Valstybės išlaidų mažinimas reiškia naują nedarbo bangą, o sumažintų pensijų atkūrimas - jaunimo emigracijos didinimą. Tuo įsitikinusi ekonomistė Aušra Maldeikienė, kurios manymu, Lietuva jau nustojo mąstyti.
Kai Finansų ministerija perspėjo, kad kitais metais Lietuvos ūkis augs perpus mažiau, nei prognozuota iki šiol, Vyriausybė pareiškė nurėšianti viešuosius finansus net 4 proc.
Aklas bandymas bet kokia kaina prasimanyti trūkstamų pinigų papildomoms išlaidoms dėl „Snoro“ banko nacionalizavimo, milijardinės valstybės skolos administravimo mokesčiams gali lemti dar didesnį skurdą šalies sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo ir kitose srityse.
Švietimo ir mokslo ministerija jau pranešė, kad, viešųjų finansų išlaidas sumažinus 4 proc., apie 1,5 proc. nukentės mokinio krepšelis, nebus įvestas neformalaus ugdymo mokinio krepšelis, iki 3 proc. sumažės kolegijų, universitetų ir mokslo įstaigų finansavimas, nebeliks moksleivių dainų švenčių.
Kitais metais 5 proc. mažės ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, kuris neteks apie 155 mln. litų, o tai reiškia, kad dar labiau sumažės visos sveikatos apsaugos finansavimas.
Valstybės kasa tuščia
- Ką manote apie ketinimus mažinti šalies biudžeto išlaidas 4 proc., nes Finansų ministerija perpus sumažino ūkio augimo prognozes? - „Respublika“ paklausė ekonomistės Aušros Maldeikienės.
- Tai yra normalu - jeigu matai, kad kitais metais turėsi mažiau pajamų, reikia ir išlaidas kitaip dėlioti.
Jeigu bendrojo vidaus produkto (BVP) ar, kitaip tariant, valstybės pajamų prognozės sumažinamos 2,5 proc., adekvačiai turi būti mažinamos ir biudžeto išlaidos, nuo kurių skaičiuojant ir gauname tuos 4 proc.
Toks išlaidų mažinimas rodo, kad šiandien mūsų valstybė nebeturi lėšų funkcionavimui - viešųjų finansų jau yra per mažai.
Tačiau tas apkarpymas tėra tik liberalų politikų, o ne Vyriausybės siūlymas. Mat liberalai pas mus labai sunkiai gyvena.
Kadangi aš gyvenu normaliai, mano asmeninės pajamos per metus siekia 60 tūkst. litų, sutikčiau mokėti dar 2-3 tūkst. litų padidintų metinių mokesčių. Bet tik su viena sąlyga - mano mokesčiai neturėtų atitekti pensininkams. Aš kaip pilietė kategoriškai nesutinku, kad mano pinigais būtų gelbėjami pensininkai.
- Kodėl taip sakote?
- Todėl, kad turiu konkretų pavyzdį - savo 84 metų mamą, pensininkę.
Ji turi namą Palangoje, gauna 1050 litų pensiją, nemokamą gydymą ir kompensuojamus vaistus. Kartą abi suskaičiavome, kad valstybė jai kompensuoja už vaistus apie 2,5-3 tūkst. litų kas mėnesį.
Mano mamai Vyriausybė ketina sugrąžinti 100 litų sumažintos pensijos, kurių niekas, beje, neprašo. Mamai tikrai nereikia atkurti sumažintos pensijos, nes ji net padeda išlaikyti savo anūką! O vasarą užsidirba kelis tūkstančius litų neapmokestintų pajamų - Palangoje nuomoja draugėms kambariukus.
Staiga išaugs nedarbas
- Ar jūs su mama nesate stipriai susipykusi, o be to, skaitydami tai, ką kalbate, turbūt supyks ne tik ji, bet ir kiti Lietuvos pensininkai?
