Grobstytojų klano iššvaistytų milijonų našta slegia tik mokesčių mokėtojus

Nors valstybės biudžete siaučia skersvėjai, valdžios atstovai nesiteikia jo papildyti saviškių sąskaita: rezonansinės bylos dėl galimo milijonų iššvaistymo nutraukiamos, kaltieji, iš kurių įstatymai leistų išsiieškoti milijoninius nuostolius, blogiausiu atveju atsiperka atleidimu iš darbo. Teisininkai tvirtina, jog Lietuvoje toks politikų bei teisėsaugos klanas nė nebesistengia vogti taip, kad visuomenė nepastebėtų.

Nors mūsų įstatymuose egzistuoja galimybė iš milijoninę žalą valstybei padariusių asmenų išsiieškoti tuos milijonus regreso tvarka, ja naudotis nelinkęs niekas. Juolab jog dėl galbūt iššvaistytų milijonų pradėti prokurorų tyrimai atgula į stalčius arba yra patyliukais nutraukiami, o kaltieji lieka neįvardyti, nors juos žino pusė Lietuvos.

•  Amžiaus verslo projektu pramintas projektas „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS), kainavęs per 100 mln. litų (tikslių skaičių iki šiol niekas nepateikė) - Generalinė prokuratūra „dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo“ tyrimą pradėjo dar 2008 m. birželio 12-ąją. Tyrimas jau buvo ir nutrauktas, ir atnaujintas. Pasiteiravus, kuo baigėsi ši byla ir kiek milijonų į biudžetą sumokėjo kaltieji, paaiškėjo - niekuo. „Pranešimai apie įtarimus šioje tyrimo medžiagoje nepareikšti. Ikiteisminio tyrimo terminą Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras pratęsė iki 2012 m. kovo 12 d.“, - tiek apie dingusių milijonų paieškas tepaaiškina Generalinė prokuratūra. Taigi kaltųjų per dvejus metus vis dar neatsirado.

•  Valstybės kontrolė nustatė, jog 42 mln. litų kainuojančio Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose turėjusio veikti elektroninio bilieto sistema taip ir neveikia, o mažiausiai už 3 mln. litų pirkta įranga nenaudojama dūla sandėliuose. Nors išleista jau 34 mln. litų, neveikia net mėnesinio e. bilieto funkcijos, bilietu negalima naudotis kituose miestuose, kaip planuota. Paklaustas, ar kaltieji jau sumokėjo patirtus mokesčių mokėtojų nuostolius, Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Šešelgis patarė kreiptis į įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorių Gintą Bliuvą. Pastarasis nustebo: „Klauskite savivaldybės - mes nieko neatleidinėjome.“ Taigi kaltųjų, kurie atlygintų nuostolius, nėra.

• 145 mln. litų kainavusi Vilniaus šviesoforų sistema sukėlė pasipiktinimą. Mat net ją įdiegus, kai kur spūsčių nesumažėjo, o jos diegimas vėluoja kelerius metus. Pavyzdžiui, planuota viešojo transporto pirmenybės sistema, kai paspaudus mygtuką troleibuse, jam užsidegtų žalia šviesa, neveikia. „Tie žmonės, kurie buvo atsakingi, jų nebėra“, - tokias nuobaudas įvardijo „Susisiekimo paslaugų“ direktorius G.Bliuvas. Jis pripažino, jog turi omenyje savo pirmtaką Vaidotą Antanavičių, palydėtą solidžia išeitine išmoka. Taigi kaltų nėra.

• Projektas e. sveikata, kainavęs mokesčių mokėtojams 29 mln. litų, - dar vienas kuklus valdininkų paišlaidavimo poligonas. Patys Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pripažino, jog mažiausiai 10 mln. litų išleista nežinia kam, o sistema, turėjusi sujungti visas šalies gydymo įstaigas, kad būtų galima gauti duomenis apie pacientus, išrašyti receptus ir t. t., neveikia. Ministerijos kancleris Rimantas Remeika „Vakaro žinioms“ tvirtino, jog jie nubausti kaltųjų negali. „Po valstybės kontrolės išvadų 2008-aisiais buvo kreiptasi į prokuratūrą, bet ji nutraukė tyrimą nematydama nusikalstamos veikos. Veikia tik dalis projekto, bet ir tai šleivai kreivai. Bet nieko negalime padaryti - nubausti nėra ko“, - aiškino kancleris.

•  Dėl Aplinkos ministerijos priveltų klaidų ataskaitose apie kovą su klimato kaita ir užterštumą Jungtinės Tautos uždraudė Lietuvai parduoti nepanaudotus taršos leidimus pusmečiui. Dėl to Lietuva praras nei daug nei mažai - iki 500 mln. litų, kuriuos buvo galima panaudoti mokyklų, kitų įstaigų renovacijai, biokuro katilinių statybai. Kaltųjų niekas neįvardijo, o pats už šią sritį atsakingas viceministras Aleksandras Spruogis „Vakaro žinias“ tikino, kad neketina ne tik atlyginti būsimų nuostolių, bet net ir atsistatydinti ar įvardyti kaltuosius pavaldinius.

Egidijus BIČKAUSKAS - teisininkas, Nepriklausomybės Akto signataras:

Bet kurioje svarbesnėje byloje tyrimas prasideda labai griausmingai, o baigiasi arba tyliai subliūkšdamas, arba slepiamas nuo visuomenės. Rezultatų negali sužinoti net ir teisininkai, žurnalistai, pateikiamas tas mistinis atsakymas: vyksta tyrimas. Galbūt reikėtų įstatymais įpareigoti tyrėjus informuoti visuomenę, kas padaryta per pusmetį, per metus, o ne prisidenginėti ikiteisminio tyrimo paslaptimi ten, kur jis tik imituojamas arba jo iš viso nė nebuvo.

Dažniausiai taip ir būna - kaltųjų nėra. Juk ir taršos leidimai, apie kuriuos prabilote, - padaryta kelių šimtų milijonų žala. Tai dabar ir eilinis pilietis galvoja: na, jei dėl pusės milijardo niekas galvos nesuka, tai nesuks ir dėl tūkstančio litų mano nesumokėtų mokesčių. O kiek dešimčių programų prikurta, kurios keliauja į stalčius, bet yra labai pelningos jų kūrėjams? Bet tuomet pradedi galvoti - o koks išvis tikslas kreiptis į prokuratūrą, jei viskas nugrims kaip į smėlį? Tuomet pasimiršta ir visos galimybės regreso tvarka išsiieškoti nuostolius, tas asmuo, kuris pridarė galybę žalos, toliau tą patį veikia kitoje institucijoje. Nė vienas juk rimtai ir nebuvo nubaustas.