Elektrą nuspręsta padaryti prabangos preke

Milžiniškas pelnas

Valstybės valdomos įmonės šalies biudžetą per pirmus 9 metų mėnesius dividendais papildė kiek daugiau nei 159 mln. litų, tačiau ši suma - 30 proc. mažesnė, nei buvo laukta. Planuota, kad bendrovės perves 227,786 mln. litų. Nuo sausio iki rugsėjo pavyko įvykdyti tik 27 proc. metinio plano, kuris yra 589,358 mlrd. litų. Didžiausios injekcijos laukiama iš valstybės valdomos UAB „Visagino atominė elektrinė“. Tikimasi, kad iki spalio 21-osios ji perves 275 mln. litų dividendų.

Nežinantiems reikia paaiškinti, kad minėtos bendrovės paskirtis yra ne tik rūpintis naujos atominės jėgainės statybomis, nes dar net neaišku, ar jos iš viso vyks, kadangi referendumas parodė, kad žmonės pasisako prieš statybas.

„Visagino atominė elektrinė“ įsteigta 2008 m. rugpjūčio 28 d. Bendrovės interneto svetainėje teigiama, kad įmonė vykdo naujos atominės elektrinės statybos projekto parengiamuosius darbus, kuriuos sudaro apie 30 įvairaus masto projektų ir programų. Iki bendrovės įsteigimo naujos jėgainės projekto parengiamuosius darbus vykdė AB „Lietuvos energija“ Branduolinės energetikos departamentas, įkurtas 2006-ųjų pabaigoje. „Visagino atominėje elektrinėje“ dirba 48 darbuotojai.

Nepriklausomi auditoriai suskaičiavo, kad pirmo šių metų pusmečio pabaigoje bendrovės turtas sudarė net 4,555 mlrd. litų. Vien per pirmą šių metų pusmetį ji uždirbo 501,8 mln. litų pelno, o pernai per tą patį laikotarpį - 120,876 mln. litų.

Daugybė antrinių įmonių

Iš kur toks pelnas? Pasirodo - iš antrinių įmonių, mat „Visagino atominė elektrinė“ tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja šias įmones: UAB VAE SPB (jos veikla - konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla), AB „Lietuvos energija“ (elektros gamyba, tiekimas, importas, eksportas), AB LITGRID (elektros energijos perdavimo sistemos operatorius), AB LESTO (elektros tiekimas ir skirstymas vartotojams), UAB Technologijų ir inovacijų centras (informacinių technologijų priežiūros paslaugos), UAB „Energijos tiekimas“ (elektros tiekimas), UAB „Kauno energetikos remontas“ (metalo konstrukcijų gamyba, energetinių įrenginių remontas), UAB „Gotlitas“ (apgyvendinimo paslaugos, prekyba), UAB „NT Valdos“ (nekilnojamojo turto disponavimas), UAB BALTPOOL (elektros energijos rinkos operatorius), VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras (energetikos specialistų ugdymas), UAB TETAS (elektros tinklų projektavimas, statyba, remontas, priežiūra, vartotojų prijungimas prie elektros tinklų), UAB „Elektros tinklo paslaugos“ (veikla - kaip ir UAB TETAS), UAB „Data Logistics Center“ (duomenų centrų, duomenų perdavimo, šviesolaidžio nuomos ir kitos telekomunikacinės paslaugos).

Pernai ir šiemet „Visagino atominei elektrinei“ iš antrinių bendrovių dividendus mokėjo tik LESTO, LITGRID ir „Lietuvos energija“. Tad pagrįstai kyla įtarimas, jog elektros įkainiai vartotojams yra dirbtinai pakelti, kad būtų galima skaičiuoti pelnus, mat bendrovės, kurių veikla tiesiogiai nesusijusi su elektros perskirstymu ar prekyba, dividendų nepervedė.

Pati neužsidirba

Tačiau „Visagino atominės elektrinės“ vadovas Rimantas Vaitkus tvirtino, kad bendrovė šiemet uždirbo ne pusę milijardo litų, kaip nurodoma nepriklausomų auditorių įmonės finansinės veiklos ataskaitoje, o kur kas mažiau.

„Be abejonės, pelnas suplaukia iš antrinių įmonių, daugiausiai - iš LESTO ir LITGRID. O pati pirminė įmonė konkrečios veiklos nevykdo, išskyrus antrinių įmonių valdymą ir naujos elektrinės projekto parengimą. Pirminės įmonės paprastai niekada nevykdo veiklos, kuri duotų pelną, tik efektyvumą didindama gali daugiau naudos gauti iš įmonių. Tačiau nepagalvokite, kad vartotojai permoka už elektrą, todėl mes uždirbome pusę milijardo per pusmetį. Čia yra per daugybę metų sukauptas pelnas. Iš rezervų paimta. O kiek vien šiemet uždirbta - tiksliai negaliu pasakyti. Čia sukauptas rezervas, iš kurio galima išmokėti dividendus. Nėra taip, kad elektros tarifai padidėjo ir uždirbome pelno. Be to, ir tarifai, galima sakyti, nepadidėjo. Bent jau tai daliai, kuri susijusi su mūsų įmonių veikla“, - sakė R.Vaitkus.

