2 nuotr.Po mestos iniciatyvinės grupės pirštinės „Respublika“ kalbina galimą kandidatą į prezidentus Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarą Rolandą Paulauską.
- Priėmėte iniciatyvinės grupės, prašiusios jūsų kelti savo kandidatūrą į prezidentus, siūlymą? Kodėl?
- Taip pat kaip „Respublika“ per šitiek metų idėjų ir prasmių lauką kedena ir už tai atsako, taip ir aš privalau atsakyti. Ši iniciatyva pagimdyta nemaža dalimi „Respublikos“ laikraščio publikacijų, ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO.
Pagrindinė priežastis - tai šitos iniciatyvinės grupės atsiradimas ir supratimas, kad yra poreikis ir pareiga pasitarnauti žmonėms. Kad ir kaip patetiškai tai skambėtų.
- Tikitės tarp tiek stiprių kandidatų iškilti? Juk dažnai pas mus laimi pavardės ar partijos.
- Rinkimai pas mus pavirsta į tokį cirką. O šitie žmonės, kurie yra iniciatyvinėje grupėje, yra suvienyti tam tikrų pažiūrų, o mes dar niekada rinkimuose neturėjome kovos idėjų lauke. Visada kovoja pavardės, veidai ir niekas neklausia, ką tos pavardės nori daryti.
Šita iniciatyva kilo iš žmonių, kurie vienodai supranta daugelį dalykų, tai yra noras išsaugoti šeimininko teises savo žemėje, savo valstybėje. Nes mes metai po metų tas teises atiduodame, ar tai būtų žemės pardavimo užsieniečiams klausimai, ar tai būtų euras. Ar tai būtų vertybių kaita.
Todėl šituose rinkimuose svarbu, kad žmogus suprastų, ką jis renkasi.
- Dabartinės prezidentės reitingai yra bene aukščiausi, neabejojama, kad ji į antrą turą pateks. Kaip manote, ar jūs pakankamai rimtas konkurentas jai?
- Jei kalbame apie pagrindinį kandidatą, norėčiau akcentuoti vieną niuansą - kas už ją eina, kas ją iškėlė. Konservatoriai ir liberalai. Įsiklausykime į šitų žodžių turinį. Jie turėtų būti vienas kitam priešingi. O dabar išeina, kad tokios priešingos krypties politikai kelia tą patį kandidatą. Logikos kaip ir nėra. Nesuprantu, kaip galima eiti į kairę ir į dešinę vienu metu.
Tai rodo, kad nei vieni, nei kiti jokių pažiūrų neturi, yra tik tas vaikiškas noras įtikti Briuseliui, padainuoti gražią dainelę ir gauti dovanų. Jeigu tai būtų rimtos partijos, kaip jos galėtų balsuoti už tą patį žmogų? Tai rodo, kad ten sėdintys žmonės nesvarsto jokių svarbių klausimų, užtat jiems ir tinka kažin koks kandidatas. Mes net nežinome dabartinės prezidentės pažiūrų, ji yra įslaptinta, apie ją niekas nieko nežino. Taigi tie žmonės, kurie sudaro jos reitingus, gali dabar gerai pagalvoti, kokios yra ir jų pažiūros.
- Koks kandidatas būsite jūs?
- Tada žmogus renkasi visiškai priešingą pažiūrų kryptį. Tai yra žemė tik Lietuvos piliečiams, valiuta turi būti mūsų, renkasi tradicines vertybes ir šeimą. Jeigu pavyktų žmones įpratinti rinktis šitaip, rinkimai būtų prasmingi.
O dabar pažiūrėkite, ką šneka kandidatai. Jie šneka tuščias frazes - gerinsime, skatinsime, ugdysime, tobulinsime... Bet tai yra betūriniai žodžiai.
Žmonės turi atsakyti sau, ar jie pirma jaučiasi lietuviais, ar europiečiais, ar pirma liberalais, ar socialdemokratais, ar konservatoriais. Tai yra svarbu, nes jeigu tu pirma atsakai, kad esi socialdemokratas, o tik paskui - kad lietuvis, vadinasi, tavo valdžia yra už Lietuvos ribų. Socialdemokratinės idėjos yra tarptautinės, jos turi savo viršininkus. Dėl to Lietuvos interesai pasidaro antriniai. O jeigu tu sakai, kad tu pirma esi lietuvis, o tik paskui prijauti kokiai nors partijai, vadinasi, gali sutarti ir su liberalais, ir su socialdemokratais, nes bazė yra Lietuvoje. Tik taip galima išlaikyti šeimininko teises ir nepriimti sprendimų, kurie yra gimdomi už Lietuvos ribų.
