Ambasada maitino ir saugumo vadą

Seime niekaip nepavyksta pradėti tyrimo dėl buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo, dabartinio Seimo nario Vitalijaus Gailiaus paskelbtų aplinkybių, kaip buvę ar esami saugumo pareigūnai esą neteisėtai lobsta. Iš pradžių Seimas nesugebėjo patvirtinti laikinosios komisijos, o kai klausimus galiausiai pavedė ištirti komitetui ir nuolatinei komisijai, šie suabejojo, ar toks įpareigojimas teisėtas.

Kol Seimas trypčioja vietoje, žmonės parlamentarams teikia informaciją apie saugumo pareigūnų galbūt perprastą verslo schemą - savo ar savo artimųjų turto nuomą užsienio šalių ambasadoms.

Šokiruotas

„Protu nesuvokiama. Man pasakė, kad vienas saugumietis nuomoja namą ambasadai, mėnesio nuoma - 20 tūkst. litų. Jie atlieka kontrolę, o vėliau išaiškėja, kad jie nuomoja ambasadoms savo turtą, - „Respublikai“ tvirtino Seimo kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos narys Remigijus Žemaitaitis. - Pradėjo plaukti skundai, kad saugumo pareigūnai iš ambasadų ne tik pelnosi už nuomą, bet ir įdarbina sau artimus žmones“.

„Nurodė konkretų pareigūną, kurio sesuo nuomoja patalpas, bet išnuomojant turtą tarpininkavo pats saugumo pareigūnas“, - dar pridūrė parlamentaras.

Paklaustas, kaip atsitiko, kad verslo schemos neužčiuopia valstybės vadovai, politikas paaiškino: „Turi informacijos apie tam tikrus virš jo esančius pareigūnus. Šimtu procentų taip veikia, kaip kitaip. Pas juos ateina visa valstybės informacija. Kas turi informaciją, tas valdo visa kita. Žinoma, jie turi sudėję saugiklius. Manau, teisiškai jie bus viską padarę taip, kad neprikibtum. Pasakys, kad pateikėme išnuomoti turtą nekilnojamojo turto agentūrai, tarpininkai nuomojo. Nebus prie ko prikibti. Dar pasakys, esą kai aš kontroliuoju tą ambasadą, aš nusišalinu, tai tiria mano pavaldiniai“.

Už nuomą atsipirko pusė turto

„Respublika“ išsiaiškino, kad VSD direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras pagal ilgalaikės nuomos sutartį iš užsienio valstybės ambasados per trejus metus uždirbo tiek, kad padengė pusę savo asmeninio turto sumos.

Aukštas saugumo pareigūnas savo namą išnuomojo tik pasirodžius pirmiesiems ekonominės krizės signalams 2008 metais. Jo turtas vertas 413 tūkst. litų, o sandorį pasirašė dėl 208 tūkst. litų.

Šiuo metu Rukainių gatvėje, kur yra ir saugumo pareigūno turtas, nuomininkų ieško nekilnojamojo turto agentūra „Centro kubas“. Nuomojamas namas kone identiškas saugumo pareigūno turimam būstui, namas pastatytas kartotinių projektų kvartale. Už namo nuomą per mėnesį prašoma 2200 litų.

Per patį krizės įkarštį, kai sprogo nekilnojamojo turto burbulas ir kainos smarkiai krito, saugumo pareigūnas savo namą ambasadai išnuomojo už tris kartus didesnę sumą, nei gretimame name nuoma kainuoja šiandien. Jam kitos valstybės ambasada į kišenę kas mėnesį mokėjo beveik po 6 tūkst. litų.

Diplomatų pasirinkimas - aukštos įtampos zona

Įdomus dalykas, kad saugumo pareigūno nuomojamas namas, kaip ir didelė dalis kartotinių namų kvartalo, nutolęs nuo aukštos įtampos laidų viso labo vos 100 metrų. Dėl elektromagnetinių laukų pavojaus sveikatai įvairių mokslininkų išvados skiriasi, tačiau statybos atstumai griežtai reglamentuojami. Saugumo pareigūno namas atitinka normatyvinius atstumus nuo aukštos įtampos laidų, tačiau sunku patikėti, kad ambasadai labiausiai iš visų nuomojamų namų sostinėje tiko elektromagnetinio lauko zonos kaimynystė. Ir dar už didelę kainą.

„Nors moksliškai neįrodyta, kad elektromagnetiniai laukai yra pavojingi žmonių sveikatai, mūsų pareiga - informuoti gyventojus apie elektromagnetinių laukų, kurie susidaro šalia mūsų prižiūrimų aukštos įtampos elektros linijų, buvimą“, - dėl pavojaus gyventojus perspėja oficiali elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ interneto svetainė.

