„Ar pilietišką požiūrį turintys žmonės mūsų valstybėje turi būti teisiami?“

Diskusijos vaizdo įrašą žiūrėkite čia

G.JAKAVONIS: Ar galėjote kada patikėti, dabartinės Lietuvos kūrėjai, kad dėl savo pilietinio požiūrio atsidursite teismo salėje, būsite teisiami?

B.GENZELIS: Pradėsiu tuo, ką šiandien teisme sakiau. Gegužės 7 dieną vyko pirmasis teismo posėdis, gegužės 8 dieną internetinėje spaudoje atsirado komentarų. Yra toks Jurijus Subotinas, buvęs „Jedinstvo“  veikėjas. Jis rašo: pagaliau atėjo laikas, kad sąjūdininkai gaus pagal nuopelnus, ko nesugebėjo ana, iki Nepriklausomybės buvusi, sukiužusi tarybinė vyriausybė. Pagaliau sulauks atpildo.

R.OZOLAS: Tardamas paskutinį savo žodį, sakiau: nė blogiausiame sapne nesapnavau, jog teks šiandien stovėti teisme ir teisintis, kad surengėme laisvo žodžio viešą pokalbį.

Iš tiesų Sąjūdžio meto žmonėms tai sunkiai suvokiama. Tarybiniais metais užteko iškvietimo pas prokurorą, parašyti pasiaiškinimus ir pasikalbėti, o dabar pagal visas procedūras: pasiaiškinimas, teismas, nagrinėjimas. Įvyko trys posėdžiai, bet byla dar nebaigta, sprendimas bus skelbiamas tik birželio 29 dieną.

Šįkart buvo reikalauta, kad parodymus duotų aukščiausi pareigūnai. Ir išaiškėjo, kad tie savivaldybės pareigūnai nelabai nutuokia apie teisę ir apskritai apie įstatymus, dėl to turbūt gali vartyti juos ir į vieną, ir į kitą pusę.

Teisme paaiškėjo, kad jie daugiau girdi politinius šnabždesius ar nurodymus, nei skaito, kas parašyta. Žodžiu, šio mūsų proceso metu išryškėjo, kad politinė valia yra aukščiau įstatymo. Todėl mes manome, kad mūsų procesas yra principinis. Kaip sakoma, dažniausiai ant banano žievės paslystama. Tai šiuo atveju, matyt, taip ir buvo. Įsivaizduoju, kad  žmonės, kurie pradėjo šį procesą, dabar su dantimis išgraužtų, kad nebūtų padarę tokios nesąmonės. Nes jų piktybiško veikimo galimybės po šio proceso tikrai bus gerokai sumažėjusios. Ne viskas, žinoma, bus išmėžta, bet labai aiškiai nurodyta jų pražangos riba. Kur jie prasilenkia su tuo, kas jiems leista.

Dar viena labai svarbi aplinkybė - mes sugebėjome parodyti, kad ne leidimas turi būti tokį mitingą rengti, o susitarimas, padedant pareigūnams, padedant policijai. Mes turime žodžio laisvę, žodžio teisę ir valdininkai privalo prie mūsų taikytis, su mumis susitarti, o ne diktuoti savo sąlygas. Šis momentas Lietuvoje, man atrodo, dar nebuvo akcentuotas ir aš džiaugiuosi, kad tai mums pavyko padaryti. 

A.MEDALINSKAS: Man teko būti atsakingam už visų Sąjūdžio mitingų, akcijų organizavimą. Tai galiu pasakyti, kad tokio požiūrio, su kokiu mes susidūrėme organizuodami šį renginį, Sąjūdžio metais nebuvo. Tokio trukdymo, informacijos slėpimo, melavimo arba tokios nekompetencijos. Reikia pasakyti, kad tyčiojamasi iš Lietuvos žmonių įgyvendinant konstitucinę teisę, susirinkimų laisvę.

