Aukščiau už prezidentą

Konstitucinis Teismas jau seniai tapo svarbiausia šalies institucija. Nuo jo priklauso ir valdininkijos atlyginimų dydis, ir senjorų pensijų mažumas. Jis sprendžia, ar leisti referendumus, ar  ne. Ar Europos teisė aukščiau Lietuvos. Aukščiau. Ir šis išaiškinimas, bekalbant apie žemės draudimą žemę parduoti užsieniečiams, tapo lemtingu iš posto pašalintam prezidentui Rolandui Paksui. Jis pareiškė, kad jei jau Europos teisė aukščiau visko, jam nebereikia net tos aukščiausiosios institucijos - Konstitucinio Teismo - leidimo kandidatuoti rinkimuose į postus, kuriuose prisiekiama valstybei. „Respublika“ šiandien kalbasi su buvusiu šalies prezidentu Rolandu PAKSU apie Konstitucinio Teismo neįtikėtiną galią ir bejėgiškumą.

- Konstitucinis Teismas sprendžia viską. Ėmėsi spręsti net tai, kada valstybė ekonomiškai pajėgi didinti algas teisėjams bei valdininkams. Gal tuoj ir valstybės biudžetą jis ims formuoti?

- Žymiai paprasčiau būtų, jei Konstitucinis Teismas viską spręstų. Nereikėtų nei Seimo, nei Vyriausybės. Devynis teisėjus išlaikyti yra pigiau. Aišku, ironizuoju. Taip neturėtų būti, kad Konstitucinis Teismas ima lįsti į ekonominius dalykus.

- Konstitucinis Teismas net nurodė datą, nuo kada turi būtų didinamos algos teisėjams, valdininkams. Kodėl neišaiškina, kada konkrečiai turi būti grąžintos pensijos?

- Sprendimas dėl algų yra socialiai neteisingas. Be to, jis valstybę įstūmė į tokį kampą, kad iki šiol nerandamas išėjimas. Politinėje taryboje ir ne tik ten siūliau, kad pensijos turi būti iškart grąžintos, ir net nurodžiau sprendimo būdus. Pavyzdžiui, kad biudžeto deficitą  reikia išlaikyti tokį patį kaip pernai - 1,26 mlrd. litų, tačiau politikai tokio kelio nepasirinko. Matyt, kažkam labai reikia to euro. Kitą kelia pasiūliau: kad į privačius pensijų fondus būtų pervedama mažiau pinigų. Ir tai netiko. Dabar kažkas siūlo, kad reikia didinti akcizus alkoholiui. Tačiau patirtis sako: kuo labiau didini mokesčius, tuo mažiau surenki į biudžetą.

O dėl algų didinimo... Jei Konstitucinis Teismas pasakė, nuo kada jas reikia didinti, tai gal privalėjo pasakyti ir iš kur paimti lėšų? Mano nuomone, Konstitucinio Teismo teisėjai kiek viršija savo įgaliojimus, pradėdami kištis ir į ekonomiką. Arba kad ir keistasis paskutinis išaiškinimas, pagal kurį bet koks siūlymas pakeisti Konstituciją yra antikonstitucinis. Aviacijoje yra figūra „abrakadabra“, kai lėktuvas sukasi bet kaip. Tai čia yra teisinė „abrakadabra“, kurios suvokti neįmanoma. Viena vertus, aiškinama, kad referendumu galima keisti Konstituciją. Dabar aiškinama, kad ES teisė yra viršesnė, todėl negalima net referendumu keisti Konstitucijos.

- Kodėl į Konstitucinį Teismą kreipiamasi tik tada, kai norima išgauti reikiamus, o ne teisingus atsakymus? Konstituciją interpretuoja taip, kaip naudinga Prezidentūrai ar valdančiosioms partijoms.

- Keli pastarieji Konstitucinio Teismo sprendimai leidžia manyti, kad jis užsiima politiniais žaidimais ir vykdo politikų užsakymus. Tai yra ir tas pats išaiškinimas dėl atlyginimų didinimo, ir generalinio prokuroro skyrimo tvarka, ir pozicija dėl referendumo žemės klausimais, ir dėl euro įvedimo. Juk žiūrėkite: buvo užklausta, ar nebuvo pažeistos procedūros, keičiant Konstitucijos 125 straipsnį dėl Lietuvos banko kompetencijos pinigų emisijos srityje. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad procedūra buvo pažeista, nes Seime balsuoti pateiktas projektas su esminiais pakeitimais, palyginti su pirminiu projektu. Tai reikštų, kad ir Rolandui Paksui reikėtų kartoti procedūrą Seime - dėl Konstitucijos pakeitimų, susijusių su leidimu kandidatuoti per apkaltą pašalintiems asmenims. Ir procedūrą dėl pakeitimų, susijusių su pinigų emisija, reikėtų kartoti. Tačiau išaiškinta, kad procedūros pažeidimas netrukdo įsivesti eurą, nes ES teisės turi viršenybę prieš ES teisę, o mano atveju procedūros pažeidimas yra esminis. Kaip man tai suprasti?

Matote, Konstitucinis Teismas tai yra visų pirma žmonės. Jei kalbėtume apie tuometinį Teismo pirmininką Egidijų Kūrį, jo dvasios gajos dar iki šiol. Visuomenės apklausų lentelės rodo, kad pasitikėjimas Konstituciniu Teismu vis krenta. Aišku, tai yra dėl keistų Teismo sprendimų.

Reikia žiūrėti, kokie žmonės patenka į Konstitucinį Teismą, kad jie būtų susiję tik su Konstitucija, o ne su politinėmis jėgomis. Tačiau juk teisėjus deleguoja būtent politinės partijos, Prezidentūra, ministras.

