Artėjant rugsėjui, uždaromos mokyklos

Nuo 2011 m. Lietuvoje uždaryta per 200 mokymo įstaigų. Ne pirmus metus vykdoma mokyklų tinklo pertvarka įgyvendinama arba uždarant mokyklas, arba jas apjungiant. Abu šie metodai turi siekti šių pagrindinių tikslų: gerinti ugdymo kokybę, mažinti neefektyvų finansavimą, užtikrinti prieinamumą. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateikiamas rekomendacijas, mokyklos uždarymą reikėtų svarstyti, kai pradinėje mokykloje ar progimnazijoje mokosi mažiau nei 32 mokiniai, pagrindinėje mokykloje (5-10 klasėse) - 48 mokiniai, gimnazijoje (I-IV gimnazijos klasėse) - 40 mokinių. Tačiau už pertvarkos įgyvendinimą praktikoje atsakingi merai tikina pasigendantys strateginio mąstymo.

Švietimas - ne verslas

„Valstybėje daug kas neapsimoka. Tačiau žiūrėti tik ekonomiškai yra trumparegiška. Pirmiausia turime nuspręsti, ko mes siekiame. Jeigu siekiame tik uždarinėti mokyklas, darykime tai ir neinkškime dėl prastų rezultatų. Savaime suprantama, kad rezultatai gali būti pasiekiami ir nedidelėje kaimo mokykloje. Bet jeigu mažėjant vaikų, mažinamas finansavimas, o paskui kaltinama, kad nepasiekiami rezultatai... Niekad negausi to paties efekto mažindamas finansavimą“, - „Vakaro žinioms“ sakė Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis.

Jis sako matantis, kad viešai formuojama neteisinga nuomonė apie švietimo finansavimą: „Laisvos rinkos ekspertai mėgdavo sakyti, kad švietimo lėšas mes išleidžiame per kaminą. Tačiau tai yra manipuliacija ir netiesa. Niekada iš ministerijos skiriamų pinigų nebuvo išlaikomos mokyklų patalpos, mokama už elektrą, šildymą, vandenį, aplinkos tvarkymą ar mokinių maitinimą. Tai visada buvo organizuojama išskirtinai savivaldybės lėšomis. Tad savivaldybė pati prisiima riziką išlaikyti pastatus, o ministerija finansuoja ugdymo procesą. Didžiausias iššūkis mums - išlaidos valdymui. Nors mokinių mažėja, mokyklų uždaryta jau nemažai, todėl dabar stengiamės kai kurias mokyklas paversti kitų mokyklų skyriais, vieną vadovą skiriame dirbti keliose mokyklose.“

Šakių meras įsitikinęs, kad mokyklų tinklo optimizavime svarbų vaidmenį vaidina ir bendruomenė, kuri turėtų atsakingai žiūrėti į priimamus sprendimus. Meras pasakoja, kad savivaldybėje yra buvęs atvejis, kai, bendruomenės prašyta neuždaryti mokyklos, ji galiausiai tapo nereikalinga ir patiems gyventojams. „Prieš kelerius metus savivaldybės plane buvo numatyta uždaryti vieną mokyklą. Buvęs meras nuvyko į susitikimą su bendruomene, o grįžęs sprendimą uždaryti atidėjo. Buvo investuoti pinigai mokykloje įrengti papildomus tualetus, sutaisyti laiptus, aptverti teritoriją. Deja, vasaros metu bendruomenėje įvyko konfliktas, tėvai, kerštaudami mokytojai, vaikus perkėlė į kitą mokyklą ir rugsėjo 1-ąją nebuvo ką ugdyti. Tai buvo didelis akibrokštas visiems“, - sakė meras. Buvusių mokyklų pastatai, pasak E.Pilypaičio, bandomi privatizuoti, deja, ne visuomet yra patrauklūs verslui.

Uždarė ir savo mokyklą

Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras „Vakaro žinioms“ prisipažino neseniai skaudančia širdimi uždaręs mokyklą, kurią pats yra baigęs. Rajone esama atvejų, kai mokinių yra mažiau nei mokykloje dirbančio personalo.