Taip yra buvę ir anksčiau. Pavyzdžiui, profsąjungoms, atsimenu, buvo pasiūlyta mitinguoti laukuose. Ir valdininkai jautėsi padėties viešpačiais. Jiems atrodo, kad jie gali nuspręsti: eikite ten, eikite ten arba dar geriau - iš viso eikite kur nors toliau. Dėl to reikia pasakyti, kad šiuo atveju nėra taip, kad Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, signatarai nori išskirtinių teisių. Mes tik norime įgyvendinti tą teisę, kuria tikėjome Sąjūdžio metais. Norime, kad tą teisę - konstitucinę teisę į susirinkimų laisvę ir į laisvo žodžio reiškimą - turėtų visi.

Iš tikrųjų mes padarėme viską, kaip reikalauja Konstitucijos įstatymas. Todėl šiandien sakėme, kad nesuprantame, kuo esame kaltinami. Galbūt kiti pavėluoja pateikti paraišką, dar ką nors. Bet mes paraišką pateikėme prieš dvi savaites. Atsakymą jie privalėjo duoti per penkias dienas, tačiau vilkino sprendimo priėmimą, pakeitė mitingo laiką ir vietą, pasiūlė rinktis aikštelėje, kurioje neįmanoma laikytis visų saugumo normų. Jie pasiuntė žmones į purvyną, pažemindami tų, kurie ateina į tokius renginius, orumą ir savigarbą. Parodydami, kad jiems tokie renginiai visai nesvarbūs. Ir jie neatliko iki galo savo pareigos bendradarbiauti su mitingo rengėjais.

O mes viską padarėme iki galo. Štai dėl to mes kėlėme klausimą: ką jūs, savivaldybės ar policijos pareigūnai, darote tose komisijose, kurios priima sprendimus? Ar jūs atliekate savo pareigą? Ar jūs nepiktnaudžiaujate tarnyba? Ar jūs nedarote kliūčių įgyvendinti konstitucinę teisę? Ir labai tikiuosi, kad į šiuos klausimus bus rimtai atsakyta, kad baigtųsi ši savivalė, kurios, reikia pripažinti, netrūko.

Tai buvo taikus mitingas, akcija ir patys policijos pareigūnai pripažino, kad ji praėjo labai gražiai, labai ramiai, kaip ir visos kitos akcijos. Ir nebuvo jokios grėsmės.

G.JAKAVONIS: Vis dėlto, jeigu buvo koks formalus pažeidimas, prisikabinti gali prie bet ko. Mitinguotojai susirinko valanda anksčiau, jų atėjo daugiau. Bet yra paprasčiausia sąvoka - proto kriterijus. Ar kas nors apskritai buvo pažeista?
           
B.GENZELIS: Norėčiau atkreipti dėmesį į kitą problemą. Pas mus, Lietuvoje, vyksta valstybės erozija. Virtimas dalinėmis kunigaikštystėmis. Mes turime unikalią valstybę. Kai vidaus reikalų ministras neklauso premjero, o prezidentė palaiko vidaus reikalų ministrą.

Grįžkime prie mitingų. Yra Seimo teritorija, yra tam tikri įstatymai. Mes kreipėmės į Seimo vadovybę. Seimo vadovybė raštiškai sutiko, kad šioje teritorijoje, tą valandą būtų rengiama akcija. Ji ir teismui tai raštiškai patvirtino. Savivaldybė mus nukreipė į kitą Seimo teritoriją, net neprašydama Seimo sutikimo. Kaip vidaus reikalų ministras visai nesiskaito su premjeru, taip ir  Seimo vadovybė yra sau, meras - sau. Nežinau, kieno čia užsakymas, nemanau, kad eiliniai veikėjai tai sugalvojo.

G.JAKAVONIS: Savivaldybės „bachūriukai“. 

B.GENZELIS: Abejoju, kad čia jų iniciatyva. Kaip jie sakė teisme, Seimas jiems nieko nereiškia, nes jie vadovaujasi įstatymais. Teisėjui paklausus, kokiais įstatymais vadovavosi, savivaldybės pareigūnas atsakė neprisimenąs. Jūs įsivaizduojate, kokioje situacijoje mes atsidūrėme?

