Gal S.Skverneliui pavyks tai, ko neįstengė kiti

- Valdininkiją gąsdina idėja visas ministerijas sukelti į vieną vietą. Koks viso to tikslas? - „Vakaro žinios“ teiravosi Sauliaus SKVERNELIO.

- Yra keli tikslai. Pirmiausia įvertinsime galimus kaštus. Bet pagalvokite, kiek kainuoja visi ministerijų pastatai, esantys pačiame Vilniaus centre ir kitose ypatingose miesto vietose. Juos galima privatizuoti už didžiulę sumą. Pastatyti vieną naują pastatą kainuotų kur kas pigiau. Tiesa, galimas variantas, kad naujas pastatas būtų išsinuomotas. Svarstysime, kas būtų racionaliau.

Antra - dauguma tų pastatų yra gana seni, tad ką ir kalbėti apie jų energinį efektyvumą, išlaikymo sąnaudas, kvadratūrą. O naujo, šiuolaikinio, specialiai biurams pritaikyto pastato išlaikymo sąnaudos būtų gerokai mažesnės. Tačiau sutaupyti pavyktų ir kitaip.

- Kaip?

- Prisiminkime, kad kiekviena ministerija, kurių yra 14, turi besidubliuojančio aptarnaujamojo personalo. Pavyzdžiui, kiekviena ministerija turi savo personalo tarnybą, materialinio ir techninio aprūpinimo specialistus, visos turi savo informacinių technologijų sektorių, visos turi savo bendruosius skyrius, raštines, kanceliarijas ir taip toliau. Vietoj visų raštinių, personalo tarnybų ir t.t., kurių yra po 14, galima būtų įkurti po vieną. Galiausiai pati Vyriausybė ir ministerijos būtų vientisas organinis junginys, nereikėtų važinėti transportu, tiek daug automobilių išlaikyti, būtų galima tiesiog darbuotis lipant iš vieno aukšto į kitą ir pereinant visas ministerijas. Vyktų bendras visų darbas, nebereikėtų kažkokių formalizuotų bendrų darbo grupių, betikslio susirašinėjimo. O ir interesantams būtų patogu, nes viskas būtų vienoje vietoje. Juk tie, kurie ateina, dažnai turi keletą interesų ir reikia kreiptis į kelias ministerijas, išsimėčiusias per visą Vilnių.

Dar vienas aspektas - kadangi ministerijos yra Vilniaus centre, tai pastatyti automobilį labai nepatogu tiek darbuotojams, tiek klientams. Todėl manau, kad visos įstaigos turėtų būti viename pastate ne miesto centre. Būtų patogiau, o ir sutaupyta būtų daug. Kiek - vertinsime, skaičiuosime, bet manau, kad tai būtų finansiškai apsimokantis dalykas. Tačiau vertinsime ne tik finansine prasme, bet ir kiek pasikeistų darbo efektyvumas, sprendimų priėmimo greitis ir kokybė. Kitaip tariant, principas būtų toks pat, koks buvo, kai persitvarkė Vilniaus miesto savivaldybė. Iš pradžių daugybė jos padalinių buvo išsimėtę po visą miestą, o paskui sukelti į vieną pastatą. Taip daug patogiau ir ekonomiškai pagrįsta.

- Sakote, kad vis dėlto dvi ministerijos turėtų būti iškeltos į Kauną. Kodėl? Kad viskas ne tik sostinėje būtų sutelkta?

- Be abejo. Ypač kalbant apie Žemės ūkio ministeriją reikia prisiminti, kad ir žemdirbių savivalda - Žemės ūkio rūmai - yra Kaune, ir specializuotas universitetas yra Kaune. Be to, tai yra Lietuvos centras. O ir paskatintume dar vieno regiono vystymąsi. Galima kalbėti apie viešojo sektoriaus atskirų padalinių perkėlimą ir į Klaipėdą, kad ir ten būtų skatinamas vystymasis. Ypač padalinių, susijusių su jūriniais reikalais, žuvininkyste.

- O dėl kitų regionų? Ar irgi ketinate ką nors perkelti iš Vilniaus?

- Kol kas galvojame, kad kiti regionai būtų skatinami investicijomis, kuriamomis darbo vietomis, plėtojamomis laisvosiomis ekonominėmis zonomis, gerinama paslaugų infrastruktūra, išsaugotomis aukštosiomis regioninėmis mokyklomis ir taip toliau.

- Jei dvi ministerijos bus perkeltos į Kauną, kas būtų su jų darbuotojais, kurių dauguma gyvena Vilniuje? Būtų suteikiami tarnybiniai butai, apmokamos kelionės išlaidos?

- Tai - apsisprendimo reikalas. Nemažai darbuotojų ir dabar važinėja - kauniečiai į Vilnių ar panašiai. Tačiau svarstytume įvairias galimybes - gal pasiūlytume kitą darbo vietą ar panašiai.

- Didžiulį visuomenės pasipiktinimą kelia išpūstas valdininkijos aparatas. Galbūt naujoji Vyriausybė pagaliau imsis revizijos, kiek mums tų valdininkų iš tiesų reikia?

- Manau, kad viešasis sektorius, ypač tai, kas susiję su valstybės valdymu ir savivalda, kitaip tariant, kuris atlieka biurokratinį darbą, yra neefektyvus ir per didelis. Pirmiausiai turime įvertinti, kiek tų darbuotojų reikia, kokias funkcijas jie atlieka ir kiek jų turi likti, kad aparatas nebūtų išpūstas ir dirbtų efektyviai.

- Gal ir valdiškas įstaigas revizuosite, jos dubliuoja viena kitos funkcijas? Yra dešimtys verslą kontroliuojančių įstaigų, kelios Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios įstaigos atlieka beveik tas pačias funkcijas ir t.t.

- Kiekviena ministerija apaugusi įvairiais departamentais, tarnybomis, įstaigomis. Jų tikrai tiek neturėtų būti. Mes galvojame apie įstaigų, atliekančių giminingas funkcijas, sujungimą į vieną padalinį. Vėlgi pirmiausia reikės atlikti įvertinimą, kiek jų yra ir kiek turi būti.

- Kadenciją baigianti Vyriausybė irgi tą žadėjo, bet nepadarė...

- O mes ne tik kalbėsime, bet ir padarysime.

- Kodėl dabartinei Vyriausybei tai nepavyko?

- Iš patirties, kai teko dalyvauti Vyriausybės veikloje, galiu pasakyti, kad dažniausiai būdavo labai stiprus biurokratinis pasipriešinimas, o jis dar būdavo sustiprinamas tam tikromis partinėmis intencijomis - būdavo bandoma išsaugoti tas įstaigas, kuriose pasodinti partijų žmonės, siekiant išlaikyti jų darbo vietas. O mums pavyks tai pakeisti, nes visai kitokiais principais bandome suformuoti pačią Vyriausybę.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“