Diversija prieš valstybę

- Kas kaltas, kad lietuviška produkcija, kurią visi graibstė, jau linksniuojama kaip nepatikima? - klausėme Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, teisininko ir buvusio diplomato Egidijaus BIČKAUSKO.

- Ne sykį kalbėjome, kad mūsų prokurorai ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai neįsisąmonina vieno svarbaus dalyko - kad kiekvienas jų nepasvertas žingsnis gali sukelti milžiniškų pasekmių visai valstybei. Ir jau sukėlė. Ar jie pagalvojo, pasvėrė rezultatą dėl pačios bylos ir kokią žalą gali sukelti jos nuolatinis eskalavimas viešumoje? Net ir prokurorai, kurie vis akcentuoja, kad yra apolitiški - ir teisingai sako! - kartais turi pamąstyti politiškai. Nes galvojimas apie valstybės likimą nėra politiškumas.

Labiausiai mane, kaip teisininką, piktina viešos diskusijos, kaip ir kokį rasti būdą atleisti Joną Milių (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių, kuriam byloje pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo - red. past.). Bet kodėl niekas nepasako, dėl kokios konkrečios priežasties jį reikia atleisti - ar vienintelė priežastis yra ta, kad prezidentė pasakė, jog jo jau neturėjo būti?

Kiek pamenu, kai paėmė iš „Judex“ produkciją ir, preliminariais duomenimis, rado salmonelių, galutinius rezultatus žadėjo pateikti netrukus. Aš labai laukiau tų rezultatų - nėra, dar vis tiria. Bet rezultatus jau aprašinėja Kinijos spauda - štai kur problema! Niekas neanalizuoja informacijos, o paleido į pasaulį. Kiek mes vargome, kol susitarėme dėl eksporto į Kiniją, taip sunku buvo prasimušti, o dabar viskas pakibo...

- Būtent J.Milius daug dirbo dėl to eksporto, važinėjo į Kiniją, vežiojo po įmones čia atvykusius kinų ekspertus. Kaip jie gali reaguoti?

- Tada dar baisiau. Netgi drįsčiau pasvarstyti, gal čia yra sąmoninga diversija? Paskui pagalvojęs tą diversiją nurašau kaip elementarų bukumą, nesupratimą, kas yra valstybė, ir gal dar didelį norą pasirodyti.

- Bet kodėl tos saviveiklos nesustabdė mūsų valdžios galvos - jos tai turėtų suvokti, kuo gresia maisto produktus eksportuojančiai valstybei skandalas dėl prastos maisto saugos?

- O kurios čia galvos pas mus galvoja apie valstybę? Aš jau nebesuprantu ir mūsų prezidentės, kai ji duoda tiesioginius nurodymus, ką atleisti, ir dar daugiau žibalo šliūkšteli į ugnį. Jeigu nuo pat pradžių būtų kalbama (su J.Miliumi - red. past.) apie tai, kad reikia įvertinti visas tarptautines aplinkybes, galimą grėsmę eksportui į Kiniją, ir geriau jam pasitraukti - nežinau, gal reikėjo ką nors pažadėti, kaip dažnai pas mus būna, tuomet gal žmogus kitaip galvotų, net jeigu teisybė ir jo pusėje.

- Prie eksporto į Kinijos rinką Lietuva „be penkių minučių“ buvo ir 2013 metais: spalio mėnesį turėjo iškeliauti pirmieji pieno produkcijos konteineriai. Bet rugsėjo pradžioje į Lietuvą atvyko Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama, ir prezidentė, iš pradžių neketinusi su juo susitikti, staiga persigalvojo. Po to susitikimo bet kokie prekybiniai ryšiai su Kinija ilgam nutrūko. Ar ne keisti sutapimai?

- Neabejoju, kad tai atsiliepė neigiamai tarpvalstybiniams ryšiams su Kinija, bet nedrįstu vertinti tokio subtilaus momento, kai etika gali persverti, sakykime, ekonominę politiką. Aš galiu tik pasvarstyti, kaip pats būčiau pasielgęs: aš greičiausiai būčiau susirgęs, nebūčiau pasakęs, kad nepriimsiu - juk yra galybė įvairiausių būdų išsisukti iš keblios situacijos. Tačiau iš ano karto niekas nepasimokė.