- Ne, mūsų santykiai su mama yra puikūs. Mama man dažnai sako: kokia keista ta Lietuvos valdžia, kodėl ji savo vaikais nepasirūpina? Ir net piktinasi, kad valdžia bando seniams įtikti, nors valstybės ateitis svetur išvažiuoja.
O iš mano sūnaus, marčios ir jų vaiko valstybė tik atima. Mano sūnus turi du magistro diplomus, marti moka keturias užsienio kalbas. Tačiau jie abu uždirba tik 3100 litų per mėnesį.
Ši šeima neturi nuosavo būsto, todėl nuomoja butą, kuris žiemą kainuoja 1500 litų. Kainuoja ir vaiko darželis, žmonėms reikia ne tik apsirengti, kažką pavalgyti. Todėl mes - tėvai ir pensininkai seneliai - kiek įmanydami padedame.
Susirgus mano sūnui ar marčiai, šeima patirtų finansinį krachą. Jie negaus atlyginimo, kurio dalį „Sodra“ sugrąžins tik po kelių mėnesių. Jie neturės už ką gyventi tas ligos dienas ar savaites. Jie už savo pinigus pirks vaistus.
Sūnaus šeima jau seniai būtų emigravusi, jeigu ne dvi pensininkų senelių šeimos. Girdėjau prezidentę Dalią Grybauskaitę virkaujančią, kad nepasirašys įstatymo, jei nebus atkurtos pensijos. Tada paklausiau savęs: ar mes sveikoje šalyje gyvename?
Lietuvoje visos partijos taip rūpinasi pensininkais tik todėl, kad jie sutartinai ateina prie balsadėžių. Visi kiti - jau seniai nebe rinkėjai. Jie atvirai nekenčia valdžios.
- Jūsų atsakymas perša mintį, kad viešųjų išlaidų mažinimas dar labiau atsilieps darbingiems žmonėms?
- Taip. Apkarpius šias išlaidas 4 proc., lygiai tiek pat sumažės valstybės tarnyboje dirbančių žmonių pajamos. Arba tiek pat žmonių atsidurs gatvėje ir privalėsime ieškoti naujų milijardų šviežių bedarbių išmokoms.
- Gal viešųjų išlaidų sumažinimas yra sveikintinas dalykas, jeigu būtų apkarpyti viešųjų pirkimų apetitai?
- Aš ir nesakau, kad šioje šalyje viskas yra teisingai padalijama ar surenkama. Tik pasakoju, kaip viskas dalijama.
Čaplikas (Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas - red. past.) per radiją filosofavo, kad viešajame sektoriuje darbuotojų atlyginimai nemažės ir jie neis nemokamų atostogų. Tiesiog bus mažiau remontuojama ir perkama prekių. Supratau - nedarbą didinsime per statybininkus ir gamintojus.
- Kaip vertinate Vyriausybės siūlymą dviem punktais padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), kurio jau tarsi atsisakyta?
- Lietuva yra paskutinėje vietoje Europoje pagal mokesčių dalį nuo BVP. Estai surenka 41 proc., mes - 33 proc. Šveicarai surenka 34 proc., tačiau ten, kaip ir Japonijoje ar JAV, samdomo darbo pajamos sudaro 65 proc., Lietuvoje ši mokesčių dalis sudaro vos 40 proc.
Todėl mūsų biudžetą suneša vargšai su savo 3 tūkst. litų pajamomis šeimai. Vargšai su mažais vaikais, bet be namų. Tokie mokesčių mokėtojai labai gražiai atrodo valstybės statistikoje.
Ir tie vargšai sutempia savo mokesčius močiutėms, kurios, nuomodamos namus Palangoje, kaip pensininkės yra dar ir atleistos nuo žemės mokesčio. Ar tai nėra absurdas, kai nuo žemės mokesčių atleidžiami tie, kas iš to gauna pajamas?
