4 nuotr.Neaišku, kas taps naujuoju prezidentu, dar labiau neaišku, ar jis atsilaikys prieš politikų brukamą idėją įteisinti nelietuviškas raides lietuviškame žodyne. Spaudimas bus iš dviejų pusių, nes spaus ne tik prieš lietuvybę nusistatę politikai. Net 100 tūkst. žmonių pasirašė už tai, kad lietuvių kalba būtų saugoma.
Žinomas kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva asociacijos „Talka kalbai ir Tautai“ vardu kreipėsi į būsimąjį prezidentą, ragindamas atsilaikyti prieš politikų spaudimą nelietuviškų raidžių atžvilgiu.
„Atstovaujame 100 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, kurie pasirašė prašymus nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės ir asmenvardžius dokumentuose toliau rašyti lietuvių valstybine kalba ir jos raidėmis. 30 tūkst. mūsų prašymų saugomi prezidentūroje, o 70 tūkst. - Vyriausiojoje rinkimų komisijoje“, - teigiama kreipimesi.
Jame primenamas dar 1999-ųjų Konstitucinio Teismo išaiškinimas.
„Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t.y. asmens pilietybę. Pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, todėl asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Asmuo turi teisę apsispręsti, kokiai tautybei jis priklauso. Niekas, išskyrus patį asmenį, negali spręsti jo priskyrimo kokiai nors tautybei klausimo, todėl negalima nustatyti išskirtinių valstybinės kalbos vartojimo, atsižvelgiant į asmens tautybę, taisyklių.
Asmens tautybė taip pat negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso“, - prieš du dešimtmečius konstatavo Konstitucinis Teismas.
„Parašų rinkimą organizavau aš. Tie 30 tūkst. parašų buvo „popieriniai“, tačiau jie susiję ne tik su asmenvardžių rašyba, bet ir su gatvių pavadinimais, Tautinių mažumų įstatymu. Iš tų 70 tūkst. apie 10 tūkst. buvo elektroninių. Parašai saugomi, kad niekas nepatikrintų, kas pasirašė, ir su pasirašiusiais nebūtų susidorota.
Toks milžiniškas parašų kiekis davė efektą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, manau, todėl laikėsi santūrios pozicijos Lenkijos atžvilgiu, parašų rinkėjus buvo priėmusi, o aš net buvau apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. Aišku, ne už parašų rinkimą, o už kultūrinius darbus, tačiau, jei prezidentė nebūtų pritarusi šiai iniciatyvai, vargu ar būčiau apdovanojimą gavęs. Prezidentė mums sakė, kad palaiko iniciatyvą“, - svarstė kalbininkas.
K.Garšva nesuvokia, kodėl vis dar tebevyksta diskusijos nelietuviškų raidžių įteisinimo klausimu, kai savo verdiktą jau yra priėmęs Konstitucinis Teismas, kodėl apie tai diskutuoja ir kandidatai į prezidentus.
„Ingrida Šimonytė pasakė, kad reikia leisti nelietuviškai rašyti ir į pirmą paso puslapį, Gitanas Nausėda - kad tik į antrą. Aišku, mums ir antrame puslapyje svetimų raidžių nereikia, tačiau, kai rinkome parašus, rinkome, kad į antrą puslapį būtų leidžiama, nes kitaip per teismus kas nors išsikovotų, kad ir pirmame būtų leidžiama.
Tačiau įrašas antrame puslapyje neturėtų jokios juridinės reikšmės, reikšmės turėtų tik asmeniniams reikalams: pavyzdžiui, oro uoste, norint įrodyti, kad vyras keliauja kartu su žmona tokia pačia pavarde. Toks kompromisas mūsų ir sugalvotas, nes Gediminas Kirkilas ir Andrius Kubilius vis tyko, kaip čia prakišus svetimas raides į pirmą puslapį“, - baisėjosi K.Garšva.
Pasak jo, parašai buvo renkami tam, kad politikai žinotų, jog didelė Lietuvos dalis jų kėslams nepritaria. Kalbininkas neabejoja, kad pavyktų surinkti ir 300 tūkst. parašų bei surengti referendumą, tačiau dabar tam būtinybės nemato.
„Pastaruoju metu grėsmė sumažėjo, nelietuviškų raidžių stūmimas aprimo. Bet, jei reikėtų, manau, ir milijoną parašų surinktume. Juk 100 tūkst. surinkome, nors nebuvo jokios sklaidos. Pasirašė daug mokytojų, kalbininkų, profesorių, žurnalistų. Ir, tarp kitko, pasirašė 300 moterų, ištekėjusių už užsieniečių“, - akcentavo K.Garšva.
Kalbininkas priminė, kad pagrindinis nelietuviškų raidžių įteisinimo šalininkų argumentas tas, jog asmenvardis neva yra asmens tapatybės dalis.
„Iš tikro jis toks nėra, todėl ištekėjusios moterys ir visi kiti asmenys, kiek pavardę bekeistų ar kitomis raidėmis rašytų, savo tapatybės niekada nepraranda. Asmenvardis yra kalbos dalis - tikrinis daiktavardis“, - kontrargumentavo K.Garšva.