„Esu nusiteikęs skeptiškai prieš jungtines klases. Todėl kai klasėje lieka 1-2 vaikai, patys bandome įtikinti tėvus, kad geresnė ugdymo kokybė būtų ten, kur mokinys galės bendrauti su daugiau vaikų, lankyti popamokinius būrelius“, - sakė A.Bezaras.

Jis prisipažįsta, nors mokyklų optimizavimui priešintis ne visada pavyksta, medicinos punktų tinklo savo rajone meras nemažina ir papildomai finansuoja iš savivaldybės biudžeto: „Vyresniems žmonėms tai yra vieta, kur jie gali ateiti. Jeigu ir medicinos punktų neliks, kur gyventojai ateis ant valdžios paburnoti (juokiasi)? Nežiūrime, apsimoka ar ne, esame gyventojų pusėje. Kur buvo prašymai neuždaryti mokyklų, stengiamės išlaikyti, kiek tik galime, taip pat stengiamės kurti daugiafunkcius centrus, kad bendruomenės neliktų be susitikimų vietos, renginių, bibliotekos.“

Vieno mokinio trūkumas savivaldybei kainuos 35 tūkst. eurų

Anksčiau mokinių trūkumu nesiskundusi Kulių gimnazija Plungės rajone šiemet gali tapti nuostoliu visai savivaldybei. Paaiškėjo, kad mokslus nutraukus vienam mokiniui, nebesusidaro privaloma 12 mokinių klasė, kurioje turėtų šiemet mokytis gimnazijos dvyliktokai. O mažiau kaip 12 mokinių klasės komplektas, kaip buvo paaiškinta, negali būti finansuojamas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšų. Savivaldybė pasiryžusi perimti finansavimo naštą ir prisidėti prie mokyklos finansavimo. Skaičiuojama, kad tai savivaldybės biudžetui atsieis 35 477 eurus.

„Vakaro žinių“ kalbintas Kulių gimnazijos direktorius Leonas Pečkauskas tikina dar turintis vilties, jog trūkstamas mokinys nedideliame miestelyje atsiras. Suprantame, kad tokia suma yra didelė savivaldybei, tačiau, esant reikalui, tikimės, ši suma būtų surasta“, - sakė direktorius.

Pats pedagogas neslepia nemanantis, kad skaudžią mokinių mažėjimo problemą geriausiai spręsti uždarant mokyklas: „Švietimui reikėtų negailėti finansavimo, jeigu jau sakome, kad tai yra prioritetas valstybės mastu. Jeigu į švietimą žiūrėsime vertindami tik ekonominius rodiklius, nežinau, kokiu keliu nueisime. Kai mokykla arčiau namų, lengviau ne tik mokiniams, bet ir jų tėveliams. Mokykla yra kultūros židinys. Nors optimizuojamas tinklas dėl mokinių mažėjimo, tačiau gyvenvietė, kurioje veikia mokykla, visada bus patrauklesnė naujakuriams. Esame netoli Klaipėdos, todėl matome, kaip žmonės gana aktyviai perka gyvenamąjį plotą ir įsikuria.“

Šiemet Kuliai paskelbti mažąja Lietuvos kultūros sostine. Čia veikiančiai gimnazijai vadovaujantis L.Pečkauskas sako, kad jų mokykla - puikus pavyzdys, įrodantis, jog ne mokinių skaičius ir ne miestelio, kuriame mokykla veikia, valdžia apsprendžia, kiek mokiniai gali pasiekti. „Mokykloje dirba labai stiprus mokytojų kolektyvas, turintis puikias žinias. Tai parodo mūsų rezultatai. Šiemet turėjom ir šimtuką ir daug egzaminus išlaikiusių per 80-90 proc. mokinių. Išleidome 17-a abiturientų, visi jie gavo brandos atestatus. O prieš trejus metus išleidome abiturientę su dviem šimtukais, dar anksčiau mūsų abiturientas gavo tris šimtukus, o iš ketvirtojo laikyto egzamino - 99 proc.“

Galvos sau nesuka

Likus trims savaitėms iki naujų mokslo metų pradžios, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius atostogauja. Visi kiti ministerijos darbuotojai, galintys komentuoti mokyklų tinklo optimizavimą, taip pat atostogauja.