Elektra dar brangs

Anot jo, į dabartinę elektros kainą nėra įskaičiuota dalis kaupti rezervui nei dėl naujosios atominės elektrinės statybų, nei dėl senosios uždarymo.

„Respublika“ jau skelbė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kitiems metams nustatė 33 proc. didesnį Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą. Dėl to elektra vartotojams gali pabrangti nuo 46 iki beveik 50 centų už kilovatvalandę, mat VIAP yra viena elektros kainos vartotojams sudedamųjų dalių. Kitais metais VIAP biudžetas sieks 963,961 mln. litų, arba net 240,3 mln. litų daugiau nei šiemet. Buitiniai vartotojai VIAP mokės nebe 7,04 cento už kilovatvalandę, o 10,49 cento, arba net 49 proc. daugiau. Tačiau pramonės įmonės, sau gaminančios elektrą, mokės mažiau. Kitaip tariant, kad lengviau gyventų pramonės įmonės, našta užkraunama mokesčių mokėtojams. Elektra taps prabangos preke kaip alkoholis, tabakas ar degalai, tik dar nebus apmokestinta akcizu.

„Dedamosios dalies naujai elektrinei VIAP biudžete nėra. Jei statysime naują elektrinę, tai bus daroma skolintomis lėšomis ir lėšomis, gaunamomis iš mūsų įmonės veiklos. O kaip bus tada, kai elektrinė jau bus pastatyta... Nuo Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimų priklausys, ar tos sąnaudos bus įtrauktos į elektros kainą“, - teigė R.Vaitkus.

Tai - dar ne pabaiga

Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius tvirtina negalintis tiksliai pasakyti, kiek elektros kaina vartotojams galėtų būti mažesnė ir „Visagino atominė elektrinė“ dar galėtų dirbti nenuostolingai, nes tam reikia atidžiai išnagrinėti bendrovės finansines ataskaitas.

„Tačiau iš esmės tokį didelį pelną nulėmė tai, kad vartotojai permoka už elektrą. Juk pelnas priklauso nuo to, kiek nustatytos kainos yra didesnės už išlaidas. Jei elektros perdavimo, paskirstymo, pardavimo kainos, Elektrėnų elektrinei mokamos sumos yra didesnės, nei galėtų būti, - natūralu, kad susidaro didelis pelnas. O nuo kitų metų dar ir VIAP didės ir į jį dar neįtrauktos naujos atominės elektrinės statybos išlaidos. Jei dar ir su Europos Komisija nesutarsime dėl didesnio finansavimo Ignalinos elektrinės uždarymui, VIAP tik didės, o kartu brangs ir elektra“, - prognozavo M.Nagevičius.

Anot eksperto, labai yra keista Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pozicija: ji nustato elektros kainas, leidžiančias susikrauti didžiulius pelnus, nors elektros sektoriuje, priešingai nei šilumos sektoriuje, ta pati komisija, pasak M.Nagevičiaus, ir pelnus reguliuoja.

Brangus monstras

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius stebisi, kam valstybei reikėjo kurti naują bendrovę, kuri turėtų valdyti dar kelias. Tačiau jis paaiškino tikrąjį tokio sprendimo tikslą.

„Tas kapitalo koncentravimas buvo sugalvotas tam, kad galingas koncernas galėtų skolintis milžiniškus pinigus ir vykdyti didelius projektus. Tačiau dabar situacija pasikeitė, nes pagal ES direktyvą elektros gamyba turi būti atskirta nuo perdavimo. Dabar dalį norima atiduoti kitai ministerijai. Bet taip negalima elgtis: iš pradžių milžiniškas koncernas tyliai sudaromas, paskui tyliai išardomas. Iš viso kuriant „Visagino atominę elektrinę“ buvo pasielgta neapgalvotai, nes iki 300 mln. jau išleistų litų įnešė tik Lietuva, o kitos valstybės - nė cento. Reikėjo visiems partneriams kurti bendrą įmonę. Dabar visas rizikas, visas pradines investicijas mes vieni darome ir galime viską prarasti, jei elektrinės taip ir nebus. Milijonai jau išleisti įvairioms studijoms, aikštelėms, pačiai bendrovei „Visagino atominė elektrinė“ išlaikyti per metus reikia apie 50 mln. litų. Todėl akivaizdu, kad elgiamasi neracionaliai“, - sakė energetikos konsultantas.

501,8 mln. litų - tiek grynojo pelno vien per pirmą šių metų pusę uždirbo  „Visagino atominė elektrinė“.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"