Ant prekystalio - šildymas ir vanduo

„Be abejo, tokie planai išlieka, jie net įrašyti į koalicijos programą. Tačiau tai ne daiktas, kurį galima skubiai per mėnesį parduoti. Planuose yra privatizuoti dalį „Vilniaus vandenų“ ir dalį „Vilniaus šilumos tinklų“ akcijų, taip pat kalbama ir apie „Grindą“. Tačiau žiūrėsime, dar per anksti kalbėti, nes tai yra maždaug 2-3 metų perspektyva. Apie kitas įmones nekalbama“, - tvirtino P.Poderskis.

Anot jo, akcijų privatizavimas yra reikalingas, siekiant pritraukti kapitalo į įmones, nes ES parama nėra amžina. Verslininkai esą bus suinteresuoti pirkti akcijas, nes visos trys minėtos įmonės dirba pelningai.

„Be to, stiprus, motyvuotas akcininkas įmonei padės pasiekti geresnių rezultatų, bus tam tikras skaidrumas, nes atsiras nauji veiklos standartai. Be to, kaip minėjau, svarbu padidinti kapitalą, nes greitai baigsis ES pinigai“, - sakė P.Poderskis, anot kurio, jokių neigiamų pasekmių po dalinio įmonių privatizavimo nenumatoma.

Kadangi minėtos trys įmonės yra savivaldybės įmonės, sprendimą dėl jų dalinio privatizavimo turės patvirtinti sostinės taryba, Vyriausybė į procesą kištis negali. Be to, Vyriausybės pozicija šiuo klausimu iš viso nėra aiški, mat premjeras Saulius Skvernelis nuo šio pirmadienio išėjo atostogų - ilsėsis savaitę.

O ką mano įmonių, kurių akcijas ketinama „atvesti į biržą“, vadovai? Pavyzdžiui, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas dėl to pernelyg nesuka sau galvos.

„Aš negaliu nei pritarti, nei nepritarti daliniam privatizavimui, kadangi esu samdomas vadovas. Tačiau jei didžiausias akcininkas išreiškė lūkestį eiti į biržą, bet kokiu atveju tai ir bus daroma. Ar matyčiau naudą iš privatizavimo? Per anksti apie tai kalbėti. Visų pirma reikia išanalizuoti galimybes. „Vilniaus vandenys“ šiuo metu dirba pelningai, tačiau tikrai nė viena įmonė neina į biržą tam, kad pelnu pasidalintų su nauju akcininku. Kam reikia pritraukti privatų kapitalą - reikia klausti pagrindinio akcininko. Gal bus bandoma daugiau investuoti, „baltas dėmes“ naikinti, nes kai kur Vilniuje nėra vandens tinklų“, - svarstė M.Švaikauskas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto BAKO komentaras:

Neabejoju, kad tokie projektai be Seimo pritarimo nepraeis. Įsivaizduoju, kad kol kas privatizavimas tėra kai kurių atskirų politikų mintys. Tačiau vos tik prasidėtų rimtesnės diskusijos, įsitrauktų Seimas, nes tai nėra vien savivaldybės reikalas. Juk Vilniuje gyvena kone trečdalis Lietuvos gyventojų. Įmonės joms sėkmingai teikia monopolines paslaugas, todėl ką nors nei iš šio, nei iš to keisti... Kai planai apims tokį didelį gyventojų skaičių, tikrai nebus apsieita be Seimo dėmesio. O savivaldybė tikrai neturės teisės sakyti, kad taip pažeidžiama jos autonomija.

***

Interviu su Vilniaus miesto tarybos opozicijos atstovu Žilvinu ŠILGALIU:

- Ar opozicijai žinomi planai dėl dalinio savivaldybės įmonių privatizavimo?

- Tarybos formatu tokių diskusijų neturėjome ir jie net nebuvo pristatyti. Aišku, gandų girdėjau, kita vertus, nei P.Poderskis, nei R.Šimašius savo požiūrio į privatizavimą ir neslėpė. Jie visada kalba, kad verslas valdo geriau nei savivaldybė. Tačiau savivaldybės įmonės nėra tokios įmonės, kurias galima labai lengvai paleisti į rinką. Kai kurios, pvz., „Vilniaus vandenys“ bei „Vilniaus šilumos tinklai“, yra monopolinės. Jas privatizavus, rezultatai būtų visiškai neaiškūs. Kai šilumos tinklai buvo tik išnuomoti, kokių istorijų bei spekuliacijų girdėjome. Tačiau nuomos sutartis buvo apsauganti savivaldybės turtą, nes numatyta galimybė šilumos tinklus susigrąžinti. O privatizavus, kelio atgal nebebūtų. Kas dabar gali pasakyt, kaip privatizavimas atsilieptų šilumos kainai?