Įstatymai labai aiškiai pasako, jeigu mums neduoda leidimo mitingui, turi mus apie tai informuoti. Davė leidimą rengti akciją kitoje vietoje, kur mes neprašėme. Vadinasi, jie patys pažeidė įstatymą. Mums mėgino įpiršti mitingą, kurio mes neprašėme. Ir dar, svarbiausia, mūsų apie tai net neinformavo. Policijos komisaras Kęstutis Lančinskas žurnalistams pareiškė, kad rytoj mitingas vyks ten ir ten, o jie imsis pareigų. Net autoritarinėje valstybėje tokie dalykai negalimi. Paskutinę dieną pasako, kad mitingas vyks kitur, o mes nieko nežinome. Čia norima parodyti, kad pas mus neveikia jokie įstatymai. Koks nors savivaldybės valdininkėlis ką nori, tą daro. Matome absoliučią savivalę. Tai gresia valstybės griūtimi. 

R.OZOLAS: Teismo procesas, aš jį vadinu signatarų teismo procesu, gana aiškiai parodė, kad Lietuvoje politinė valia dominuoja prieš juridinę valią. Be jokios abejonės, iš to galima padaryti išvadą, čia ši politinė veiksena mitingą organizuojant taip, kad mes galėtume būti teisiami, šiek tiek užtamsinta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos eisenos per prospektą. Atseit savivaldybė rūpinosi, kad nesusidurtų du mitingai. Eisena ir mitingas. Atseit gerą valią rodė. Bet tas geros valios rodymas yra taip grubiai sukonstruotas, kai labai aiškiai panagrinėji, matai, kad tie du renginiai niekaip negalėjo susidurti, nes praėjo dvi valandos, kai jau paskutinis lenkas buvo nuėjęs iki Vyriausybės.

Taigi kas nori gali sakyti, kad čia buvo politinė problema. Politinė problema buvo kur kas didesnė. Tai, ką darė vėliau policijos ir savivaldybės žmonės, imdamiesi konkrečių kaltinimų mums už nesamus pažeidimus, štai kur buvo tikrasis politinės valios veikimo laukas. Ir kai pasižiūri ten, ryškėja, kad tie pareigūnai, kurie kėlė mums bylą, niekaip negalėjo patys nuspręsti šių dalykų. Klausimas, kas davė nurodymą.

A.MEDALINSKAS: Šito atsakymo mes negavome.

R.OZOLAS: Šito atsakymo nėra. Žinoma, galima sakyti, kad tai ne teismo kompetencija. Galima sakyti, kad tai mūsų pačių tolesnių tyrimų reikalas. Jeigu mums suteiks galimybę panagrinėti šią bylą ir išdėlioti įvykius taip, kaip byloje konstatuota, tuomet galima būtų prieiti labai konkretų tašką, kur jau buvo skambutis iš kažkur aukščiau ir visi pradėjo veikti kita linkme. Mūsų kaltinimo linkme.

G.JAKAVONIS: Kur buvo mūsų kaltė, kad praleisti tokie dalykai, kurie dabar vyksta Lietuvoje?

B.GENZELIS: Aš nematau mūsų kaltės. Priklausau tiems, kurie nuo pat pradžių dalyvavo rengiant Konstituciją. Tačiau dabar, mano supratimu, vyksta kitas procesas, kai pataisomis bandoma Konstituciją bjauroti.

 Sakysime, dabar kalbama apie ypatingąjį prokurorą. 2003 metais buvo papildytas Konstitucijos straipsnis, kad prokuroras yra nepriklausomas, jį skiria prezidentas Seimo pritarimu, tačiau net nenumatyta, kaip jis turi būti atleidžiamas. Kad teismai nepriklausomi, tai vienas dalykas, tačiau kad prokuroras būtų nepriklausomas, tai unikalu. Bandžiau pasižiūrėti, ar yra kita tokia valstybė. Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje tokių dalykų nėra.

