Barbarų epocha grįžta su trenksmu

Vilniaus valdžia kaskart pribloškia vis barbariškesnėmis idėjomis. Laiko ir visuomenės pripažinti meno kūriniai griaunami, dideli pinigai metami pseudokultūrai. Surūdijęs vamzdis Neries krantinėje padarytas Vilniaus pasididžiavimu, o kažkada gražiausias sostinės fontanas „Daugiasrovis“ prie Seimo užverčiamas skalda. Tai sužinojusių fontano kūrėjų (skulptoriaus Gedimino Karaliaus ir architekto Algimanto Nasvyčio) širdys pasruvo krauju.

Seniai vandens srovėmis netrykštantis fontanas šalia dabartinių Seimo rūmų atsirado prieš 35 metus ir buvo gražiai pavadintas „Daugiasroviu“.

Pastaruosius metus jis tik bjaurojo aplinką, o šalia esantį baseiną vandeniu kartais užtvindydavo nebent lietus.

Artėjant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiams, suskubta nuo užsienio svečių akių pridengti aprūdijusį fontaną, kadaise puošusį Parlamento prieigas. Šią savaitę aplink nutriušusį fontaną ėmė darbuotis savivaldybės įmonės „Grinda“ darbininkai, kurie į didžiulį baseiną vertė vieną po kito sunkvežimius skaldos.

Darbus prižiūrintis „Grindos“ atstovas Alfredas Ambrazas „Respublikai“ atskleidė, kad dulkančia skalda, kurios čia turėtų būti supilta apie 10 tonų, užverstas baseinas dar bus padengtas riebiu juodžemio sluoksniu, o sodininkai viską apsodins gėlėmis.

„Kokios tai bus gėlės, kiek tai kainuos, aš nežinau, nes Vilniaus savivaldybė taip mums nurodė paslėpti apsilaupiusį baseiną, todėl ir dirbame savo darbą“, - sakė A.Ambrazas.

„Grindos“ darbų vykdytojo teigimu, kol kas nėra žinoma ir kaip nuo aukštų užsienio svečių bus paslėptas piramidės formos fontanas, kuris nepurškia vandens jau bent kelerius metus, todėl tik rūdija ir byra.

Skaldą baseine prie Seimo lyginę darbininkai šyptelėjo, kad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu gėlėmis, kad ir dirbtinėmis, matyt, bus apkaišiotas ir pats fontanas, tad užsieniečiai turės progos „pasigėrėti“ lietuviško meno skoniu bei aplinkos tvarkymo ypatumais.

Fontaną ir jį supantį baseiną prie tuometinės Aukščiausiosios Tarybos, dabartinio Seimo, 1987 metais sukūrė skulptorius Gediminas Karalius ir architektas Algimantas Nasvytis.

Vakar, šiems menininkams iš „Respublikos“ išgirdus, kad jų kūrinys jau beveik užverstas skalda, suskaudo širdis.

„Ar tikrai tai vyksta, baseiną užpila skalda? Dar pats to ir nemačiau, - stebėjosi G.Karalius. - Juk mes su A.Nasvyčiu, manau, sukūrėme tikrai gražų darbą, kurio paskirtis buvo uždengti didelę tuščią erdvę tarp Parlamento ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Fontaną pavadinome „Daugiasroviu“, ta piramidė simbolizavo žemę, vandenį ir gyvybę. Be to, tai buvo itin vilniečių mėgstama vieta ypač karštomis dienomis, nes iš daugybės vamzdelių purškiamas vanduo visus maloniai vėsino, galėjai ir prisėsti ant baseino krašto, sumerkęs kojas į vėsų vandenį“.

Skulptorius G.Karalius paaiškino, kad „Daugiasrovis“ buvo remontuotinas jau daug metų, nes šio objekto kratėsi ir Seimo kanceliarija, ir miesto savivaldybė. Kasmet būdavo sakoma, kad fontano remontui trūko pinigų, tačiau jie, menininko nuomone, dabar tikriausiai bus beprasmiškai išleisti laikinam baseino užpylimui skalda ir užsodinti gėlėmis. G.Karalius mano, kad laikas, kai baseine bus imta sodinti ir bulves, neateis, tad skaldą bei juodžemį vis tiek teks iškasti ir imtis rimtos šio objekto rekonstrukcijos.

Architektas A.Nasvytis vakar „Respublikai“ patvirtino, kad „Daugiasrovis“ ir jį supantis fontanas yra į Kultūros paveldo registrą įtraukti objektai, tačiau dėl metų metais trukusio valdininkų šalinimosi šios problemos, paveldo problema liko tik jų pačių stalčiuose ar deklaracijose.

„Kam prireikė mėtyti pinigus, pilti į baseiną skaldą, ant jos juodžemį ir sodinti gėles, jei dar šiemet siūliau sostinės valdžiai kur kas pigesnį sprendimą - baseiną tiesiog pripildyti vandens, o tas fontanas, nors ir nyksta, ne tiek jau ir darko praeivių žvilgsnius. Prie tos piramidės vis tiek esame gerokai pripratę, Nepriklausomybės atkūrimo laikais ją puošė Sąjūdžio vėliavos“, - liūdnai prisiminė A.Nasvytis.

„Daugiasrovio“ skulptorius G.Karalius ir architektas A.Nasvytis „Respublikai“ patvirtino, kad šio skulptūrinio-architektūrinio ansamblio autorių teisės taip pat priklauso jiems, tačiau į tai tiesiog niekada neatsižvelgiama. Net susiruošus iššvaistyti savivaldybės lėšas skaldai, juodžemiui ir gėlėms, į šiuos menininkus niekas nesikreipė net patarimo.

Beje, menininkai taikliai pastebėjo, kad visi aukščiausieji svečiai į Seimą patenka tikrai ne pro dūlantį fontaną, o jų limuzinai sustoja I rūmų kieme arba prie naujosios Parlamento plenarinių posėdžių salės, iš kur griūvančio „Daugiasrovio“ net nematyti.