- Kai kurios savivaldybės įmonės teikia socialines paslaugas. Jei į jų valdymą ateitų privatininkai, ar neiškiltų pavojus, kad tokių paslaugų nebeliktų?

- Savaime aišku, privatininkų pagrindinis tikslas visada būna gauti pelną. Tačiau kartais tas pelno siekimas yra ribojamas įstatymų. Pavyzdžiui, šilumos tinklų paslaugų kaina yra reguliuojama, todėl vietos laisvoms interpretacijoms nebūtų daug. Nepaisant to, rizikų būtų įvairių. Juk iš istorijos žinome, kad net ir valstybės mastu privatizavimų būta įvairių, būta ir itin nesėkmingų.

- R.Šimašius ir P.Poderskis kalba, kad savivaldybė kontrolinius akcijų paketus pasiliktų...

- Taip, sako, kad pasiliks 51 procentą. Bet, matote, kaip su tais procentais būna. Privatininkas bet kokiu atveju sieks priiminėti sprendimus, nes turėti akcijų paketą, už jį daug sumokėjus, ir nepriiminėti sprendimų - neapsimoka. Tada einama kitu keliu: bandoma „prisijaukinti“ kokį nors valdybos narį ir tada privatininkas su 49 proc. akcijų gali daryti tą patį, ką galėtų daryti su 75 proc. Tokie gudravimai būna nereti ir dominavimas perimamas.

- Pavyzdžiui, dabar sostinė viešojo transporto įmonę valdo pati, tačiau organizuoti dalį maršrutų yra pavedusi privatininkams. Jei šie teiks nekokybiškas paslaugas (pavyzdžiui, autobusai nuolat vėluos), sutartį būtų galima nutraukti. O privatizavimas jau yra iš esmės neatšaukiamas reikalas.

- Būtent. Be to, noriu atkreipti dėmesį, kad kai kurie maršrutai yra nuostolingi, tačiau reikalingi, kad dalis žmonių nebūtų atkirsti. Verslas gali paskaičiuoti, kad neapsimoka, ir tų maršrutų atsisakys. Arba pareikalaus iš savivaldybės milžiniškų dotacijų.

Reikia viską gerai apgalvoti, manau, nei P.Poderskis, nei R.Šimašius dar neturi detalių paskaičiavimų. Nes, jei turi, bet nepasidalina su tarybos nariais, tai jau yra ne tik negražu, bet ir neperspektyvu.

- Pateikiamas argumentas, kad privatus verslas geriau tvarkytųsi. Ar tai nėra pripažinimas, kad savivaldybė prastai tvarkosi?

- Nebūtinai geriau tvarkytųsi. Nuo ko pirmą kadenciją pradėjo R.Šimašius? Pradėjo nuo šūkio, kad įmonės turi būti savarankiškos ir nepriklausomos. Tada atsirado neva nepriklausomi valdybos nariai. Štai į „Vilniaus vandenis“ atėjo toks Darius Nedzinskas ir dar keli asmenys, tarpusavyje susiję verslo ryšiais. Kokia čia nepriklausoma valdyba? Privatizavo „Vilniaus vandenų“ pastatą už labai keistą kainą, manyčiau, neblogai uždirbo ir atsistatydino. Naujoji mero valdymo metodika patyrė fiasko ir jis grįžo prie senosios metodikos. Tačiau pastatas jau parduotas. O prokuratūra atsisakė tirti šį atvejį, nes esą tam reikia tarybos bei mero kreipimosi. Tačiau negi jie patys save skųs prokuratūrai? Juokinga.

- Kai kurių Europos valstybių sostinės bei kiti miestai jau buvo nuėję savivaldybės įmonių privatizavimo keliu, tačiau pamatę, kad sprendimas nepasiteisino, bandė akcijas išpirkti. Talinas, beje, iki šiol savo vandentvarkos įmonę yra iš dalies privatizavęs. Pasekmė - ten vanduo yra daugiau nei dukart brangesnis nei Vilniuje.

- Neatmeskime, kad to paties sulauksime ir mes. Kaip jau sakiau, pirma, reikia „kelis kartus pamatuoti ir tik tada kirpti“. Nes galime sulaukti, kad iš dalies privatizuotos įmonės bus restruktūrizuojamos, atskiriant pelningą dalį nuo nepelningos ir t.t. Verslas niekada nedirbs į nuostolį.