Pas mus prokuroras niekam neatsakingas, priima kvailiausią sprendimą ir tai nekelia grėsmės jo karjerai. Net žemesnis prokuroras už savo veiksmus beveik neatsiskaito aukštesniam prokurorui. Neįsivaizduoju, ar toks prokuratūros įstatymas - bepročių darbas, ar priimtas specialiai tiems, kuriems reikėjo pakirsti valstybės pamatus.

Viskas daroma tam, kad valstybėje vyrautų absoliuti savivalė. Štai Valstybės saugumo departamentas irgi yra virš visko, nepavaldus niekam. Formaliai pavaldus prezidentei, tačiau irgi tik sąlygiškai. Estijoje tai Vidaus reikalų ministerijos padalinys, kitur - vyriausybės struktūra. O mes kuriame represines struktūras, kurios prieš nieką neatsakingos. Prieš įstatymus taip pat.

Tai yra Seimo kvalifikacijos problema ir tą Seimą renkančios tautos problema. Nežinau, koks kitas bus Seimas, bet, drįstu sakyti, tokio nekvalifikuoto Seimo kaip dabar dar nebuvo.

G.JAKAVONIS: Paminėjote, kad jūsų akcijos tęsis.

A.MEDALINSKAS: Akcija - tai labai normali piliečių veiklos forma, kai valdžia nesileidžia su piliečiais į dialogą. Bet, be jokios abejonės, jeigu mes kalbame apie judėjimą už teisingumą, tai nėra vien viešų akcijų, mitingų, demonstracijų kelias. Tai yra taip pat konstruktyvus darbas, dialogas su valdžios atstovais. Ar tas dialogas kritiškas, ar palaikantis, priklauso nuo valdžios veiksmų. Tai yra darbas su žmonėmis visoje Lietuvoje, jie buriasi į savo grupes, jie irgi organizuoja tuos renginius. Bet akivaizdu, kad visur turi būti sudėlioti taškai pagal įstatymus, pagal Konstituciją.

Jūs klausėte, koks čia blogas įstatymas buvo priimtas. Galiu pasakyti, kas mums įstatyme dabar atrodo vienas iš kebliausių dalykų: tai, kad iš žmonių atimtos aikštės. Visai neseniai padaryta pataisa, kad žmonės gali rinktis tik 75 metrai nuo valdžios įstaigų. Pažiūrėkime į aikštes, kurios yra prie Seimo, prie Prezidento institucijos, prie Vyriausybės, prie visų kitų valdžios įstaigų. Vadinasi, visur žmonėms paliekama susirinkti vos ne gatvėje. Tai jeigu rinksimės gatvėje, tada policija sakys, kad kenkiame ir trukdome viešajam eismui. Vadinasi, vėl pažeisime taisykles. Tai koks čia absurdas, kad valstybė per 75 metrus, ar, sakyčiau, per patrankos šūvį laiko žmones nuo valdžios įstaigų.

Kita vertus, noriu atkreipti dėmesį į labai svarbų dalyką. Mes nepažeidėme nei Konstitucijos, nei jokios įstatymo detalės, nes mes absoliučiai viską darėme pagal įstatymus. Jeigu kalbėtume apie spontaniškas akcijas, ten yra kita tvarka ir kitos taisyklės, iš tikrųjų labai trumpas laikas informuoti. Tačiau kalbant apie mitingų taisykles, mes padarėme viską, kaip reikalauja Konstitucija ir įstatymas. Dėl to sakome - mes esame nekalti. Tai nėra išskirtinių teisių ieškojimas Sąjūdžio pradininkams, žmonėms, kurie padėjo pagrindą keliui į Nepriklausomybę. Bet tai yra tiesiog pasakymas: valdžios ir policijos atstovai, elkitės taip su visais Lietuvos žmonėmis, kurie norės pareikšti savo žodį.

