1 nuotr.Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad lietuviška asmens tapatybės kortelė turi būti išduota su raide „w“ pavardėje, nes anksčiau ją leista įrašyti į tos pačios moters santuokos liudijimą. Anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismas yra išdavęs 5 leidimus nelietuviškas raides įrašyti į santuokos ir gimimo liudijimus, nors įstatymai to neleidžia. Tai spjūvis į veidą ir 69 tūkst. Lietuvos piliečių, kurie pasirašė už tai, kad nelietuviškos raidės nebūtų įteisintos.
Piliečių iniciatyvinė grupė, rinkusi parašus už lietuvių kalbos išsaugojimą, dar pernai lapkritį Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė daugiau kaip 69 tūkst. parašų. Komisija nusprendė, kad viskas yra teisėta, iniciatoriai projektą pateikė Seimui. Ir viskas sustojo. Nuo lapkričio praėjo jau daugiau nei pusmetis, o projektas kol kas perėjo tik pateikimo stadiją. O projekto esmė tokia: jokiu būdu negalima nelietuviškų raidžių vartoti asmens tapatybės kortelės pagrindinėje pusėje ir pasuose, išskyrus skiltį „Kiti įrašai“. Bet ir tai tik su išimtimis: nelietuviškai būtų galima rašyti tik pavardes užsieniečių, gavusių Lietuvos pilietybę, jų sutuoktinių ir vaikų.
„Projektas Seime pristatytas pernai lapkritį. Šiemet gegužę mes, projekto iniciatoriai, buvome pakviesti į du komitetus, kurie iniciatyvą svarstė. Teisės ir teisėtvarkos komitetas jam pritarė, o Žmogaus teisių komitetas nepritarė. Vyriausybės išvada irgi buvo nepritarti. O pagrindiniu paskirtame Švietimo, mokslo ir kultūros komitete iniciatyva nesvarstyta iki šiol. Tai nepagarba žmonėms, kurie stengėsi, rinko parašus“, - sakė vienas iš projekto iniciatorių, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. Eugenijus Jovaiša.
Anot jo, iniciatyva kaip tik turėjo būti pagalba Seimui apsispręsti, kuriuo keliu eiti.
„Projektas parengtas visiškai pagal latvišką variantą. Sausio 15 dieną mes buvome surengę konferenciją, kurioje dalyvavo latviško projekto kūrėjai ir taikytojai. Anot jų, Latvijoje projektas kuo puikiausiai veikia. Tiesą sakant, analogišką projektą mūsų Seime buvo pateikęs parlamentaras Valentinas Stundys, bet ir jis buvo piktybiškai nesvarstytas“, - piktinosi profesorius.
Dar labiau E.Jovaišą piktina Vilniaus apygardos teismo sprendimas leisti pavardę Pauvels lietuviškame asmens tapatybės dokumente rašyti su raide „w“, motyvuojant, kad prieš tai Vilniaus miesto apylinkės teismas leido „w“ naudoti santuokos liudijime.
„Nuo kada teismai ėmė kurti įstatymus? Teismai neturi teisės priiminėti tokių sprendimų. Yra Konstitucija, yra įstatymai, kurie neleidžia panašių dalykų daryti. Teismas, leisdamas „w“ pagrindinėje asmens tapatybės kortelės pusėje, prievartauja, kad ši nelietuviška raidė atsirastų valstybiniame registre. O tai iš esmės yra prievartavimas, kad „w“ atsirastų ir šnekamojoje kalboje. Gal aš esu neišprusęs, bet esu įsitikinęs, kad teismai turėtų vadovautis įstatymų praktika, o ne patys sau kurti precedentus. Kuria įstatymo vartojimą nesant įstatymui, kuris tai leistų. Įsivaizduojate, ką jie daro? O dabar jau kitiems teisėjams atrištos rankos. Jie galės priiminėti tokius pat sprendimus, motyvuodami, kad „tokia yra teismų praktika“. Vyksta įstatymo ir kalbos naikinimas“, - akcentavo E.Jovaiša.
Pasak jo, toks projektas, kokį siūlo daugiau kaip 69 tūkst. piliečių, yra pats geriausias, nes turi tikti ir nelietuviškas pavardes turintiems asmenims, kurie įgytų teisę savo pavardes rašyti originalo kalba (tegul ir ne pagrindiniuose dokumentų puslapiuose ar pusėse), ir lietuvių kalbos saugotojams, nes užtikrintų, kad nelietuviški rašmenys nebūtų įteisinti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
