1 nuotr.Neįtikėtina - Europoje auga priešiškumas agresyviems imigrantams, o Lietuvoje beveik pusė gyventojų nusiteikę padėti politikų suderėtiems prieglobsčio prašytojams, tik nežino, į ką reikėtų kreiptis. Tokias išvadas pateikė Pilietinės visuomenės institutas, kurio užsakymu balandžio pabaigoje buvo apklausti 1007 šalies piliečiai.
Tyrimo duomenimis, dėl imigrantų priėmimo gyventojų nuomonė pasidalija beveik perpus: 46,3 proc. tam visiškai nepritaria, 5,3 proc. pritaria be išlygų, o 48,5 proc. pritaria su tam tikromis sąlygomis.
Prieš pusmetį tos pačios bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje pabėgėlių priėmimui visiškai nepritarė 61,3 proc., pritarė tik 27,8 proc. Kas nutiko, kad lietuviai taip radikaliai pakeitė nuomonę? Pasirodo, norint gauti pageidaujamus rezultatus, reikia atitinkamai suformuluoti klausimus, atsakymų variantus ir viską pagal poreikį interpretuoti.
Praktinės užsieniečių integravimo patirties turintis Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ vadovas Linas Kukuraitis atkreipė dėmesį į žmonių atsakymus apie atsakomybę už pabėgėlių integraciją - 1,5 proc. respondentų mano, kad už tai asmeniškai atsakingas kiekvienas Lietuvos gyventojas, 2,5 proc. - kad vietos bendruomenės.
„Čia ir yra tikrasis mūsų potencialas integruoti tuos žmones - apie 2 proc. gyventojų, - akcentavo L.Kukuraitis. - O deklaruojamas noras padėti, bet manymas, kad atsakinga ES (27,7 proc.) ir Lietuvos valdžia (30,5 proc.) rodo, kad yra susidvejinimas visose srityse.“
Tyrimo užsakovai taip pat atrado, kad priešiškumas pabėgėliams susijęs su „subjektyviai suvokiama ekonomine skriauda“ (našta valstybei, konkurencija dėl darbo vietų), o svetimos kultūros ir religijos invazijos grėsmę įžvelgia tik mažuma. Ši išvada taip pat remiasi sumaniai suregzta anketa. Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė pripažino, kad pabėgėlių priėmimo su sąlygomis šalininkams buvo leista pasirinkti nors ir visas iš 6 iniciatorių suformuluotų sąlygų, o tiems respondentams, kurie visiškai nepritaria imigrantų priėmimui, leista įvardyti tik vieną iš „sugromuluotų“ priežasčių.
„Neleidome rinktis kelių, nes tada panašu, kad viskas būna svarbu. Tarkime, grėsmę mūsų kultūrai kaip svarbiausią nepritarimo priežastį įžvelgė tik 9,3 proc. - realiai vienas iš dešimties. Tai jau tikrai užkietėję priešininkai“, - sakė I.Petronytė.
Kiek kainavo šis propagandinis tyrimas, direktorė negalėjo atsakyti, nes po ranka neturėjo sąmatos, pinigai apklausų atlikėjams sumokėti iš instituto vykdomo europinio projekto lėšų. Beje, ir instituto ataskaita apie 2015 m. veiklą ir panaudotas lėšas viešai nepateikiama.
- Kodėl, prisidengus žmonių nuomone, bandoma kaip nors užglaistyti svetimos kultūros ir religijos invaziją, gyventojų nepasitenkinimą suvedant tik į ekonomines ir saugumo grėsmes? - „Vakaro žinios“ teiravosi filosofo Krescencijaus STOŠKAUS.
- Manau, čia tiesiog beždžioniškas kartojimas to, kas užduota Briuselio politikos. Lėkštas pragmatizmas - valdžia pasakė, reikia būti lojaliam. Tuomet valdžia tau atlygina, padeda, sudaro gyvenimo sąlygas, žodžiu, apmuilinęs visuomenei akis gali pats tarpti. Sąžiningi žmonės turi žiūrėti į ateitį, kas galėtų nutikti, kai naujųjų gyventojų pasidarys daugiau negu civilizuoto pasaulio. Kaip mes gyventume, jei tektų eiti melstis į musulmoniškas šventyklas, net rengtis kitaip? Bet vienadieniams veikėjams neįdomu, kas vyks ateityje su globaliąja civilizacija. O juk kultūra nėra kaip marškiniai - šventadienį apsivilkai vienus, kitą dieną - kitus, ir jau esi kitoks žmogus.
- Visuomenei brukamos užsakomosios pseudoapklausos - kodėl nesiremiama moksliniais tyrimais apie musulmonų integraciją Vakarų Europoje?
- Manipuliacijoms lengviau pasiduodama. O moksle irgi visais laikais buvo žmonių, linkusių į kompromisus su oficialiąja politika, ideologija. Be to, čia mokslininkai mažai pagelbėtų, nes oficialiosios doktrinos skleidėjai pasirinks tokius mokslininkus, kokių jiems reikia.
- Kaip derėtų suprasti europiniais pinigais finansuojamo Pilietinės visuomenės instituto viziją - „Stipri pilietinė visuomenė, sudaryta iš savarankiškų, aktyvių ir politinei bendruomenei lojalių asmenų“?
- Įmantriai pasakyta. Asmenų lojalumas politinei bendruomenei turėtų reikšti lojalumą valdžiai, ar ne taip? Gana originalus terminas. Tikriausiai tokia užmuilinta kalba reikalinga, kad nebūtų taip nuogai parodyta, su kuo dirbi. Jeigu tiesiai pasakysi, kad vykdai valdžios užsakymus ar įpareigojimus, turbūt neturėsi didelio pasitikėjimo. Dėl to ir yra visur dvigubas lošimas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