G.JAKAVONIS: Pabūsiu tokiu blogiuku, kuris provokuoja, viešojoje erdvėje sakydamas: o jie ruošėsi rinkimams į Seimą. Tas eilinis policininkas, kuris, įsivaizduoju, jus sulaikė, surašė protokolą, jis vis dėlto vykdė savo pareigą ir tą, ką liepė jo viršininkas. Jeigu jis to nedarys, išlėks iš darbo. 

B.GENZELIS: Mes buvome tribūnoje kartu su Nijole Sadūnaite ir vėliau, kai ėjome pro policijos užkardą, policininkai sakė: „Labai ačiū, jūs labai gerai šnekėjote. Mes irgi jūsų įdėmiai klausėmės“. Eiliniai policininkai mus taip vertina.

Čia yra kitas dalykas. Pavyzdžiui, tas apskrities policijos komisaras, mano duomenimis, yra išprašytas iš diplomatinės tarnybos už nelabai gražius darbelius. Paskui jam draugai surado naują tarnystę policijoje. Na, reikia atitarnauti tiems draugams...

Generalinio prokuroro biografija irgi labai įdomi. Jis baigęs Kauno politechnikos institutą, elektrikas, dirbo savo darbą. Nepriklausomybės laikais jo įmonė Akmenėje bankrutavo. Reikėjo darbo ieškoti. Rado - autoinspektoriaus. Paskui pradėjo mokytis Policijos akademijoje, teisę ir pan. Vadinasi, žmogus ne iš pašaukimo. Teisininkas turi būti iš pašaukimo. O čia reikėjo darbo...

G.JAKAVONIS: Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna.

B.GENZELIS: Dabar pas mus kiekvienas bedarbis gali tapti generaliniu prokuroru. Tai problema.

Aš atskiriu profesionalius policininkus, prokurorus, kurie atėję iš teisininkų, ir tuos, kurie kažkokiais būdais įgijo diplomus ir politikų valia atsidūrė aukščiausiuose postuose. 

A.MEDALINSKAS: Dar daugiau reikia pasakyti. Apie Vilniaus apskrities policijos vadovą yra daugiau įdomių faktų. Tai yra tipiško valdžios žmogaus pavyzdys, arba, kaip dar vadinama, valstybininkų grupei priklausančio žmogaus. Tas pareigūnas kadaise buvo kandidatas ir į VSD vadus - į VSD vadus, ne kur nors kitur, - ir į STT vadus, bet kažkurią akimirką kažkas užkliuvo ir jis nebuvo pasiūlytas. Manau, kad kai kurie eiliniai pareigūnai tapo sraigteliais šioje mašinoje, galėjo būti ir tam tikro politinio žaidimo. Mūsų mitinge ketinta kalbėti apie tą FNTT istoriją, kurioje vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis buvo, anot D.Grybauskaitės, „ne prie ko“. Bet „prie ko“ buvo R.Palaičio pavaduotojas, viceministras, kuris ir buvo vienas iš siūliusiųjų K.Lančinską į minėtąsias pareigas.

Kitas dalykas, dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, kuri Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dirba koalicijoje su Artūru Zuoku. Administracijos direktoriaus pavaduotoja yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narė. Kitas mitingas tą dieną buvo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos. Atsižvelgiant į šiuos dalykus, galima manyti, kad mums buvo sąmoningai daromos kliūtys.

