D.Grybauskaitė bandė užtušuoti biografiją

Trečiadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė per LRT televizijos laidą „Teisė žinoti“ stengėsi užtušuoti baltas savo politinės biografijos dėmes. Pasirodo, D.Grybauskaitė Mykolo Burokevičiaus kolaborantų Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje tarnavo dar pusmetį po to, kai Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11-ąją paskelbė Lietuvos nepriklausomybę, nes... stengėsi Lietuvos komunistų partijai išsaugoti partinės mokyklos pastatą.

Dingę net 10 D.Grybauskaitės biografijos lapų

Šalies vadovės biografija domėjosi ne vienas Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras. Jie D.Grybauskaitės asmens byloje pasigedo net dešimties lapų. Byla įrišta tvirtai, lapai numeruoti. Archyvų specialistų manymu, apsižioplinus tiek medžiagos neįdėti sunku.

Ką apie didžiausią biografijos baltąją dėmę šiandien norėjo papasakoti pati D.Grybauskaitė?

„Visada tikėjau, kad užtenka „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“, kurioje yra absoliučiai detali mano biografija, - bandė aiškinti prezidentė. - Ten yra absoliučiai visi duomenys. Dabar mes vėl patikslinome mano biografiją Prezidento tinklalapyje. Niekada paslapčių nedariau ir dėl savo partiškumo - tai įrašyta VRK tinklalapyje“.

(Beje, VRK - Vyriausiosios rinkimų komisijos - vadovas Zenonas Vaigauskas net po kruvinųjų 1991 m. sausio 13-osios įvykių palaikė glaudžius ryšius su Sovietų Sąjunga. 1991-ųjų liepą Z.Vaigauskas keliavo į Maskvoje įsikūrusią Visuomenės mokslų akademiją prie TSKP CK ginti rusiškai parašytos savo disertacijos „Socialinis-istorinis ir idėjinis J.Stalino darbo „Apie dialektinį ir istorinį materializmą“ kontekstas“.)

Liko dėstytojauti, nes... drąsi

Kodėl D.Grybauskaitė Lietuvai paskelbus nepriklausomybę liko dėstytojauti Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje iki 1990-ųjų birželio?

Prezidentė teisinosi, kad 1989 metų gruodį Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. Todėl darbą aukštojoje partinėje mokykloje ji supratusi neva kaip Lietuvos pusės palaikymą.

„Tuomet vyko mažytis karas tarp LKP ir buvusių komunistų - kariavome net dėl pastatų. Mes likome mokykloje tam, kad ji nebūtų atimta iš Lietuvos ir nebūtų tiesiog užkariauta. Konfliktas vyko iki pat birželio mėnesio, kol galiausiai iš Maskvos įsakyta ją uždaryti. Todėl mes ten ir likome - kitaip joje būtų likę kiti, - LRT televizijos laidai savo biografiją bandė išaiškinti D.Grybauskaitė (anksčiau parengtos laidos privačioje TV apie baltąsias jos biografijos dėmes, kurias aptarė nepriklausomi ekspertai mįslingomis aplinkybėmis buvo atšauktos). - Kiekvienas mes, matyt, kariavome savo mažuosius pasipriešinimo karus“.

Tikrai svarbus Lietuvos nepriklausomybei darbas?

„Manau, kad kiekvienas darėme tai, ką galėjome, ir kariavome savo karus ten, kur tuo metu buvome, - įtikinėjo D.Grybauskaitė. - Tuo metu pereiti iš tuometinės Komunistų partijos į LKP taip pat reikėjo drąsos, ypač dirbant partinėje mokykloje“.

D.Grybauskaitė apie nepriklausomybės atsisakymą

Sutapimas, bet šiandien ir portalas euractiv.com paskelbė interviu su D.Grybauskaite apie tai, kad Europą galima išgelbėti nacionalinėms valstybėms galutinai atsisakius nepriklausomybės.

„Neabejotina, kad Europa gali išgyventi tik gilindama ekonominę integraciją. Politinė integracija ateis po to paraleliai. Nemanau, kad turėtume atskirti politinę ir ekonominę integraciją, nes jos susijusios“, - kalbėjo D.Grybauskaitė, matyt, vėl kariaujanti naują „mažąjį pasipriešinimo karą“.