Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pasiekė Lietuvos ūkininkų byla, kurioje jie prašo kompensuoti sumažintą tiesioginę paramą už 2012 metus. Net 135 ūkininkai ir bendrovės sukilo prieš Europos Komisijos sugalvotą vadinamąją moduliaciją (tiesioginių išmokų mažinimą), kuriai visiškai nesipriešino ankstesnė mūsų šalies valdžia. Jei Liuksemburgo teismas priims ūkininkams palankų sprendimą, valdžiai teks atrasti papildomų milijonų skriaudai kompensuoti.
Ūkininkai nepasiduoda
Praėjusią savaitę į ES Teisingumo Teismą kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuris buvo sulaukęs net 135 pareiškėjų - žemės ūkio bendrovių bei ūkininkų - skundų dėl sumažintų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už 2012 metus.
Šioms išmokoms moduliacija buvo pritaikyta Europos Komisijos sprendimu. Gaunantiesiems daugiau kaip 5000 eurų (17 263 litus) išmokų parama buvo mažinama 10 proc., o tiems, kuriems apskaičiuota daugiau nei 300 tūkst. eurų (1 035 804 litai), - dar 4 proc.
Buvusi Vyriausybė, vadovaujama premjero Andriaus Kubiliaus, turėjo galimybę šį EK sprendimą apskųsti per du mėnesius, tačiau to nepadarė.
Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, dėl valdžios aplaidumo nukentėjo net 9647 įmonės ir ūkininkai. Negauta suma už 2012 metus siekė net 45 mln. litų.
Dėl patirtos skriaudos ūkininkai susivienijo ir pernai liepą visi bendru ieškiniu kreipėsi į VAAT, tačiau teismas skundą išskaidė į 135 bylas ir paskirstė jas 11 teisėjų. Į ES Teisingumo Teismą nukeliavo tik vieno fizinio ir vieno juridinio asmens byla. Tačiau sulaukus Teisingumo Teismo sprendimo bus užbaigtos ir čia, Lietuvoje, nagrinėjamos bylos.
Jei Liuksemburgo teismas nuspręs, kad ūkininkai teisūs, 45 mln. litų siekiančią skriaudą turės padengti ir ES, ir Lietuvos valstybė, nes papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos mokamos iš nacionalinio biudžeto ir europinės paramos.
Bijo neklausyti
„Mes manėme ir manome, kad tuometinė valdžia galbūt specialiai pražiopsojo tą terminą. Kyla tokių įtarimų. Jie galėjo apskųsti ir išmokėti išmokas arba išvis priimti politinį sprendimą neklausyti EK sprendimo, pažiūrėti, kas bus. Mes manome, kad nieko nebūtų buvę, nes mums jau pradėjo viską iki labai smulkmeniškų dalykų diktuoti“, - sakė J.Sviderskis.
Jis akcentavo, kad pagal susitarimus su ES moduliacija naujoms ES narėms turėjo būti pradėta taikyti tik tada, kai išmokos pasieks 90 proc. ES vidurkio. Dabar jos tesiekia 65 proc. „Yra parašyta, kad kai išmokos susilygins, o jie nesulygino ir jau moduliuoja“, - Lietuvos ūkininkų diskriminavimu piktinosi J.Sviderskis.
Pasak jo, Lietuvos žemdirbiams ir taip sunku konkuruoti Bendrijos rinkoje, kai sąlygos nevienodos.
Beje, nuo 2014 metų moduliacija taikoma nebebus, tačiau už 2013 metus stambiesiems ūkiams vis tiek mokamos sumažintos išmokos. Vyriausybė EK sprendimą pati yra apskundusi ES Teisingumo Teismui. Tačiau kol ši byla bus nagrinėjama Liuksemburgo teisme, moduliacijos netaikyti nedrįsta.
J.Sviderskis apgailestauja, kad mūsų politikai taip uoliai vykdo visus ES nurodymus ir negina savos šalies interesų: „Jiems gal geriau, ramiau, kai nereikia ginčytis. Mes jaučiame, kad mūsų valdininkija linguoja pagal taktą ir šoka pagal tą muziką, kokią užsako Briuselis. Nėra viskas jau taip blogai, kai su jais bandai pasiginčyti, įrodyti, kad pas mus ne taip reikia daryti. Aš nenoriu įžeisti tų berniukų ir mergaičių, kurie mėgsta sakyti: „Briuselis liepė“, bet jie visada taip teisinasi. Nebando pasiginčyti, savo tiesos paieškoti. Rodo pirštu į Briuselį, bet daug nesusipratimų ten kyla dėl nežinojimo, nesusikalbėjimo. Už savo interesą reikia kovoti. O kai tyli nuvažiavęs, nieko nesakai, taip ir yra“.
Jis pateikia dar vieną pavyzdį, kai sugalvota kvaila taisyklė ir dėl jos pasiginčyti nenorima. „Štai ES reglamentu nustatyta, kad tręšti negalima ant įšalusios, užmirkusios žemės, kad į dirvą įterpti mėšlo draudžiama nuo lapkričio 15 iki balandžio 1 dienos. Priėmė mūsų du ministrai įsakymą, kokį EK prašo, ir nustatė, nuo kokios dienos, valandos. O jei ruduo geras, kodėl negalima to mėšlo įterpti?“ - stebėjosi asociacijos direktorius.
Gyvulininkystę skatina, bet neskatina
Dėl sumažintų išmokų piktinosi ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. Pasak jo, moduliacijos tikslas buvo palaikyti smulkesnius ūkius ir priartinti juos prie tų, kurie gauna didesnes išmokas.
„Tačiau viskas buvo padaryta neteisingai, bent jau žvelgiant iš mūsų nacionalinio lygmens. Juk tos moduliacijos vyksta daugiausia iš mūsų nacionalinių išmokų. Kadangi mūsų ūkiai sunkiai vystosi ir jiems reikia padėti atsikurti, daugiausia nacionalinę paramą gauna gyvulininkystės ūkiai. Kai paskaičiavo moduliacija, išėjo, kad mes viena ranka gyvulininkystę skatiname, o kita ranka atimame su ES pagalba. Čia jokio skatinimo nėra, nes nukenčia tie, kurie augina gyvulius. Tai neteisinga“, - sakė jis.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