Savo mamai esu uždraudusi prašyti iš valstybės bet kokių kompensacijų. Mūsų šeima nėra ubagai mentaliteto prasme, nes gyvename ne kaulydami iš valstybės, o jai duodami.
Estai saugo žmogų
- Kodėl tuo pat metu kaip ir Lietuva nepriklausomai pradėjusi gyventi Estija nesiskundžia tokiomis finansinėmis bėdomis kaip mes, net per krizę turėjo perteklinį biudžetą?
- Estai susirenka mokesčių daugiau, nei perskirsto - 3 procentiniais punktais. Jeigu Lietuva surinktų tiek, kiek Estija, mes galėtume išleisti net 10 procentinių punktų daugiau.
Estijoje visiems galioja 21 proc. mokesčiai - ir verslui, ir dividendams. Lietuvoje dividendai kažkodėl apmokestinami tik 15 proc.
Kai tik kilo krizė, estai įvedė didelį mokestį nedarbo draudimui, tad šiandien bedarbio pašalpa gali siekti net 2380 eurų (apie 8211 litų) per mėnesį asmeniui, kurio atlyginimas iki tol buvo 5 tūkst. eurų (apie 17 250 litų).
Estams užtenka proto saugoti kvalifikuotą darbuotoją, kuris neteko darbo. Pas mus proto apskritai nereikia, nes valstybė jau nemąsto.
- Esate kategoriškai nusiteikusi prieš paramą pensininkams, tačiau gal turite ir patarimų tiems senjorams, kurie gauna tikrai varganas pensijas, siekiančias vos kelis šimtus litų?
- Mažiausias išmokas gaunančių pensininkų norėčiau paklausti, kiek jie valstybei per gyvenimą sumokėjo mokesčių, koks jų darbo stažas, koks buvo atlyginimas? Tik tuomet galima suprasti, kad nėra taip blogai, jei 800 litų atlyginimą gavęs žmogus gauna net 500 litų pensiją.
Taip, tokiam pragyventi yra sunku, jam reikėtų šiek tiek padėti. Bet jokiu būdu ne valstybės ateities - jaunų žmonių, kurie suka galvą, kaip pramaitinti vaikus, sąskaita.
Yra ir toks papildomų valstybės pajamų šaltinis - progresinis pensijų mokestis. Skurdžiausieji pensininkai nemokėtų nieko, o tie, kas gauna solidžius dividendus, palūkanas, privalėtų susimokėti už tuos milijonus.
Vėžys ar plaučių uždegimas?
- Ką manote apie vėl siūlomą įvesti prabangos mokestį?
- Šis mokestis turi būti, tačiau privalome aiškiai fiksuoti, kas yra ta prabanga. Vienintelis šeimos būstas geroje Vilniaus vietoje gali kainuoti labai brangiai, bet tai nėra prabanga.
O prabangus, didelis namas turi būti kuo skubiau apmokestinamas. Estai iš tokių mokesčių surenka apie 7,8 proc. BVP, bet tėra priešpaskutiniai Europos Sąjungoje.
Kitas dalykas - milijonieriai, kurie gauna minimalų atlyginimą. Tokių pas mus yra pilni kampai. Bet niekas neapmokestina jų pajamų - palūkanų. Amerikoje tai yra pajamos, o Lietuvoje - ne.
Lietuvoje sukurta sistema, kad vargšai valstybei sumokėtų viską, o turtuoliai - nieko.
Mūsų valstybė dabar turi du pasirinkimus. Pirmas - didinti PVM ir kartu šiek tiek pakelti visas kainas. Antras - mažinti viešąsias išlaidas ir tuo dar padidinti nedarbą, o kartu ieškoti pinigų naujų bedarbių išmokoms.
Abi išeitys yra tragiškos, tačiau PVM didinimas - tik sunkus plaučių uždegimas, o išlaidų nukarpymas - lengva vėžio forma. Aš rinkčiausi uždegimą.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
