Prezidento Valdo Adamkaus laikais Lietuvos užsienio politika vienoje pusėje baigdavosi ties Ukraina bei Gruzija, kitoje - ties Jungtinėmis Valstijomis. Dabar, prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo metu, vyrauja viena kryptis - Briuselis. Tik su kaimynais jokios užsienio politikos. Bet mums juk reikia ir reikės gyventi su jais.
Vakar apie tai diskutuota naujienų agentūroje ELTA prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo.
„Istorijos ratas sukasi pagal savo logiką. Norint išlaikyti Lietuvos valstybę, reikia realiai žiūrėti į įvykius“, - akcentavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas Paulauskas.
Jis pastebėjo, kad Lietuvoje dažnai į Vakarus žiūrima kaip į vientisą regioną, nesuprantant, kad ten yra savų nesutarimų ir kad tas regionas gali skilti. Be to, pasak R.Paulausko, Lietuvos užsienio politikoje trūksta supratimo, kad net ir nesant didele valstybe galima būti išdidiems, elitas per dažnai tarnauja tik JAV interesams.
„Mes nerandame padoraus buvimo tų didžiųjų sostinių akivaizdoje. Mes per daug bučiuojame rankutes tai vieniems, tai kitiems. Tokio solidaus suvokimo, kad nesame labai stambūs ir įtakingi, bet kad galime būti ir nesant stambiam padorioje situacijoje, šito aš nematau per pastaruosius 20 metų“, - sakė jis.
R.Paulausko požiūriu, Lietuva turėtų atitolti nuo JAV: ji dažnai reiškia nuomonę, palankią būtent šiai valstybei, JAV nori išlaikyti Lietuvą savo įtakos zonoje, būtent taip elgiasi ir dabartinis Lietuvos elitas.
„Lietuvos elgesys šią dieną yra tarnavimas tam vieninteliam pretendentui į pasaulio galybę. Mes visada teikiame prioritetą tik JAV. Būdami ES nariai, kada atsiranda interesų konfliktas tarp senųjų šalių ir ES šalių, paremiame JAV“, - kalbėjo R.Paulauskas.
Jis pridūrė, kad Lietuva, taip pat skatinama JAV, be reikalo konfrontuoja su Baltarusija, kurioje nėra nieko labai bloga: pasak jo, A.Lukašenka yra veiksnys, kuris saugo Lietuvą nuo per didelio Lenkijos įsigalėjimo regione. Taip pat jis kritikavo Lietuvos reikštą paramą Ukrainai, teigdamas, kad V.Adamkus, aktyviai palaikydamas „oranžinę“ revoliuciją, nelabai suprato, ką daro, ir realiai tarnavo JAV interesams.
Kitas Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Vytenis Povilas Andriukaitis mano, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetas turi būti siekis tapti tarpininke tarp JAV, Europos Sąjungos ir Rusijos skatinant jų tarpusavio bendradarbiavimą ir padedant siekti bendrų interesų.
„Tiek suomiai, tiek šveicarai, tiek švedai, tiek danai - visi jie puikiai supranta, kad kuo daugiau pas juos susipina interesų ir kuo geriau jie sugeba tuos interesus pristatyti, tuo daugiau ir tuo stipresni jie tampa. Tie, kurie žino, kad yra negatyvios ir pozityvios priklausomybės, tie žino, kad reikia išnaudoti pozityvias priklausomybes ir vengti negatyvių. Lietuva, būdama ES ir NATO, turi visus šansus tapti puikiausia vieta Rusijos ir NATO, Rusijos ir ES bendradarbiavimui. Kas kliudo išnaudoti fantastiškus svertus - naftos, tranzito, geležinkelių, dujų, elektros energijos?“ - klausė V.P.Andriukaitis.
Iki šiol, pasak V.Andriukaičio, Lietuva nepriklausomybės laikotarpiu darė daug geostrateginio pobūdžio klaidų. Pasak jo, Šiaurės pusrutulyje, euroatlantinėje civilizacijoje, yra penkios itin svarbios valstybės - JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Rusija, kurios daro įtaką pasauliui, ir Lietuva turi bendradarbiauti su jomis visomis.
„Man visiškai nesuprantama liga, kuria sergame, kai manome, kad yra kažkokios dvi Europos - Rytų ir Vakarų. Netiesa. Europa yra vieninga. Eurazijos kontinentas yra vieningas. Europa kvėpuoja dviem plaučiais - Rytų ir Vakarų plaučiais. Krikščionija, ir Rytų, ir Vakarų, yra ta pati krikščionija“, - sakė V.P.Andriukaitis.
Abu konferencijos dalyviai sutiko, kad daugiapolis pasaulis Lietuvai yra daug naudingesnis negu vienapolis, kuriame dominuoja tik JAV.
Visą diskusijos tekstą "Respublikoje" skaitykite kitą savaitę
