Briuselis baus Lietuvą, kad saugo savo žemę

Ką tai reiškia? Išvertus į kasdienę kalbą. Tai reiškia, kad ES ir EK požiūriu dar esame nepriderinti. Dar esame sraigtukai, kurie šokinėja ES motore ir kažką savarankiškai burzgia. Mūsų laukai dar nėra tiek priderinti prie prancūzo ar vokiečio, kad galėtų juos nusipirkti. Ne užsienietis turi prie mūsų prisiderinti, bet mes save ir savo žemę priderinti.

2014 metais Referendumo dėl žemės įsigijimo užsieniečiams išgąsdinti Seimo nariai priėmė žemės įsigijimą bent kiek apribojantį įstatymą. Buvo numatyta, kad juridiniai asmenys, norintys įsigyti žemę, privalo gauti 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos. Fiziniai asmenys turi registruoti ūkininko ūkį bei pateikti diplomą, liudijantį apie atitinkamą žemdirbišką profesinį išsilavinimą. 2015 metais EK, papiktinta šių apribojimų, pradėjo prieš Lietuvą atitinkamą teisinę procedūrą. Lietuvos žemės ūkio ministerija išdėstė mūsų valstybės poziciją, kodėl mums gyvybiškai reikėjo įsivesti žemės pirkimo apribojimus. Na, tarkime, vien dėl to, kad netyčia netaptume Prancūzijos provincija. Tačiau Briuselio tai neįtikino. Anot EK, žemės pirkimo apribojimai prieštarauja laisvam kapitalo judėjimui ir ūkių įsisteigimo laisvės principams. Lietuvos įstatymas, anot Briuselio, diskriminuoja kitus ES gyventojus. Pažeidžia ES Sutarties kelis straipsnius. O juk galutinis siekis - visiškas nacionalinės teisės ir ES teisės suderinamumas.

Jei Lietuva toliau priešinsis, pralaimės bylą ES Teisingumo teisme. Už savo užsispyrimą mokės didžiules baudas. Keistoka situacija, ar ne? Jei moteriškė priešinasi, nė už ką neatiduoda SAVO rankinės, tai už tokį nepaklusnumą gaus baudą. Didesnę, nei kainuoja rankinė. Mat, anot Briuselio, rankinė turi judėti laisvai. Atsieta nuo savininkės. Plasnoti bet kokia laisvos rankinės judėjimo trajektorija. Latviai, jau išgąsdinti baudų, ruošiasi keisti žemės įsigijimo įstatymą. Aktyviausiai priešinasi Vengrija ir Lenkija. Pastarojoje mūsų kaimynėje, anot Lietuvos žemės ūkio rūmų Tarptautinio skyriaus vadovės Vaidos Leščauskaitės, žemės įsigijimas užsieniečiams taip apribotas, kad paskelbtas vos ne moratoriumas.

Ar Lietuva bent kiek išlošė priėmusi tokį griežtą Žemės įsigijimo įstatymą? Lietuvos žemės ūkio rūmų vadovas Sigitas Dimaitis patikino, kad įstatymas atliko teigiamą vaidmenį. Sustabdė spekuliantus, supirkinėjančius žemes. Vietos ūkininkai įsigijo daugiau dirbamų plotų ir taip sustiprėjo. Nuosavos žemės plotai gerokai išsiplėtė. Bet kaip bus toliau, jei vykdysime EK reikalavimus? S.Dimaitis į tai žiūri optimistiškai. Esą užsieniečiai iki šiol nerodo didelio susidomėjimo. Juk nesupirkinės mūsų žemių po 1 ha. Be to, Žemės ūkio ministerijoje veikia darbo grupė, kuri išnagrinės EK išvadas ir spręs, ką daryti. „Veltis į ginčus su EK tikrai nėra reikalo“, - kalbėjo S.Dimaitis.

O kodėl? Gauname mažesnes išmokas nei vakariečiai. Yra didelė rizika, kad turtingesni vakariečiai, vos panaikinus draudimus, mūsų žemes supirks. Nes galės pasiūlyti vietiniams didesnę kainą. Yra rizika, kad tapsime danais ar vokiečiais apgyvendinta valstybe. Su vietiniais lietuviais lažininkais. Yra rizika, kad tapsime nominalia valstybe be JOKIŲ nacionalinių juridinių galių. Tačiau vis vien bijome veltis į ginčus? Ir dėl ko? Dėl laisvo kapitalo judėjimo? Bet juk paskui tą laisvąjį kapitalą laisvai pajudės ir vakariečiai fermeriai. Pigiai, jų manymu, pirks. Brangiau parduos. Žemė ims eiti iš rankų į rankas. Ir nebūtinai vėl atiteks lietuviui. Galbūt arabui. Turinčiam Prancūzijos pilietybę. Pasistatys viename lauko gale mečetę, kitame lauko gale - medresę, o lauko viduryje darbuosis lietuviai kitatikiai bernai. Vakare turės judėjimo laisvę iš Naujosios arabų Prancūzijos teritorijos. O rytą turės judėjimo laisvę sugrįžti ir vakariečiams arti. Kam tokia situacija nepatiks, apšauks homofobu ir nacionalistu. Pasiskųs Briuseliui. Kad lietuvis nacionalistas tyčia kreivai pomidoro sėjinuką sodina.

Lietuvoje dažnai siekiama tik vienadienės, vienai populiacijos kartai praversiančios naudos. Ne piliečio, bet individo naudos. Esą esu miestietis - senelių žemės paveldėtojas. Kam man jos reikia? Nesiruošiu grįžti į kaimą. Laukiu užsieniečių pirkėjų, nes galėsiu daugiau užsidirbti. Lietuviams nesiūlysiu, nes mažiau moka. Nusipirksiu už gautus pinigus mieste prabangų būstą ir prieš pažįstamus pasipuikuosiu. O kas bus toliau - ne mano reikalas. Seneliai seniai mirę, o aš gal net emigruosiu. Ir apskritai, koks kieno reikalas? Ko valstybė kišasi? Ir galiausiai - „argumentas“. Žemės į užsienį juk neišveš. O ko vežti, jei galima užtūpti? Gudručiai mūsiškiai, per žemės reformą atėmę iš tikrųjų paveldėtojų gražiausias paežeres ar įsikūrę draustiniuose, taip pat nei ežerų, nei draustinių į Vilnių neišsivežė. Tik paskraidino sklypus, teisiškai „primakliavojo“ ir teisėtai užtūpė. Jei prieš vietinius tapome bejėgiai, tai užleidę savo kraštą prancūzams, būsime dar bejėgiškesni. Nes vakariečius atvirai palaiko EK. O kas mus? Mums - tik baudos ir nusižeminimas?

Parengta pagal savaitraštį „Respublika"