Be šeimos nebus ir ateities

Į Seimo posėdžių salę jau senokai braunasi partnerystės įteisinimo įstatymų pataisos, visuomenei vis aršiau brukama vienalyčių santuokų galimybė Lietuvoje. Tuo metu sąvoka, kad šeima grindžiama moters ir vyro santuoka, taip ir įstrigo kažkur Seimo koridoriuose. Kasdien šiuos ir kitus kirčius tenka atremti visuomenei ir valstybei. Vakar diskusijoje dalyvavę kalbėtojai visi tvirtino, kad šeimos išsaugojimas ir jos tvirtinimas privalo būti valstybės pareiga. Regis, šiandien ji gerokai primiršta, tad diskusijos dalyviai skelbdami renginio rezoliuciją pranešė ketinantys suvienyti visas šeimas ginančias ir stiprinančias bendruomenes bei institucijas į šeimos apsaugos simpoziumą, kuris ne tik suformuos Lietuvos strategiją šeimos klausimu, bet ir įpareigos Vyriausybę imtis visų būtinų priemonių šeimai saugoti ir stiprinti. Tuo buvo įsitikinę visi konferencijoje kalbėję dalyviai.

Rolandas PAKSAS, europarlamentaras:

Šeima yra pirmoji natūrali bendruomenė, iš kurios išauga bet kuri kita humaniškoji visuomenė. Bet ar mums, XXI amžiaus žmonėms, šeima yra tokia pati absoliuti vertybė, o gal tik savaime turintis teisingai tiksėti mechanizmas?

Naujoms technologijoms sparčiai tirpdant atstumus tarp kontinentų, žmonėms migruojant paskui skalsesnį duonos kąsnį, kas dar šiandien yra žmogaus vertybinis pamatas, į kurį gali tvirtai įsiremti? Tai vis dar turi būti jo šeima ir vertybės, įskiepytas jo savitumas. Net ir didžiausias kosmopolitas nuo savo tautinio savitumo pasislėpti dar negali, nebent tik maskuotis savo neoliberalistine retorika.

Turime bandyti atpažinti tikrąsias prasmes nuo tariamų. Ar Lietuvos tėvai šiandien dar yra stiprūs pasipriešinti neatsakingų, siauraregių valstybės tarnautojų mechanizmams, valstybės lygiu perimant iš tėvų jų žmogiškąją teisę ir prievolę ugdyti savo vaikus ir jais rūpintis. Valstybei darbą atliekantys žmonės turi remti valstybės pagrindą - šeimą - saugančiomis tradicinėmis (krikščioniškomis) nuostatomis. Būstas ir darbas jaunai, vaikus auginančiai šeimai turėtų būti svarbiausias kiekvienos savivaldybės uždavinys; valstybės šimtmetį vainikuokime šimtu naujų modernių daugiabučių namų jaunoms šeimoms.

Jei nesukursime tradicinėms šeimoms reikiamų sąlygų, ateities tiesiog nebus. O nebus šeimos, vaikus mylinčios, jiems palankios aplinkos, neliks ir valstybės.

Prof. dr.Andrius NARBEKOVAS, kunigas:

Santuoka, kaip vyro ir moters viso gyvenimo sutartis, yra seniausia institucija ir net senesnė už visas žinomas demokratines ir parlamentines valdymo formas ar teisines sistemas. Ji nekintanti ir įmanoma tik skirtingų lyčių asmenims. Santuoka yra daugiau nei sutartis ar susitarimas, kaip šiandien mėgstama traktuoti teisine kalba.

Prigimtinė žmogaus orumo teisė saugo patį žmogų ir nustato teisingą jo santykį su kitais žmonėmis. Vienintelis teisingas toks santykis - meilė iš pagarbos kitam. Šiandien būsime liudininkai siekio, kad vaikai ateitų ne kaip dovana, meilės vaisius, bet kaip prekė, kurią galima įsigyti, o jos kaina nulems gyvybę.