Mes norime, kad čia ir po 100 metų kalbėtų žmonės lietuviškai, būtų tos pačios etinės, moralinės vertybės. Mes norime, kad išliktų mūsų būvis, visa ta esybė.
- Kokia mūsų buvimo ES kaina?
- Ar yra per didelė kaina už buvimą ES? Mes matome, kaip iš mūsų atima suvereniteto gabalus, kaip mus laužo įvairiuose gyvenimo segmentuose. Ar mes esame pasiruošę iki begalybės? Pavyzdžiui, uždarėme Ignaliną - automatiškai pasibranginome sau elektrą. Paskui sako, kad Europa mums duoda pinigų. Taip, duoda, bet tik paviršutiniškai atrodo, kad gauname daugiau, nei įmokame.
Paskaičiuokime: kiek daugiau nei milijardą kasmet sumokame į Briuselio biudžetą, pridėkit, kiek visiems pabrango elektra vien dėl to, kad mes uždarėme Ignalinos atominę elektrinę. Tai irgi yra kaina už buvimą ES. Mes netekome muitų, anksčiau jie likdavo Lietuvoje, o dabar jie eina į Briuselio kasą. Mes netekome žvejybinių laivų. Mums sumokėjo vienkartines išmokas už tai, kad supjaustytume laivus, bet mes praradome žvejybines kvotas. Kartu su tuo laivu mes praradome galimybę jūroje gaudyti žuvis. Kartu prarasdami įgūdžius ir siaurindami žvejų socialinį sluoksnį.
Juk kuo visuomenė margesnė, kuo įvairesniais darbais ji užsiima, tuo yra gyvybingesnė.
Tas pats pasakytina apie žemės ūkį. Moka pinigus už tai, kad nedirbtume žemės. Visa tai irgi įskaičiuojama į išlaidas. O ką kalbėti apie tai, kiek mums kainuoja išvažiavę žmonės. Kaip suskaičiuoti, kokių nuostolių patiria Lietuva. Net neįmanoma jokiais pinigais įvertinti, kokios iš to gimsta problemos. Visa tai sudėjus matyti, kad mes toli gražu negauname daugiau, nei mums atrodo.
O tie visi entuziastai, kurie sako, kad mes be Europos galą gautume, skaičiuoja tik tuos paviršinius grynųjų pinigų srautus. Jie visiškai nenori matyti visų mano paminėtų nuostolių. Mes esame pratinami gyventi ne pagal savo galimybes.
- Bet tokia politika, apie kurią jūs kalbate, yra vykdoma Lietuvoje. Ir neatrodo, kad valdžiai tai nepatiktų?
- Dabar artėja EP rinkimai, ir jau dabar aišku, kad iš Prancūzijos, Italijos, Anglijos, Vokietijos, Olandijos ateis euroskeptikai. Neaišku, į ką tas EP pavirs. O mūsiškiams entuziastams atrodo, kad mes įstojome, dainelę Kalėdų Seneliui padainavome, ir viskas, iki amžiaus pabaigos viskas bus gerai. Nieko panašaus nėra. Užuot dabartiniuose prezidento rinkimuose svarstę tuos strateginius, geopolitinius klausimus, jie aiškinasi, kas kieno tėvas buvo, kas kur dirbo ir panašius dalykus. Ieško kažkokių kompromatų. Ir niekas nekalba apie tai, ką jau visa Europa svarsto.
Užtat šituose rinkimuose aš ir noriu dalyvauti, kad žmogus galėtų išgirsti ir kitą nuomonę. Tokią misiją vykdo ir „Respublikos“ leidiniai“. Kiek per šiuos metus atsirado atsiliepimų, komentarų, aš matau, kad žmonės išgirsta. Nes yra viena, kai viešojoje erdvėje skamba viena nuomonė, o kai yra kita nuomonė, tada žmogus gali palyginti. Tada ir žodžio laisvė gali pasireikšti.
