu būtų... Gali būti visaip. Gyvenime garantuoto ir tikro nieko nėra.

A.BUTKEVIČIUS: Gresia nauja ekonominė situacija. Pavyzdžiui, 1940 m. atėjo bolševikai, atėmė turtą, panaikino bankus...

R.VAINIENĖ: ...dabar atėjo konservatoriai, atėmė būsimų pensininkų pensijas... Kas galėjo šitai suplanuoti, kas galėjo patikėti, kad dešinieji taip padarys... Prašom, ir nauja situacija...

A.BUTKEVIČIUS: 1940 m. kiekvienas, kuris žiūrėjo į bolševikus, žinojo, ką jie padarys. Prognozuoti buvo galima, nes buvo analogijų. Dabar lygiai tas pats.

R.VAINIENĖ: Sunku prognozuoti, kad dešinieji atims iš pensininkų pensijas.

A.BUTKEVIČIUS: Nes jie jokie dešinieji. Tai tie patys komunistai, tik pasivadinę dešiniaisiais.

R.PAULAUSKAS: O kodėl kitaip nepasakyti? Aš pabandysiu apginti tuos dešiniuosius. Jeigu jie yra tokie pat skeptiški kaip aš, jie irgi galėjo suabejoti, kad verta pinigus laikyti fonduose, kur nuolat prarandami pinigai.

R.VAINIENĖ: Bet ne dėl to jie taip padarė. Jie padarė dėl to, kad “Sodroje” skylė. Pažiūrėkite, kokia buvo motyvacija.

R.PAULAUSKAS: Bet šitie pinigai iš “Sodros” paimti.

R.VAINIENĖ: Bet jeigu aš noriu tokio fondo, aš pasitikiu juo labiau negu “Sodra”. Kodėl aš privalau joje būti?..

R.PAULAUSKAS: Nėra jokios problemos. Perveskite iš savo atlyginimo kiek tik norite į tuos privačius pensijų fondus, bet neimkite iš “Sodros”.

R.VAINIENĖ: Bet kodėl aš privalau būti “Sodroje”, jeigu aš ja nepasitikiu?

R.PAULAUSKAS: Apginsiu “Sodrą”. Kodėl jūs “Sodrai” turite mokėti? Todėl, kad jeigu jūs “Sodrai” nemokėsite ir gyvenimo gale pasirodys, kad jūsų privatus pensijų fondas bankrutavo, - o jūs pasakėte, kad taip gali būti, - jūs vis tiek ateisite prie valstybės ir valstybė negalės palikti jūsų senatvėje be duonos. Ji vis tiek turės mokėti. O jūs visą savo “Sodros” pensiją būsite praspekuliavusi privačiuose pensijų fonduose. Pasakysite, na, nepavyko... Duok, valstybe, valgyti. Valstybė duos. Štai dėl ko yra “Sodros” pensija reikalinga. Kitas dalykas, kad iš tikrųjų “Sodros” pensija turi būti susieta su ekonomine būkle. Skylę mes dengiame skolindamiesi, ir ta skola gula mums ir vaikams ant pečių. Bet čia kitas klausimas. O “Sodros” ir privačių pensijų fondų reikalus aš labai paprastai suderinčiau. “Sodra” yra “Sodra”, o į privačius pensijų fondus kiek norite perveskite ir rizikuokite.

R.VAINIENĖ: Bet ar jums neatrodo, kad per brangu? Ta rizika gali įvykti, gali neįvykti. Galbūt aš turiu vaikų, galbūt aš turiu indėlių, galbūt aš turiu nekilnojamojo turto. Ir visa tai galų gale man garantuoja turtingą senatvę. Kodėl aš dar turiu mokėti “Sodrai”? Labai brangi kaina.

A.BUTKEVIČIUS: Aš pabandžiau sukurti tris bazinius teiginius, ir paprašysiu jūsų apie šiuos teiginius pasakyti, ką jūs manote. Pirma, dėl privačių pensijų fondų jokių garantijų nėra, nes tokia yra rinkos specifika. Antra, gresia nauja ekonominė situacija, kurios net Rūta Vainienė apibūdinti nesiima. Trečias dalykas, kad šiame neramiame vandenyne “Sodra” išlieka kaip galimas, tačiau abejotinas saugiklis.

R.VAINIENĖ: Nei dėl “Sodros”, nei dėl pensijų fondų, nei apskritai dėl ekonominės raidos jokių garantijų ir tikrumo nėra. Mes gyvename neapibrėžtumo realybėje. Tai yra Dievo duota. Kaip pensijų fondai, bankai, valdžia, kaip ir bet kas...

R.PAULAUSKAS: Aš, kaip būsimas pensininkas, supratau, kad privatūs fondai nieko man, kaip būsimam pensininkui, garantuoti negali. Antras dalykas, krizė greičiau yra ne cikliškumo apraiška, o sistemos krizė. Į ką tai išvirs, niekas nežino. Trečias dalykas, “Sodra” lieka vieninteliu daugiau ar mažiau garantuotu saugikliu.

A.BUTKEVIČIUS: Sakyčiau, “Sodros” idėja yra solidarumo idėja. Kad jaunimas pasirūpintų seniais - dėl to, kad seniai užaugino šitą jaunimą. Gali būti tam tikra psichologine garantija ir psichologiniu saugikliu, bet ne daugiau.

R.PAULAUSKAS: Didžiausias saugiklis senatvėje būtų ne privatūs pensijų fondai, o kuo daugiau vaikų turėti. Tada tikrai bus saugesnė senatvė.