Mes, judėjimas „Už teisingumą“, esame prieš korupciją. Akivaizdu, jog pats sostinės vadovas puikiai supranta, kad jeigu procesas prieš korupciją pasieks labai didelį mastą, tai gali būti ir jam nebesaldu. Visų pirma viena iš pagrindinių problemų, su kuria mes čia susidūrėme, buvo ta, kad valdžioje esantys žmonės, tiek sostinės valdžioje, tiek galbūt ir šalies mastu, išsigando, kad tas judėjimas už teisingumą, noras, kad kuo mažiau būtų tokių korumpuotų pareigūnų, gali plėstis. Gali įgauti mastą. Ir neatsitiktinai, likus dienai iki šio mitingo, tas pats K.Lančinskas spaudoje pareiškė: „Šitas mitingas yra neteisėtas“. O kadangi mitingas „neteisėtas, nesankcionuotas“, tai paklaustas, ar gali imtis priemonių, pasakė: „Taip“. Pasakė: „Mes tikriausiai nemušime“. Pagąsdino. Kiek žmonių tai suprato tiesiogiai, prisimindami sausio 16-osios įvykių pamokas. Turiu omenyje ne Sausio 13-ąją, o sausio 16-ąją, tas gumines kulkas, ašarines dujas ir visa kita. Lietuvoje baimės įšalas yra didžiulis.

Kai mes ėjome į šį teismą, ne vienas žmogus sakė: sumokėkite tą baudą, čia bauda nedidelė, jūsų nelies, jūs - sąjūdininkai, signatarai. Simbolinę baudą paskirs ir viskas. Mums klausimas buvo kitas. Tai principinis reikalas. Juk Sąjūdžio metais norėjome matyti ne tik nepriklausomą valstybę, bet teisinę demokratinę valstybę. O čia yra vienas iš aspektų, kai griaunamas konstitucinis ir demokratinis valstybės pamatas. Nors tas pamatas dabar pakiužęs, visi tai mato. 

G.JAKAVONIS: Kalbant apie mitingų supriešinimą, galiu pateikti dar vieną pavyzdį. Tai jau tampa sistema. Kovo 11-osios patriotų eitynės ir tą pačią dieną toje pačioje vietoje leistos Tolerantiško jaunimo asociacijos eitynės.  

A.MEDALINSKAS: Taip, tas sumušimas kaktomis potencialus, jis galimas. Prisiminkime, kas vyko kovo 17-ą dieną. Manau, kad net padorus lenkas turėtų suvokti, kad tokią dieną tokių akcijų negalima rengti. Negalima marširuoti Gedimino prospektu su lenkiškomis vėliavomis. Tai yra ultimatumo dėl Vilniaus diena. Jie puikiai supranta, kokia tai istorinė diena. Nežinau, ar rugsėjo 1-ąją Lenkija įsileistų, pavyzdžiui, Varšuvoje, kokią vokiečių draugišką akciją su vokiečių vėliavomis. 

G.JAKAVONIS: Šiandien Lietuvos Vyriausybė - Gineso rekordininkė pagal tai, kiek ministrų yra ne savo srities specialistai. Visi vadybininkai. Šiaip jau prekybos centruose vadybininkais vadinami pardavėjai. Ar čia irgi ne Lietuvos fenomenas?

B.GENZELIS: Pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris.

A.MEDALINSKAS: Kancleris irgi. Visa Sveikatos apsaugos ministerija yra ne specialistai.  

B.GENZELIS: Kas yra kancleris? Pirmiausia buvo toks Sąjūdžio berniukas, baigęs darbelius pedagoginiame. Jis išaugo iš darbelių ir fizinio lavinimo mokytojo. Būna, kad vyrai, kurių mokyklose dirba ne tiek daug, tampa mokyklų direktoriais. Bet mokyklos direktorių skirti Sveikatos apsaugos ministerijos aukščiausiu pareigūnu... Tarkime, ministras gali būti ne specialistas, bet jo pavaduotojai irgi yra ne specialistai.

A.MEDALINSKAS: Bet jis yra Gedimino prospekto mylėtojų draugijos narys. A.Zuokas, S.Šriūbėnas...

B.GENZELIS: Kompetencija visai nesvarbu. Svarbu, kad būtų tavo draugas ir tavo partijai priklausytų.

Nežinau Gineso knygos rekordų, bet Lietuvoje Vyriausybė itin nekompetentinga.

G.JAKAVONIS: Tai ką daryti?