Dažniausiai sklypus ar namus netoli aukštos įtampos laidų įsigyja mažiau pasiturintys asmenys arba neturintys žinių apie elektromagnetinio lauko grėsmę sveikatai.

Kol Seimas aiškinasi, tirti ar netirti galbūt neteisėto praturtėjimo aplinkybes, VSD vadovo pavaduotojas R.Vaišnoras atsitvėrė tylos siena, jis nepasiekiamas net tarnybiniu telefonu.

Jo žmona Dalia Mardosaitė-Vaišnorienė dirba Užsienio reikalų ministerijoje, jos darbas taip pat susijęs su diplomatiniu korpusu. Vienu metu ji netgi dirbo ministerijos Generalinėje inspekcijoje, kuri atsakinga už slaptą informaciją. Ji buvo Generalinės inspekcijos patarėja. Verslo sandorius su ambasadomis saugumo pareigūno sutuoktinė komentuoti atsisakė. „Turiu tokią teisę nieko nekomentuoti“, - pareiškė ji.

Viešumas

Kad visuomenė žinotų, kas rūpinasi jos saugumu, aukščiausi Saugumo departamento pareigūnai teikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai viešųjų ir privačių interesų deklaracijas.

Tačiau visuomenė iš tos deklaracijos gali sužinoti, kad jis asmeniškai prezidentės Dalios Grybauskaitės paskirtas eiti VSD vadovo pavaduotojo pareigas. Dar galima rasti nuoširdų pareigūno prisipažinimą, kad jis šių metų kovo 7 dieną įstojo į Vilniaus medžiotojų būrelį. Daugiau jokios informacijos visuomenei nepateikiama.

Beje, kaip skelbiama VSD svetainėje, R.Vaišnoras nuo 2009 iki 2010 metų balandžio buvo paskirtas laikinai vadovauti VSD. Tuo metu dar galiojo ir jo pelningas sandoris su svetimos valstybės ambasada. Taigi mūsų valstybės saugumo vadovas buvo maitinamas svetimos valstybės pinigais.

Bet apie šį pajamų šaltinį ir galimą interesą minėtoje deklaracijoje neužsimenama. Parašyta, kad tais metais saugumo pareigūnas nusipirko šildymo katilą, židinio kapsulę, televizorių ir tris brangias poilsines keliones šeimai ir iš banko pirko vertybinių popierių už beveik 100 tūkst. litų.

Saugumo departamentas gyvena pagal savo moralės normas

Po skandalingai iš Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus lūpų nuskambėjusio pareiškimo, kad Lietuvą valdo nusikalstama saugumiečių gauja, sutriko ir parlamentarai, ir prokurorai. Seimo nariai nebesumojo, ką daryti, Generalinė prokuratūra reikalavo faktų, o S.Daukanto aikštė skendėjo absoliučioje tyloje. Tokiame fone lyg nepastebėtas praslydo V.Gailiaus įvardytas faktas, kad Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras pelnėsi savo namą nuomodamas užsienio diplomatams.

- Sprendžiant iš politikų reakcijos, aukštam VSD pareigūnui nuomoti būstą užsienio valstybių ambasadų darbuotojams yra visiškai normalu. Kaip tą faktą vertinate jūs? - „Respublika“ klausė parlamentaro, buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininko Povilo URBŠIO.

- Aš įžvelgiu privataus ir viešojo interesų konflikto požymius. VSD veiklos sferai priklauso kitų valstybių žvalgybų veikla. Bet kokiu atveju, jeigu aukštas VSD pareigūnas pelnosi iš vienos iš užsienio valstybių, kyla labai didelių abejonių, kiek jis bus objektyvus tos valstybės atžvilgiu, jeigu tai kirsis su mūsų valstybės interesais.

- Įvardydamas šį faktą jūsų kolega V.Gailius minėjo, kad ta R.Vaišnoro veikla nebuvo nelegali. Tačiau kaip ją vertinti iš moralės pozicijų?

- Kiekvienas pareigūnas turi nustatyti savo profesinio gyvenimo moralinius kriterijus. Nes ne viską surašysi į įstatymus. STT pareigūnas negali nuomoti savo turto korupciniuose skandaluose pagarsėjusiam asmeniui, Mokesčių inspekcijos vadovas negali nuomoti namo kažkokiam stambiam verslininkui. Vienaip ar kitaip, tai visuomenei sukelia prielaidų, kad už tų sandorių gali slypėti grynai asmeninis suinteresuotumas - ir tas pareigūnas jau tampa priklausomas. Ir jam gali tekti nuolatos įrodinėti, kad jis nėra kupranugaris. Kaip ir šiuo atveju. Gali būti taip, kad tame komerciniame sandoryje, kuris įvykęs tarp VSD direktoriaus pavaduotojo ir to ambasadoriaus, nieko blogo nėra. Bet vis vien atsiranda pagrindas šitą dalyką nagrinėti ir abejoti jo skaidrumu. Noriu pasakyti, kad tam tikrus moralinius kriterijus kiekvienas atsakingas institucijos vadovas turi turėti. Jeigu sau jų nenustato, gali diskredituoti visą instituciją.