- Ar sieksite išstojimo iš ES?
- Įpuolus į balą ir norint iš jos išsikapstyti, reikia labai atsargiai judinti rankas ir kojas, o ES yra tam tikra bala, į kurią mes įpuolėme ir judesiai turi būti labai atsargūs. Kadangi procesai pačioje ES vystosi labai sparčiai, pati ES gali sugriūti dar greičiau nei mes apsispręsime joje būti ar nebūti. Nes ten vyksta procesai labai greiti, tiek ekonominės krizės, tiek moralinių vertybių prasme.
Negalima šiandien vienareikšmiškai sakyti, kad būtinai reikia išstoti iš ES. Kam gąsdinti žmones, kurie dar tiki tom iliuzijom, tiki Kalėdų Seneliu. Taip kategoriškai klausimas neturėtų būti keliamas.
- O kaip pasielgtumėte su pensijomis?
- Mūsų pensijų sistema šiandieną stokoja pinigų. Praėjusiais metais trūko milijardo. Ir jeigu mes pensijas atstatome arba keliame, tai visų pirma reikia atsakyti iš kur gausime pinigų. Reikia turėti omeny, kad iš kažkur tuos pinigus reikės paimti, nes nėra kito būdo. Arba juos skoliniesi, o taip didėja valstybės skola, jau ir taip mokame 2 mlrd. palūkanų, arba ieškai kitų būdų, kaip dabar svarstoma apie alkoholio akcizą.
Žinoma, mes galime eiti skolos keliu, Lietuva mažai skolinga lyginant su prancūzais ar vokiečiais. Čia yra meluojama žmonėms.
- MMA vienas mažiausių Europoje. Ar reikia jį kelti, kaip dabar madinga eskaluoti?
- Yra atskiri verslai, kurie Lietuvoje turi antpelnius ir tą algą jie gali pakelti. Bet dažniausiai tokiose įmonėse niekas minimumo ir negauna. O tie, kurie moka minimumą, tai yra smulkūs verslai, jie negali mokėti daugiau. Alga gi ne iš kepurės atsiranda, ji yra uždirbama. Ir staiga valingu sprendimu padaro pas mus 10 tūkst. litų algą, tai tiesiog bankrutuos įmonės ir tiek.
Žmonėms nėra paaiškinamas santykis, daugelis įsivaizduoja, jog viskas dar kaip tarybiniais laikais, kad valstybė nustato algą. Nustato ir kažkur ten tą algą nusipieši. Biudžetininkams gal ir galima. Pasiskolino valstybė ir pasikėlė. Tai mūsų populistai, norėdami prisivilioti rinkėjus, vilioja juos neįgyvendinamais pažadais, ir kitaip tariant perka balsus. Politikai apskritai nemąsto tolima perspektyva. Jie pažada ką tik jūs norite, kad tik pabūtų žibintų šviesoje.
O kad valstybės skola per Kubiliaus valdymo laikus išaugo 3 kartus, niekas nekalba. Ji gi gula mums ant pečių palūkanomis.
- Vieša paslaptis, kad jau nuspręsta nuo kitų metų įsivesti eurą. Ar lengvai atsisakytumėte lito?
- Savo pinigo turėjimas leidžia valstybei ir visuomenei organizuoti ekonominius procesus ir valdyti juos. Jeigu tu neturi savo valiutos, tu negali organizuoti jokių ilgalaikių ekonominių procesų valstybės mastu.
Lietuviai iš gėlių tarybiniais laikais pakankamai gerai gyveno. Auginome gėles, patys sau pardavinėdavome, likdavo pelnas Lietuvoj ir žmonės turėjo darbo vietas. Šiandien to nėra, nes iš Olandijos ateina žymiai pigesnės gėlės. Ir be muitų procesų tu šito niekaip nesureguliuosi.
Atsisakyti savo valiutos neskuba nei lenkai, nei šveicarai, nei švedai, o ypač neskuba anglai.
Mūsų politinis elitas apie tai nekalba, nes bijo prisiimti atsakomybę. Jie save iš esmės mato tik kaip savivaldybę, kuri už nieką neatsako. Galimas toks kelias, aš nieko nesakau, jeigu tauta nori šito. Bet tada užmirškime apie savo valstybę, savo tautą, kas kaip kalbės po 100 metų.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