B.GENZELIS: Čia kaip tik rinkimuose reikia žmonėms galvoti. 

G.JAKAVONIS: Už ką siūlote balsuoti?

B.GENZELIS: Aš už nieką nesiūlau. Kai kuriose partijose nematau ne tiek kompetentingų žmonių, kiek tokių, kuriems rūpėtų Lietuvos interesai. Tačiau kai kuriose tokių žmonių visgi yra. Beje, jeigu kam rūpi Lietuvos valstybė, tai pasiskaitykite liberalų programą - ten Lietuvos valstybė neegzistuoja. 

G.JAKAVONIS: Vienoje diskusijoje buvo išsakyta įdomi mintis: kurioje valstybėje leidžiama, kad liberalai vadovautų švietimo ir kultūros ministerijoms? Tai kosmopolitai, kurie sugriauna visą sistemą. O pas mus Lietuvoje tai daroma.

B.GENZELIS: Tarp klasikinių liberalų ir lietuviškų liberalų matau principinį skirtumą.

G.JAKAVONIS: Atvirai pasakius, nelabai. 

B.GENZELIS: Aš matau. 

A.MEDALINSKAS: Švietimo ir mokslo ministerija - dar ne dugnas. Jeigu po kitų rinkimų taip klostysis, kaip rodo apklausos, gali būti, kad švietimui vadovaus Lenkų rinkimų akcijos ministras. Tada jau gali būti ir dugnas. Ir gal tai gali priversti žmones pagalvoti: reikia bet kokiu atveju ateiti į rinkimus, kad taip nebūtų.

G.JAKAVONIS: Jūs dabar grįžtate kaip politikai, nematote kito kelio Lietuvoje, kitos išeities iš esamos situacijos?

B.GENZELIS: Apsaugok Dieve, aš negrįžtu į politiką. Aš priklausau tiems veikėjams, kurie turi galimybę kiek įmanoma formuoti viešąją nuomonę. Siūlyčiau per rinkimus nebalsuoti  už tą partiją, kuri vadovaujasi Dešimčia Dievo įsakymų, bet jokios programos nepateikia. Nors jei ir pateikia, tai nereiškia, kad jos laikysis. Kaip A.M.Brazauskas sakė, prisimenate tą garsiąją frazę: nesvarbu, ką žadėjome prieš rinkimus, paskui jau nepriminkite mums. Bet jeigu jokios programos nėra, sakysime, kaip liberalai, kalėjimų vos nesuspėjo privatizuoti. R.Šimašius agitavo privatizuoti. Įsivaizduokite, Daktaras ar Vertelka sėdi nuosavame kalėjime.

A.MEDALINSKAS: Nenorėčiau, kad politikai išeitų į gatves. Aišku, prieš rinkimus to gali neišvengti. Gali būti noras dalyvauti aikštės renginiuose, gatvės renginiuose, būti matomiems. Bet visuomeninė veikla turi labai daug galimų formų. Galiu pasakyti, mes jas visas suplanuojame. Mokslų akademijos salėje buvo diskusijos visuomenei svarbiais klausimais. Vyko diskusija „Piliečiai, tauta, valstybė“. Lietuvių kalbos institute mes kalbėjome apie teisėsaugą, kvietėme teisėsaugos institucijų darbuotojų. Turime bendrų darbų su Parlamentu, vyksta visuomeniniai parlamentiniai klausymai. Steigiamos visuomeninės komisijos. Viena - dėl Garliavos įvykių. Dabar planuojame, kad įsisteigtų visuomeninė antikorupcinė komisija, kalbant apie aukštų pareigūnų korupciją.

Gatvė, aikštė turėtų būti tik kraštutinė forma, bet net ir esant tai kraštutinei formai, kai jau visos kitos išnaudotos, turėtų būti suvokimas, kad Konstitucijos ir įstatymų reikia laikytis. Mes, organizuodami savo renginius, visą laiką laikėmės Konstitucijos ir įstatymų.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Žalgiris"