- Esate vienas iš retesnių politikų, nuo pat pradžių sakiusių, kad referendumas dėl draudimo pardavinėti žemę turi įvykti, jei bus surinktas reikiamas parašų kiekis. Kodėl?

- Aš pasveikinau referendumo iniciatorius. Ne paslaptis, kad šiandien surinkti tokį parašų kiekį yra didvyriškumas. Paskambinau Juliui Pankai, kai tie parašai buvo priduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai, ir pasiūliau savo partijos pagalbą, jei jos reikės, kai dalį parašų reikės patikslinti. Be to, mūsų partijos deleguotas į Vyriausiąją rinkimų komisiją atstovas balsavo už tai, kad referendumas nebūtų stabdomas. Iš tikrųjų yra labai svarbu, kad tokia pilietinė iniciatyva atsirado, kad ji yra sėkminga. Aš esu šimtu procentų už tai, kad tik žmonės gali nuspręsti, kaip galima elgtis su vienu brangiausių turtų - žeme. O politikai turi įgyvendinti žmonių valią.

Nemanau, kad reikia klausytis ar bijoti argumentų, kad mus kažkas nubaus, kad bus taikomos sankcijos, kad mus išmes iš ES. Tai tėra žmonių gąsdinimas ir niekas daugiau. Galiu paminėti kelis pavyzdžius. Švedija jau buvo ES narė, tačiau vis tik savo piliečių paklausė: reikia jiems euro ar nereikia.
Piliečiai nubalsavo, kad nereikia, ir niekas Švedijos neišmetė iš ES, jokių sankcijų netaikė. Švedai normaliai gyvena su savo krona. Imkime kad ir Airijos pavyzdį. Kai buvo kalbama apie ES Konstituciją, airiai referendumu jai nepritarė. Sunerimo visi Briuselio politikai, važiavo į Airiją, agitavo, šnekėjo, pridarė daugybę lengvatų, indulgencijų. Tada airiai, tai išsikovoję, antrą kartą nubalsavo už ES Konstituciją.

Ir Lietuvoje Tautos reikia atsiklausti, o jos valia - privaloma politikams. Be to, referendumas turėtų vykti kartu su antruoju prezidento rinkimų turu ir Europos Parlamento rinkimais. Ir kad kiekvienas kandidatas galėtų pasisakyti: aš esu už žemės pardavimą užsieniečiams ar prieš. Tada žmonės, rinkdami būsimą prezidentą, į tai atsižvelgtų ir būtų daugiau demokratijos. Be to, jei referendumas vyks, tarkime, vasarą, kai daug žmonių išvykę atostogauti, tai akivaizdu, kad referendumas neįvyktų. Todėl reikia parinkti normalią datą. Nebent bus norima, kad jis neįvyktų. Tačiau žmonių valios nereikia bijoti.

- Euro įvedimas yra dalies suvereniteto atidavimas. Ar dėl to nereikėtų referendumo, nors finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad toks referendumas jau įvyko - žmonės esą išsakė nuomonę pritardami šalies stojimui į ES?

- Savaime aišku, kad referendumo reikia, nes tai, apie ką kalba R.Šadžius, yra, švelniai kalbant, netiesa. Mes balsavome už narystę ES su visomis sutartimis. Vienoje iš jų buvo sakinys, kad mes prisijungsime prie euro zonos tada, kai mums atrodys tinkama, kai bus tinkamiausias laikas. Tai reiškia, kad mūsų valioje yra spręsti, kada prisijungsime. Tai nėra įsakmi ano referendumo nuostata. Kai šiandien turime nesibaigiančią krizę, nesibaigiantį nedarbą Pietų Europos valstybėse, kai „turtingas“ Estijos pensininkas turi remti „biedną“ Graikijos pensininką - tikrai ne laikas įsivesti eurą. Mažų mažiausiai bent jau referendumas šiuo klausimu yra reikalingas. Arba euro iš viso dabar neįsiveskime.

- Dabar keičiant Konstituciją liberalai, konservatoriai pasisakė prieš Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo įgyvendinimą. Tačiau per pirmąjį balsavimą dėl jums palankių pataisų pusė konservatorių balsavo „už“. O jau prieš antrąjį pasakyta, kad visi balsuos prieš. Kodėl taip pasikeitė nuomonė? Prieš balsavimą pasisakėte už referendumus dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir euro įvedimo...

- Mano supratimu, visos politinės partijos turi pasidėjusios reitingų lenteles. Dabar prognozuojama, kad aš patekčiau į antrąjį rinkimų ratą, o tada jau neaišku, kas laimėtų rinkimus. Manau, kad konservatoriai dėl to ir pakeitė nuomonę. Nors gali būti ir dėl mano pasisakymų dėl referendumų. Kita vertus, aš niekada neslėpiau savo pozicijos, kad Lietuva turi būti stipri nacionalinė valstybė, kad žmonių nuomonės reikia paisyti, kad mūsų vertybes mes turime ginti tiek Lietuvoje, tiek Europos Parlamente.

Bet juk nėra kalbama tik apie mane. Kalbama apie Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo įgyvendinimą. Tai turėtų būti šventa pareiga kiekvienam politikui. Kaip ką tik ES Tarybai pirmininkavusi valstybė gali skleisti demokratiją į Ukrainą ar Baltarusiją, demokratijos mokyti kitas valstybes, kai patys neįgyvendiname to, ką tarptautinės institucijos yra nusprendusios? Juo labiau kad ir toliau esu įsitikinęs: apkalta buvo politinis susidorojimas su manimi. O tam padėjo ir Konstitucinis Teismas.