1 nuotr.Nors Lietuvoje prezidento rinkimai dar už kalnų, politologai ir apklausų organizatoriai jau darbuojasi, rikiuodami potencialių kandidatų reitingus neatsižvelgdami į socialinę ir politinę rinkėjų psichologiją. Lietuvos rinkėjai jau nėra avių banda. Kai kurie jau yra mąstantys rinkėjai.
Renkant šalies prezidentą mąstantys šalies rinkėjai pirmenybę teikia dviem dalykams - kandidato dominavimui ir jo autoritetui. Dominavimo strategija remiasi baime, siejama per įbauginimą ir prievartą, o kandidato autoriteto strategija pasikliauja jo dalijimusi su kitais piliečiais sugebėjimais ir žiniomis, keičiantis tarpusavio pagarba. Kai piliečiai jaučia šalies ekonominį netikrumą ir jį lydintį asmeninės savo gyvenimo kontrolės praradimą, jie nori dominuojančio lyderio - galingesnio ir ryžtingesnio, sugebančio atkurti jų gyvenimo kontrolę. Pasaulio banko 20 metų 69 šalių ekonomikos duomenų analizė parodė, kaip, kada ir kodėl iškyla dominuojantys lyderiai pasaulyje.
Privataus Djuko universiteto (Duke University, JAV) tyrėjas Aronas Key (Aaron Kay) nustatė, kad žmonių psichologija lemia giliai įsišaknijusį norą valdyti savo kasdieninį gyvenimą. Kai žmonės patiria arba pajunta netvarką, chaosą visuomenėje ar atsitiktinumų valdomą savo gyvenimą, jie tampa labiau motyvuoti rinktis ideologijas, kurios pabrėžia asmeninę, visuomeninę ar religinę kontrolę kaip kompensacinę strategiją, kuri sušvelnintų savo gyvenimo kontrolės nebuvimo nerimą. Kai žmonės pajunta šalies ir jų gyvenimo valdymo spragas, jie siekia suteikti didesnes galias vyriausybei. Blogai valdomoje šalyje taip pat padidėja žmonių tikėjimas Dievu, kuris gali paveikti žmonių gyvenimą. Ir atvirkščiai, gerai valdomoje ir stabilioje visuomenėje žmonės renkasi autoriteto kandidatą, linkusį dalytis su šalies piliečiais sugebėjimais ir žiniomis.
JAV tyrimai taip pat parodė, kad kuo didesnis buvo kai kurių žmonių grupių ekonominis netikrumas, tuo labiau jie pasitikėjo Donaldu Trampu, o ne Hilari Klinton (Hillary Clinton). D.Trampas jiems atrodė labiau dominuojantis ir ryžtingesnis kandidatas, palyginti su H.Klinton. Vietiniuose 50-ies JAV valstijų rinkimuose dominuojantis lyderis D.Trampas pirmavo prieš autoriteto lyderę H.Klinton. Taigi ekonominis netikrumas buvo labai susijęs su pasirinkimu dominuojančio lyderio prieš autoriteto lyderę.
Tyrimai buvo apibendrinti ir pasauliniu lygiu, remiantis Pasaulio banko duomenų baze, kuri atsižvelgia į įvairių šalių ekonominę gerovę. Ir nustatyta, kad kai tik šalies ekonominis netikrumas didėja (pavyzdžiui, nedarbo lygis), didėja ir piliečių savo gyvenimo kontrolės nebuvimo jausmas, o kartu ir jų dominuojančio lyderio pasirinkimas.
Be daugelio socialinių, psichologinių ir ekonominių rūpesčių, kuriuos sukuria ekonominis netikrumas ir nelygybė, tyrimai rodo ir papildomas politines pasekmes - didėjantį dominuojančių autoritarinių lyderių palaikymą, o šie dažniausiai palaiko esančios ekonominės paradigmos, kuriančios netikrumą, ydas. Nors tokie lyderiai patenka į valdžią žadėdami sušvelninti tą ekonominį netikrumą, bet atėję į valdžią jie nemato motyvų mažinti tas grėsmes, kurios juos iškėlė į aukščiausius valdžios postus. Tai mes matome Aleksandro Lukašenkos valdomoje Baltarusijoje, Vladimiro Putino valdomoje Rusijoje, Kim Čen Uno valdomoje Šiaurės Korėjoje, Viktoro Orbano Vengrijoje ir dar kai kuriose šalyse. Nereiktų stebėtis, jei Rusijoje Vladimirą Putiną prezidento poste pakeistų dar labiau autoritarinis Vladimiras Žirinovskis.
Taigi analizuojant ekonominę ir socialinę mūsų šalies padėtį, ir be jokių sociologinių tyrimų galima nuspėti, kokį lyderį mes galime išsirinkti ateinančiuose rinkimuose į aukščiausią šalies postą. Žinoma, jei balsuosime ne kojomis.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