- Ar ši R.Vaišnoro veikla turėtų būti kaip nors vertinama? Jeigu taip, tai kokiu lygiu? Ar pakaktų VSD vadovą draugiškai pabarti?

- Jeigu vertinamas pareigūnas, tai jis vertinamas pagal tam tikrą procedūrą, pagal tam tikrą reglamentą. Jeigu jis yra deklaravęs tuos santykius viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, tai nėra formalaus pagrindo vertinti. Be abejo, atsiranda, kaip sakiau, visokie moraliniai dalykai. Tad, norint išvengti nepagrįstos kritikos departamento ir jo vadovybės atžvilgiu, visuomenei turi būti paaiškinta. VSD pas mus yra kontroliuojamas nebent vienos institucijos - Prezidentūros. Prezidentė, kaip suprantu, asmeniškai prisiima atsakomybę už tą instituciją. Bet parlamentinės kontrolės Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto lygmeniu nėra. Tiksliau, ta kontrolė nėra pakankama, kad būtų efektyvi ir padėtų išvengti tokių atvejų.

- Ar jūsų neįtikintų VSD arba paties R.Vaišnoro paaiškinimas, kad toks namo nuomos sandoris buvo būtinas vykdant kokias nors slaptas departamento operacijas?

- (Juokiasi.) Man būtų juokinga. Įsivaizduokime situaciją: VSD vykdo slaptą operaciją tam, kad nustatytų, ar kitos valstybės žvalgybos neatlieka neteisėtų veiksmų. Ir pagal slaptą patvirtintą planą vienas iš VSD vadovų išnuomoja jam priklausantį, viešai deklaruojamą savo turtą kaip tik tai užsienio valstybei, kuri galėtų vykdyti kažkokius neteisėtus veiksmus. Tai būtų absurdas. Bet pas mus įvyksta ir didesnių absurdų, kuriuos bandoma pateikti kaip logiškus veiksmus. Kaip veiksmus, kurie būtini valstybės interesams. Jeigu taip aiškintų, tai akivaizdžiai pasimatytų rimti požymiai, kad VSD iš tikrųjų užvaldytas asmenų grupių, kurios departamento galias ir funkcijas gali naudoti savo tikslams.

- Kodėl tokie dalykai pas mus gali vykti apskritai? Nejaugi tokio aukšto rango pareigūnai nesupranta, ką daro?

- Kiekviena institucija nusistato tam tikras veikimo normas. Jeigu institucijai yra norma po pokalbio parašyti pažymą, remiantis tik įspūdžiais, ir inicijuoti paklausymą, sakykime, FNTT vadovų atžvilgiu; jeigu tai laiko norma ir pati institucija, ir tas, kam ji atsiskaito, tai nebeatrodo svarbūs ir dalykai, susiję su asmeninio turto nuoma subjektui, kuris gali sukelti rezonansą visuomenėje. Tai yra tokia smulkmė, dėl kurios neverta gaišti laiko aiškinantis, kaip tai gali rezonuoti visuomenėje ir pakenkti departamentui. Problema yra ta, kad teisėsaugos institucijų vadovų lojalumas valstybei grindžiamas pavaldumu kažkokiam politikui. Tokiu atveju tas politikas sprendžia, ar pareigūnas kaltas, ar ne. Negana to, kai pareigūnas pasijaučia kaltas, politikas jam dar papildomai pademonstruoja savo galią: „Aš galiu tave pakeisti, bet nekeičiu“. Taip politikas dar labiau sutvirtina savo įtaką tam pareigūnui. Man atrodo, kad tai - pavojinga tendencija mūsų valstybei.

- Ar kalbate apie tendenciją, einančią iš sostinės S.Daukanto aikštės?

- Taip. Bet ir iš principo sakau, kad negerai, kai valstybėje per didelę įtaką teisėsaugos struktūroms įgyja politikai. Ar prezidentas, ar Seimas, ar Vyriausybė. Taip sugriaunama konstitucinė valdžių galių pusiausvyra. Tokioje valstybėje apie teisingumą jau nebegalime kalbėti.