Monogaminė viso gyvenimo sąjunga tarp vyro ir moters ir iš to atsirandanti šeima daugelį šimtmečių tarnavo kaip kertinis Vakarų civilizacijos akmuo ir štai XXI amžiuje tik per kelias kartas seksas, santuoka ir šeima bandomi iš esmės perkonstruoti ir suvokti naujai. Elgesys, kuris kadaise visuotinai buvo laikomas žmogaus orumo įžeidimu bei rimta grėsme visuomenei, yra ne tik atkakliai giriamas ir reklamuojamas kaip gėris, kurio reikia siekti, bet tvirtinamas ir ginamas kaip legali teisė. Tuoj šiuose rūmuose (Seimo - aut. past.) bus kalbama ir apie prostitucijos įteisinimą, nes tai yra kažkieno teisė ir ekonomiška nauda. Bažnyčios mokyme tikrai nėra gausu draudimų, tai kvietimas atrasti savo pačių didingumą ir orumą. Jeigu vyrai visame pasaulyje ryžtųsi geriau numirti, nei nors kartą pažeisti savo žmonos orumą, ar ne tokios meilės moterys ir vyrai ilgisi?

Zigmas VAIŠVILA, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras:

Kuo tapo Lietuvos Respublikos Konstitucija, jeigu mes turime stengtis atsispirti valstybei, kuri turėtų mus ginti? Mes blaškomės ir teisinamės, kalbėdami net apie šeimos sąvoką, nors mūsų Konstitucijoje viskas pasakyta aiškiai ir be jokių dviprasmybių. 38 straipsnyje yra trys trumpi sakiniai: šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas; valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę; santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Kas neaišku? Kur matome nors vieną dviprasmybę? Deja, blaškomės ir dėl šeimos, ir dėl lietuvių kalbos, ir dėl suvereniteto. Pasiduodame provokacijoms. Blaškomės, nes pasiduodame demagogijoms ir veidmainystei. Turime vadinti daiktus tikraisiais jų vardais.

Gyvenimas Tarybų Sąjungoje už sienos, atitvėrusios mus nuo viso likusio pasaulio, sukūrė mums iliuziją, kad viskas už tos sienos yra gera ir teigiama. O dabar sunkiausia suvokti, kad mūsų vertybes sugriauti ir mus paniekinti nori tie, kurie buvo pirmose gretose tarp tų, kurie siekė atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. JAV dar visai neseniai buvo panaudotos kelios strategijos, kurios pakeitė visuomenės, politikų ir medikų požiūrį į homoseksualus, tarp kurių itin sparčiai paplito AIDS. Tai buvo daroma kryptingai ir šiandien matome, kad kai kurios šių strategijų yra taikomos ir Lietuvos politikų. Kokių dar įstatymų sulauksime šiuose rūmuose, kuriuose šiandien diskutuojame? Kodėl sakyti, kad nemėgstu homoseksualų, yra blogai, bet nekęsti rusų yra labai gerai?

Dr. Birutė OBELENIENĖ, Vytauto Didžiojo universiteto Santuokos ir šeimos studijų centro profesorė:

Tarptautiniu lygiu atliekami tyrimai rodo, kad vertinant santuoką ir asmenų gerovės bei sveikatos ryšį galima pamatyti, kad fiziškai ir psichiškai gerokai sveikesni žmonės sudaro santuoką. O santuokoje visuomet yra išsaugoma sveikatos būklė ir gerovė.

Vienas iš svarbiausių šeimai tyrimų, atliktų pasaulyje, apima 25 šalis, 10 vykdymo metų ir daugiau kaip 4000 studijų analizę. Šis tyrimas parodė, kad ES šalyse iširusios šeimos yra nuolat susijusios su paauglių nėštumais. Tuo metu atmetama hipotezė, kad paaugliai susilaukia vaikų dėl informacijos stokos. Svarbu pastebėti, kad išvadose pastebima ir tai, kad moterų laimė gyvenime priklauso nuo to, kaip vėlai jos pradėjo lytinius santykius. 2 trečdaliai moterų, pradėjusių lytinius santykius 21-33 metų, turėjo stabilius vedybinius ryšius. Ir priešingai - tos, kurios pradėjo 13-14 metų, stabilius ryšius turėjo tik 22 proc. Tai didžiulis skirtumas. Taigi tik trečdalis moterų, pradėjusios lytinius santykius 13-14 metų, nurodė esančios gyvenime laimingos.

Mūsų akys turi kryptį į mokyklos rengimą šeimai ir jos kvalifikacijos tobulinimą. Rengimas šeimai turi būti aiškiai pagrįstas Konstitucija, santuokos samprata ir turėti aiškų vertybinį pagrindą. Visos kitos asociacijos, organizacijos, kurios neturi šios sampratos, neturėtų dalyvauti nei jaunimo švietimo, nei mokytojų rengimo srityje.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“