Aš jau ne sykį norėjau pasakyti ir tiesiog per jus kreipiuosi į prezidentę: na, pasakykite savo tiesioginiams pavaldiniams, kad jie bent retsykiais ne tik tiesmukiškai žiūrėtų į jūsų pavedimus kovai su korupcija, bet pridėtų prie tos kovos truputėlį pamąstymų savo galva. Ir ne tik siauroje srityje, o daug plačiau, nes šiuo metu paliesta labai plati ir svarbi sritis, kur Lietuva gali prarasti milijonų milijonus. Ar jie supranta, kad tai ir jų pačių atlyginimai, jų žmonų atlyginimai, tai tas pats valstybės biudžetas? Ar jiems į visa tai nusispjauti?

- Mūsų gamintojų maisto produktai eksportuojami į 170 pasaulio valstybių, o dabar savo konkurentams eksporto rinkose patys įdavėme ginklą į rankas?

- Iš tiesų net jeigu pasaulio spauda nerašytų, apie šitas problemas sužinos tie, kurie prižiūri šią eksporto sritį ir gali priimti sprendimus. Jie gal ir supras, kad tie kaltinimai yra niekalas, bet nė vienas nenorės rizikuoti savo vardu jų rinkoje, sakykime, toje pačioje Kinijoje. Su mūsų konkurentų toje pačioje rinkoje pagalba šitas dalykas gali būti išpūstas tiek, kad neturėsime kur dingti. Patikėkite, ir ten lygiai tokie patys politikai sėdi - jie pagalvos, kaip jų politinei karjerai atsilieps, jeigu jie priims teigiamą sprendimą, tegu ir abejotiną, o spauda tuoj pat parašys apie tai. Juo labiau kad didelės valstybės turi ir dideles galimybes pasirinkti. Joms šimtas milijonų ar net milijardas yra niekis, o mūsų valstybei tai milžiniški pinigai.

Todėl prašau pagalvoti ir nepamiršti, kad ir po gerbiamos prezidentės kadencijos visiems mums reikės gyventi. Galų gale nenusipelnė mūsų Lietuva visą laiką gyventi įtampos sąlygomis. Tai prezidentės iniciatyva palaikyti šalyje nuolatinę išorinę arba vidinę įtampą - arba sukurti konfliktines situacijas su aplinkinėmis valstybėmis, arba viduje sukurti konfliktą su atskiromis partijomis, su atskirais valstybės pareigūnais ar su kažkokiomis pažymomis, - bet visą laiką įtempta styga. Kam to reikia?

- Eksportas į Rusiją nutrūko irgi dėl politinių ES sprendimų, ir mūsų ekonomikai tai smogė milžinišku svoriu.

- Čia gali būti atskira tema, susijusi su visa ES, bet sutikite, kad mes vieni pagrindinių šito žaizdro kurstytojų, o paskui lekiame ir skundžiamės, kad labiausiai nukentėjome, prašome kompensacijų... Kai kur daromės jau daugiau negu juokingi. Nuo savo kurstytų isterijų nukentėjome patys, ne kas nors kitas - ar sugriovėme Rusijos ekonomiką?

Galima pamąstyti ir apie tai, kaip toliau bus elgiamasi su tomis sankcijomis. Mūsiškiai operuoja, kad ES sankcijas reikia pratęsti dėl to, kad Rusija nepakankamai gerai vykdo Minsko susitarimus, bet visą laiką „prikabina“ ir Krymą - tokia pagrindinė retorika. Bet pasižiūrėkite, ar Minsko susitarimuose nors žodis yra pasakytas apie Krymą ir jo aneksiją? Pamatysite, kad ne. Ir tada paklauskite to paties užsienio reikalų ministro, o kaip bus tada, jeigu Rusija įvykdys visus Minsko susitarimus - reikės sankcijas atšaukti ar kaip? O kaip tuomet bus su Krymu, apie kurį Minsko susitarimuose nekalbama? Iš esmės Krymą visas pasaulis jau perrašė, kam reikėjo perrašyti, bet mes vis tiek savo giesmę giedame, žinodami, kad ji neturi jokios realios pabaigos. Kam nuo to geriau?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"