2 nuotr.Niujorke prasidėjo masiniai protestai prieš bankus - amerikiečiai nebenori būti apgaudinėjami ir klaidinami. Lietuvoje komerciniai bankai elgiasi panašiai, bet mūsų žmonės dar neina į gatves. Bet gali tuoj eiti. Nes ir jų kantrybė - ne geležinė.
Naujasis Lietuvos banko valdytojas Vitas Vasiliauskas šiek tiek bando žaboti bankininkų apetitą. Ačiū bent už tai, nes ilgametis jo pirmtakas Reinoldijus Šarkinas dėl bankų klientų nė piršto nekrutino. Nelaukdami pagalbos iš valstybės institucijų, kovai su bankų savivale ima vienytis ir šalies piliečiai. Rugsėjo pabaigoje įsteigta visuomeninė organizacija „Už sąžiningą bankininkystę“, kurios tikslas - priversti bankininkus dirbti sąžiningiau.
Mokestis už mokestį
Gal ta organizacija padės ir kaišiadoriškei Laimai (pavardė redakcijai žinoma), kuri susigundė Swedbank Life Insuranse SE Lietuvos filialo darbuotojo siūlymu sudaryti investicinio gyvybės draudimo sutartį. „Žadėjo aukso kalnus, sakė, bus milžiniškas prieaugis“, - dabar prisimena ji.
Iki 2010 metų lapkričio 30 dienos Laima įmokėjo 9800 litų, o sukaupė vos 6,6 tūkst. Be to, per 9 metus pinigų vertė sumenko.
„Nustebau, kad sutaupiau mažiau nei įmokėjau, - kraipė galvą Laima. - Nuėjau aiškintis ir išgirdau: atskaito už sutarties tvarkymą, administravimą, įmokų priėmimą! Kai kurios įmokos dubliuojasi. Štai reikia mokėti sąskaitos tvarkymo mokestį ir atskirai - įmokos mokestį. Ar tai ne tas pats? Paklausiau, kodėl lupa dukart - nepaaiškino. Esą taip numatyta sutartyje.“
Laima tikėjosi sutaupyti, sumokėdama į priekį iškart už pusę metų, bet paaiškėjo, kad „įmokos mokesčio“ dydis priklauso ne nuo mokėjimų kiekio, o nuo sumos. Net 5 proc. atskaito!
Kai tiek atskaitymų, ir sukaupta suma menka. Laima norėjo sutartį nutraukti, bet tada ji patirtų dar didesnį nuostolį. Tektų grąžinti valstybei pinigus, kuriuos Laima gavo susigrąžindama dalį pajamų mokesčio.
„Aš jau įklimpau, bet noriu kitus įspėti, kad būtų atsargesni, - sakė ji. - Atidžiai skaitykite kiekvieną sutarties punktą!“
Ne banko reikalas
Lietuvos bankui tokie draudikų „fintai“ - nė motais. „Formaliai draudimo įmonė nėra Lietuvos banko priežiūros objektas, nes draudimas atskirtas nuo banko, draudimo įmonė šiuo atveju yra banko antrinė įmonė. Draudimo reikalais užsiima Draudimo priežiūros komisija“, - pareiškė Lietuvos banko atstovas Mindaugas Mileška.
Tiesa, Seime esą jau guli įstatymo projektas, pagal kurį Lietuvos bankas atliks ir draudimo įmonių priežiūrą, bet nauja tvarka įsigalios tik kitais metais.
Rinka - ne klientų naudai
Draudimo priežiūros komisijos narės Irminos Judickaitės teigimu, svarbiausia - kliento atidumas.
„Rinkos dalyviai yra laisvi nusistatyti tokius administravimo mokesčio ar įmokų dydžius, kokius nori - teisės aktai to nereglamentuoja, - pabrėžė ji. - Yra tik reikalavimas, kad visa ši informacija klientui būtų išaiškinta, atskleista prieš sudarant sutartį. Būtinai reikia skaityti sutartį ir pasirinkti geriausią variantą.“
Sprogimo reikia išvengti
Alvydas AUGAITIS - asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ tarybos pirmininkas:
Visi susikaupę skauduliai, jei jie negydomi, sprogsta. Amerikoje piliečiai jau protestuoja prieš bankų savivalę. Mūsų asociacija įsikūrė, kad pavyktų išvengti tokių sprogimų.
Kitaip sakant, siekiame užbėgti problemoms už akių. Inicijuosime įstatymų pakeitimus, kad bankai su klientais bendradarbiautų sąžiningiau nei iki šiol. Nes dabar jie savo klientų atžvilgiu vykdo tiesiog drastišką politiką.
Beje, JAV bankų praktika yra pažangesnė nei pas mus. Pavyzdžiui, nuvertėjus nekilnojamajam turtui, kurį klientas įsigijęs už gautą paskolą, bankas duoda leidimą turtą parduoti tuo metu esančia rinkos kaina, ir klientas bankui nelieka skolingas.
Pas mus apie tai galima tik pasvajoti, todėl siūlysime tokius pakeitimus ir čia.
Be to, JAV pasirašant bet kokią kredito sutartį su banku dalyvauja ir teisininkas. Taip siekiama užtikrinti, kad žmogus - ne teisininkas nepriimtų nevykusio sprendimo. Sieksime, kad tokia pati tvarka įsigaliotų ir Lietuvoje.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
